Nepriklausomybės istorijoje – elektrėniškiai

Nepriklausomybės istorijoje – elektrėniškiai

Julija Kirkilienė

Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtpenkmetis buvo paminėtas dviem unikaliais leidiniais:  „Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai“ ir „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“. Knygų pristatymas ir diskusijos su knygų herojais – elektrėniškiais – vasario 9 dieną vyko Elektrėnų viešojoje bibliotekoje.

Istorija vienoje vietoje

„Ši knyga – tai paminklas tiems, kurių pasišventimas ir darbai lėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m., įtvirtino Nepriklausomybę, kurie šiandieną garsina Lietuvą ir savo pasiekimais kuria laisvos Lietuvos istoriją. Šį jubiliejinį leidinį skiriame nepriklausomą Lietuvą kuriančioms Asmenybėms. Siekiame įamžinti jų nuveiktus darbus ir laimėjimus, kuriais didžiuojamės, ir parodyti visų valstybės gyvenimo sričių raidą ir pasiekimus“ – knygos pristatyme rašo VšĮ „Leidybos idėjų centro“ projektų direktorė ir vyriausioji redaktorė Vida Dauderienė. Jos dėka vienoje vietoje pristatomi svarbiausius tyrimus atliekantys mokslininkai, reikšmingus darbus sukūrę įvairių sričių menininkai, garsiausi sportininkai, visuomenės ir išeivijos veikėjai, disidentai, dvasininkai, politikai, diplomatai, pareigūnai, geriausi šalies pedagogai, teisininkai, gydytojai, inžinieriai, Lietuvoje ir pasaulyje pripažinti įvairių sričių specialistai, didžiausias įmones sukūrę verslininkai ir dar daugybė kitų reikšmingą indėlį į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, įtvirtinimą ir valstybės pažangą įdėję žmonės. Tarp jų – nemažas būrys elektrėniškių arba iš šių kraštų kilę žymūs žmonės. O į knygą  „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ surašytas Lietuvos auksinis fondas, kuris tęs Lietuvos istoriją. Susitikimą su žymiais elektrėniškiais moderavo žodžio niekada kišenėje neieškantis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Asmenybės

V. Dauderienė sako, kad kiekviena asmenybė yra unikali, susidedanti iš daugybės aspektų ir žmogaus būdo bruožų. Akademikas Algirdas Gaižutis knygoje rašo: „Bet kuris žmogus yra ir gali būti Asmenybe, jeigu jo nevaldo perdėtas egoizmas, arogancija, vertybių sąmyšis galvoje, jeigu jis supranta Tėvų žemės šventumą, tą niekam neprilygstančią aukštąją sacrum sferą, ir geidžia būti geradarys, geidžia būti laimingas.“ Keturios tokios asmenybės – Elektrėnų bibliotekos direktorė, pripažinta geriausia Lietuvos bibliotekos vadove, Genė Dapkevičienė, habilituotas technologijos mokslų daktaras, energetikos ekspertas Vaclovas Miškinis, Vievio meno mokyklos ir gimnazijos auklėtinė, akordeonistė, įvairių tarptautinių konkursų laureatė Rasa Matuliūkštytė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos aktyvistas, „Lietuvos Maximalistų“ stipendijos laimėtojas, daugybės visuomeninių organizacijų narys Giedrius Petkevičius – tą popietę diskusijų dalyvių buvo egzaminuojami apie jų sėkmės istorijas, vertybes, autoritetų įtaką žmogui ir valstybei, atsakinėjo į kitus žmonėms rūpimus klausimus. Nors visi jie dirbo ne tam, kad patektų į knygą, bet jie visi nuo 1990 metų po trupinėlį nešė indėlį į Lietuvos istoriją.

