Pilietiškumo pamokos ir savivaldybė – be vėliavos

Pilietiškumo pamokos ir savivaldybė – be vėliavos

Julija Kirkilienė

Lietuvos valstybės atkūrimo šventę vasario 16 dieną savivaldybės žmonės pradėjo švęsti bažnyčioje.  Šventė buvo tikra pilietiškumo pamoka. Klebonas Jonas Sabaliauskas pagal biblines tiesas lietuvių tautą lygino su žydų tauta, nes tik Dievo išrinktieji gali prarasti ir atgauti savo Tėvynę, kunigas Stasys Čiupala pamokslo metu pravedė istorinę pamokėlę apie 1918 ir 1990 metų istorines sąsajas, o per šv. Mišias giedojusio ir po Mišių bažnyčioje koncertavusio Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ vadovas prof. Tadas Šumskas prieš visą bažnyčią pasikvietė merą Kęstutį Vaitukaitį bei administracijos direktorių Virgilijų Pruską ir kaip priesaiką rinkėjams liepė kartoti dainos žodžius: „Paimkim Lietuvą visi ant rankų, priglauskim Lietuvą kaip kūdikį brangų, nuneškim Lietuvą į laimės šalį, nebus klastos tenai, nebus ten melo…”. Bažnyčioje duota priesaika turėtų būti šventesnė už priesaiką, padėjus ranką ant Konstitucijos…  Koncertą bažnyčioje vedė Silvija Bielskienė, chorui akompanavo Daivalija Genaitytė–Šumskienė. 

Po iškilmių bažnyčioje, gėlių padėjimo partizanams, žuvusiems  už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse, šventė persikėlė į miesto aikštę…

Į aikštę žmonės susirinko anksčiau, nei pasidėjo šventė, todėl turėjo laiko apžiūrėti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos kovinių ginklų parodą ir savivaldybės naująjį pastatą, ant kurio nebuvo iškelta vėliava. Savivaldybės juristas Gediminas Ratkevičius redakcijai sakė, kad įstatymas leidžia ant pastato vėliavos nekelti, jei netoli yra miesto aikštės vėliavos ant specialių stiebų. Vis dėlto, renginyje dalyvavę žmonės ir man parodę, kad ant pastato nėra vėliavos, su tokiu teisininko pasiteisinimu nesutiko: kai pastate buvo mokykla, jie vėliavas iškeldavo, nesisavindami miesto aikštės vėliavų. Be to, miesto aikštėje Valstybinė vėliava buvo pakelta iškilmingai, o kol vėliavos ant stiebo nebuvo – tai nebuvo ir prie savivaldybės administracijos pastato. 

Bet kas to akibrokšto nepastebėjo, Lietuvos gimtadienį šventė smagiai: vėliavą kelti patikėta buvo  Lietuvos šaulių sąjungos garbės sargybos kuopos šauliams, Lietuvos valstybės himną giedoti – Elektrėnų meno mokyklos chorui ir pučiamųjų instrumentų orkestrui.

Pasiklausę Vievio gimnazijos moksleivės Žeimantės Straševičiūtės skaitomų Eduardo Mieželaičio  eilių „Lietuviški žodžiai“, meno mokyklos atlikėjų dainų, pavalgę bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ ir Elektrėnų seniūnijos virtos kareiviškos košės, šventės dalyviai sugužėjo į salę, kur koncertavo  savivaldybės atlikėjai. Koncerte dalyvavusių atlikėjų  amžiaus ir kūrinių žanrų įvairovės pavydėti galėtų bet kuris geriausias renginys: tai Elektrėnų kultūros centro direktoriaus pavaduotojos kultūrai Vidos Ališauskienės išmonė – per Lietuvos gimtadienį leisti pasirodyti geriausiems savivaldybės kolektyvams. Koncerte buvo visko: nuo pagyvenusių, jaunimo ir vaikų šokių, chorų ir estradinių dainų, folklorinių, tautinės muzikos ansamblių iki vaikų  baleto. Tarp pasirodymų renginio vedėja Ramunė Matonienė skaitė gražiausias Lietuvos poetų eiles apie Lietuvos grožį ir meilę Tėvynei. Šešias akademines valandas trukusi pilietiškumo pamoka – Vasario 16-osios šventė – gal buvo išmokta. Pakartosime ją po metų, kad Lietuvos 100 metų gimtadienį 1918 metais švęsti galėtume sąžiningesni, išmintingesni ir laimingesni…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų