Julija KIRKILIENĖ
Šiais metais rinkimai į savivaldą įdomesni tuo, kad žmonės turi galimybę per respublikinę televiziją pamatyti kandidatuojančių politikų veidus. Veidai savivaldybės rinkėjams pažįstami, dažniausiai yra tie patys nuo savivaldybės įkūrimo. Bet vieno veido – Broniaus Pargaliausko, aktyvaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario – tarp jų nėra, tai pastebėjo rinkėjai. Kodėl? Kodėl iš politikos pasitraukė vienas žinomiausių savivaldybės politikų? Atsakyti į šį klausimą paprašėme ekspolitiko Broniaus Pargaliausko.
E.k. Įsibėgėjo savivaldybės tarybos ir tiesioginių mero rinkimų maratonas. Bet tarp kandidatų nėra Jūsų pavardės. Kodėl?
B.P. Malonu, kad mane prisiminė. Kai praėjusią kadenciją nebuvau išrinktas į tarybą, kurioje dirbau nuo pat savivaldybės įkūrimo, pagalvojau, kad žmonės manimi nebepasitiki. Be to, ir Elektrėnų skyriuje, sudarinėjant sąrašus rinkimams, man nepatiko reitingavimo politika. Jei duris uždarė, per langą nelipsiu.
E.k. Bet Jūs 2011 metų rinkimuose į savivaldą dalyvaudamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše gavote balsų daugiau nei Algimantas Adomaitis partijoje Tvarka ir teisingumas. Ar negalvojate, kad tik dėl netobulo rinkimų įstatymo į tarybą nepatekote?
B.P. Tiesą sakant, politika iš tiesų kažkiek nusivyliau, ypač partijos, kurioje buvau nuo Nepriklausomybės pradžios, veikla. Elektrėnuose, valdant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, padidėjo kainos už šildymą, iš Lietuvos elektrinės masiškai buvo atleidinėjami elektrėniečiai, energetikos strategija pakeista ne visai naudinga Lietuvai. Kadangi pats esu energetikas, dirbu Suomijos kapitalo bendrovėje „Empower”, aukštos įtampos oro linijų statybos projektuose Suomijoje bei Švedijoje, galiu numanyti, kad energetika Lietuvoje tarnauja ne žmonėms, bet politikai. Mėginau prisibelsti į savo partijos lyderio kabinetą, bet vis nesėkmingai.
E.k. Ar bandėte į tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybę kreiptis kartu su savo skyriaus nariais?
B.P. Taip, kartu su partijos pirmininku Viktoru Valiušiu. Kitų skyriaus narių pozicija buvo tokia: vis tiek nieko nepakeisime. Bet jeigu esant politikoje nieko negalime pakeisti, kam tada toje politikoje dalyvauti? Būdamas politiku negaliu paaiškinti sutiktiems žmonėms, kodėl net tremtiniams buvo sumažintos pensijos, bet leista sužlugdyti bankus. Kodėl konservatorių vadovaujama Vyriausybė šalį iš krizės traukė silpniausiosios gyventojų grandies pagalba, o turtingiausiems leido ją murdyti atgal.
E.k. Pakalbėkime apie dabartinę politiką. Užauginote du sūnus, abu yra Lietuvos karininkai. Gal galite daugiau pakomentuoti apie dabartinę įtemptą padėtį pasaulyje ir Lietuvoje?
B.P. Taip, sūnūs apie krašto apsaugos politiką išmano daugiau už mane. Pasikalbėjus su jais mane labiausiai neramina patriotinis jaunų žmonių auklėjimas ir korupcija. Matau, kad daug įtakingų tėvelių vaikų, nesugebančių savarankiškai pasiekti karjeros, atsiųsti į šią sistemą. Sūnūs kartais pesimistiškai pakalba, kad gal net ne visi tarnaujantys kariuomenėje gintų tėvynę, dalis kareivių karinio konflikto pavojaus akimirką gal tiesiog dezertyruotų. Patriotinis auklėjimas taip pat yra Lietuvos politikos spraga. Šia tema esu kalbėjęs su tuometine krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene, bet, matyt, nepasisekė jos įtikinti apmokyti savanorius elgtis su ginklais, įvesti privalomą karinę tarnybą, padidinti finansavimą ir pan. Stebint tai, kas vyksta Ukrainoje, kiekvienam lietuviui, žinoma, neramu ir dėl savo vaikų, ir dėl Lietuvos ateities.