Prisiminimai

Visas G. Dapkevičienės gyvenimas prabėgo Elektrėnų apylinkėse ir bibliotekose. Jos svajonę tapti teisininke pakeitė tuometinis Trakų kultūros skyriaus direktorius Julius Pulauskas. Per tokios pokario metais privalomos gamybinės klasės egzaminą jis Genei pasiūlė per vasarą padirbėti Ausieniškių bibliotekoje. Tada bibliotekose vyko įdomus kaimo kultūrinis gyvenimas, į kurį jaunoji bibliotekininkė aktyviai įsijungė, ir užuot studijavusi teisę universitete pasirinko bibliotekininkystę Kultūros  technikume. Vėliau universitete baigė rusų kalbos literatūrą. Direktorė sakė dėl pasirinktos profesijos nepasigailėjusi niekada, o kad ji pradėjusi nuo kelių metrų bibliotekos kambarėlio tapo vienos moderniausių bibliotekų vadove, dėkoja likimui už sutiktus kultūringus politikus. Jos svajonė, kad biblioteka turi būti ant kelio, išsipildė prie kultūros centro pastačius bibliotekos pastatą. Dabar Elektrėnų bibliotekoje, kaip ir prieš 52 metus Ausieniškėse,  gausu renginių, įvairaus amžiaus lankytojų, tik technologijos ir bibliotekos paslaugos pranoko didžiausias jaunosios bibliotekininkės svajones.

Pamąstymai

Šilčiausius žodžius Elektrėnams ir čia gyvenantiems žmonėms kalbėjo mokslų daktaras, daugelio knygų apie energetiką autorius V. Miškinis. Jis sakė lenkiantis galvą prieš ilgametį elektrinės direktorių Praną Noreiką, įkūrusį šviesos miestą, ir prisiminė energetikos vystymą Lietuvoje. „Žmogus dažnai nė nesusimąsto, kad iki tol, kol mygtuką paspaudus užsidega šviesa, dirba tūkstančiai žmonių…“, – pamąstymais dalijosi mokslininkas. Pasak V. Miškinio, energetikos gamyba neįtikėtinai keičia ir plečia technologijas. Kas prieš 50 metų galėjo pagalvoti, kad vėjo elektrinės pagamins elektros daugiau nei Elektrėnų elektrinė.

Svajonės

Jaunieji savivaldybės auksinio fondo atstovai svajojo apie šviesią savo ir Lietuvos ateitį. Abu moksleiviai svajoja gyventi, kurti ir dirbti savo šalyje, Lietuvoje. Rasa savo ateitį sieja su muzika, svajoja koncertuoti garsiausiose pasaulio scenose, bet gyventi Lietuvoje. Rasa tik norėtų, kad Lietuvos vadovai daugiau dėmesio ir lėšų skirtų kultūrai, o savi žmonės matytų muzikos perteikiamą gėrį ir suprastų, kad akademinė muzika yra gera muzika. Rasa kultūrą aukštinti  pasiruošusi savo šalyje. 

Giedrius sako nesuprantantis, už kokius nuopelnus pateko į knygą. Jis tik yra aktyvus žmogus ir moka paskui save patraukti kitus žmones. Giedrius groja saksofonu ir pianinu, yra Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų koordinatorius Vilniaus ir Kauno regionuose. Paskui save už rankų vedasi savo pažįstamus, draugus, todėl aktyvią jaunimo veiklą žmonės pastebėjo. Giedrius svajoja studijuoti režisūrą, tobulintis pasaulio teatro mokyklose, bet visą sukauptą patirtį panaudoti Lietuvoje. Giedrius domisi viskuo, tik politika jam nepatinka.

Vyresnieji knygų herojai jauniesiems linkėjo, kad realybe taptų tai, apie ką jie svajoja. 

Knygos

Dviejų tomų leidinio „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ kaina – 78 eurų, o ją paskaityti galima bibliotekoje. Leidėjai knygų padovanojo ir savivaldybės gimnazijoms. Viso tarp asmenybių knygose paminėtas 21 gyvenantis ar gimęs Elektrėnų krašte žymus žmogus, bet tai, pasak redaktorės, yra tik graži pradžia. Į kitus knygos tomus pateks kiti elektrėniškiai, gerais ir prasmingais darbais garsinantys savo šalį ir kuriantys šalies istoriją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų