Politikų tribūna. Ar reikia renovuoti senus daugiabučius namus?

Šią žiemą gautos sąskaitos už butų šildymą ne juokais išgąsdino visų miestų gyventojus. Ne vienas užduoda klausimą: o kas bus toliau? O toliau tikrai nebus geriau, jeigu nieko nedarysime ir sėdėsime sudėję rankas.

 

Praėjo beveik dveji metai, kai šalį valdo „naujoji“ valdžia. Ji visais žiniasklaidos kanalais pasiskelbė, jog renovuos beveik visus daugiabučius namus, sukurs daug darbo vietų, statybininkai turės darbo per akis, viskas klostysis kaip sviestu patepta. Buvo patvirtinta daugiabučių namų renovavimo programa ir sąlygos, kurias perskaitęs iš karto pasakiau, jog visi šie dokumentai tinka nebent šiukšlių dėžės papildymui, nes sąlygos patvirtintos be jokios analizės, be elementaraus supratimo, kas gyvena tuose daugiabučiuose namuose ir kas gali imtis juos renovuoti, kai parama iš Valstybės sudarytų vos 15 proc. reikiamos sumos.

Šiandien, praėjus beveik ketveriems metams, šalyje renovuoti vos 2 daugiabučiai namai, beveik 1 mlrd. litų, skirtų šiam reikalui, „guli“ be naudos, nėra žadėtų darbo vietų, namų sienos taip pat liko kiauros…

Tad ką daryti?

Dar prieš porą metų kolegoms valdantiesiems pasakiau, jog reikalas nepajudės iš vietos, jei šio klausimo spręsti visu šimtu procentų nesiims valstybė.

Kokia padėtis yra dabar?

Centrinės projektų valdymo agentūros specialistų (p. Serbenta) paskaičiavimais, renovavus namus galima sutaupyti apie 60 proc. lėšų šildymui. Pateikiu agentūros duomenis:

 

 

Šilumos suvartojimas kwh/kv.m

Vidutinė šilumos kaina Lt

Išlaidos 60 kv.m butui šildyti Lt

Daugiabučių namų sk. proc.

Šildymo kaštai 1 kv.m Lt

Vid. energijos suvartojimas per sezoną kwh/kv.m

Naujos statybos daugiabučiai, suvartoję mažiausiai šilumos

10

0,24

(2,40×60)144,0

4,6

(10×2,40) 2,40

60

D. namai, suvartojantys mažai šilumos

15

0,24

(3,60×60) 216,0

32000 butų, 90 000 gyv., 17,3

(15×2,40) 3,60

90

Suvartojantys daug šilumos (senos Statybos)

25

0,24

(6,00×60) 360,0

121 000 butų, 360 000 g., 55,7

(25×2,40) 6,00

150

Daugiausiai suvartojantys (blokiniai ir kiti namai)

35

0,24

(8,40×60) 504,0

390 000 butų, 1170000 g. 22,4

(35×2,40) 8,40

210

 

Iš pateiktų skaičių aišku, jog tai jau ne kiekvieno buto savininko, o valstybinis reikalas, nes valstybė neturi savo iškastinio kuro, o malkomis ir kitomis kuro rūšimis daugiabučių namų apšildyti neįmanoma.

Kainų iškastiniam kurui mes nereguliuojame. (Kodėl Lietuva už dujas moka daugiausiai Europoje – atskiras klausimas. Tai valdančiųjų užsienio politikos ir kitos veiklos padarinys, apie ką aš ne kartą esu kalbėjęs susitikimuose su gyventojais).

Taigi šilumos suvartojimo ekonomika – vienintelis kelias pigiau šildytis. Tam, aišku, būtina renovuoti senus daugiabučius.