E.k. Bet patriotinis auklėjimas galėtų būti ir vietos savivaldos prioritetas.
B.P. Žinoma. Negerai, kad pedagogai užuot vaikus mokę patriotizmo, eina streikuoti, kita vertus, švietimo sistemoje taip pat yra daug problemų. Lietuva vis dar negali išgyventi to laukinio kapitalizmo, kai vieni didžiuojasi prabanga, o kiti neturi kur gyventi ar net ko valgyti. Mokytojai, kaip ir aš, jei dalyvaučiau politikoje, turi mokėti vaikams paaiškinti, kodėl taip yra? Kaip tai patriotiškai paaiškinti? Aš nemoku to paaiškinti, negaliu padaryti įtakos net savo partijos vadovams, todėl pasitraukiau iš politikos. Bet partijos nariu kol kas lieku ir tikiuosi permainų.
E.k. Gal vis dėlto vėliau, kai nebedirbsite, grįšite į savivaldą?
B.P. Nežinau. Dabar tikrai nesuspėčiau gerai dirbti ir tarptautinėje kompanijoje, ir savivaldoje. Žinau, kad sąžiningai dirbant taryboje, tenka daug laiko praleisti gilinantis į sprendimų projektus. Politikoje turėtų daugiau jaunimas dirbti, bet gaila, kad talentingiausias jaunimas į politiką neskuba. Matome daug pavyzdžių, kai į politiką jaunimas dažnai ateina ne iš idėjos, o turėdami asmeninių interesų, arba savotiški revoliucionieriai. Revoliucionierius nuraminti dažnai reikia ir gyvenimiškos patirties turinčių politikų.
E.k. Ar, Jūsų manymu, Elektrėnų savivaldybėje revoliucijos nereikia?
B.P. Manau, kad ne. Stebiu savivaldybės gyvenimą ir matau, kad darbas vyksta konstruktyviai ir kryptingai. Gerai, kad praėjusią kadenciją buvo stipri valdančioji dauguma, opozicija populistiniais pasisakymais sprendimams nepakenkė, kaip yra atsitikę man dirbant tarybos nariu. Linkiu ateinančios kadencijos tarybos nariams tęsti pradėtus darbus ir tikiu, kad Elektrėnuose vietoj nugriuvusių pastatų, apleisto Vaikų pasaulio, stadiono ir kitų apleistų objektų, panaudojant ES lėšas ir pritraukiant kitas investicijas, iškils šiuolaikiniai objektai.
E.k. Šį sekmadienį pirmą kartą tiesiogiai rinksime merą. Jūsų manymu, kokie žmogiškieji bruožai reikalingi merui?
B.P. Politika yra diplomatijos menas. Tiesiogiai išrinktam merui labiausiai prireiks to meno, mokėjimo susikalbėti. Įsivaizduokime scenarijų, jei valdančioji dauguma būtų sudaryta be mero palaikomos partijos… Tokiam merui tektų tik parašus dėlioti po valdančiosios daugumos sprendimais… Todėl tiesiogiai išrinktam merui linkiu suburti stiprią ir jį palaikančią valdančiąją koaliciją, kad visi sąžiningai dirbtų elektrėniškiams.
E.k. Jūsų buvę rinkėjai dar gali tikėtis pamatyti Jus savivaldybės taryboje?
B.P. Į politiką gal grįžčiau tik su kita politine jėga. Pavyzdžiui, kad tos politinės jėgos vedlys būtų Valentinas Mazuronis. Juo aš pasitikiu.
Ačiū už pokalbį.