Kaip tai padaryti, jei tokiuose namuose daugiausiai gyvena pensininkai arba tiesiog nepasiturintys žmonės? Uždėti jiems dar vienus pavalkus, kai jie ir taip vos galą su galu tesuduria arba jau ir nebesuduria? Šios priežastys – pagrindinės, kad per ketverius metus Lietuvoje renovuoti tik du daugiabučiai namai.

Esu įsitikinęs, jog valstybei namų renovavimo klausimas turi būti pirmaeilis, tai – būtinybė, reikia skirti tam biudžeto lėšas, panaudoti visus įmanomus fondus valstybėje, netgi pritraukiant skolintas lėšas. Tam savivaldybės turi nedelsiant sudaryti namų renovavimo programas, pritaikant tipinius renovacijos projektus.

Jūs, galbūt, užduosite klausimą, kodėl valstybė turėtų finansuoti privačius būstus? Ir būsite teisūs. Tačiau valstybė turi galimybę investuotas lėšas (ir tai būtina) atsiimti.  Kaip tai padaryti? Ogi labai paprastai. Tarkime, iki renovacijos už 60 kv. m buto šildymą gyventojas vidutiniškai mokėjo 500 Lt per mėnesį. Po renovacijos butui šildyti užteks 250 Lt. Taigi ekonomija – 250 Lt – ir yra tas šaltinis, iš kurio valstybė turi atsiimti pinigus. Po to, kai jie bus atsiimti (maždaug po 10 metų), gyventojas mokės jau ne 500 Lt, o 250 Lt per mėnesį.

Kur nauda gyventojui?

Jo butas atitinkamai pabrangs, jis gyvens komfortiškai, nedrebėdamas nuo šalčio, valstybė turės galimybę, esant būtinumui, sumažinti kainas ir pailginti atsiperkamumo periodą, žymiai pagerės miesto vaizdas. Gyventojui nereikės galvoti apie lėšų skolinimąsi ir prisiimti atsakomybės. Jo butas bus renovuotas, o jis pats tam neišleis nė lito. Valstybės mastu tai – neįkainojama nauda.

Tuo būdu mes galime išspręsti ir socialinio teisingumo klausimą, kuris visada kildavo: kodėl valstybė kompensuoja išlaidas tik daugiabučių namų savininkams, o kuo prastesni individualių namų savininkai, kurie pasistatė namus tarybiniais metais su „pusantros plytos“ sienomis, oro tarpu arba be jo, ir šilumos varžos koeficientas tuose namuose neviršija 1,5, kai dabartiniai reikalavimai – 4-5 vienetai? Ir individualių namų savininkai, mano manymu, galėtų dalyvauti renovavimo programoje tais pačiais pagrindais.

Manau, kad ši Vyriausybė nesugebės išspręsti renovavimo klausimų, ir visa viltis – rudeniniai Seimo rinkimai. Socialdemokratai jau sudarė darbo grupę renovavimo tvarkai parengti, kurios pirmininko pavaduotoju aš ir esu. Vadovauja šiai grupei B. Vėsaitė, nes ji yra partijos energetikos politinio komiteto pirmininkė. Iki šių metų gegužės 1 dienos minėtą tvarką parengsime.

Noriu paraginti Kaišiadorių ir Elektrėnų gyventojus savo savivaldybėse neatidėliotinai parinkti renovavimui, visų pirma, daugiausiai šilumos naudojančius namus, kad mes neliktume paskutiniai ir galėtume kuo greičiau pasinaudoti siūlomomis naujovėmis.

Šiame straipsnyje išdėsčiau pagrindinį namų renovavimo principą. Rengiant tvarką galima numatyti ir kitus būdus, neužkertant kelio daugiabučių namų savininkams renovuoti namus savo lėšomis su tam tikra valstybės parama. Tokiu atveju gyventojai jau iškart po renovacijos galės už šildymą mokėti 50 proc. pigiau. Taigi reikia suteikti žmonėms pasirinkimo laisvę.


Bronius Bradauskas

Lietuvos Respublikos Seimo narys

Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų