Kovo 19 dieną žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino naujas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles.
Šia priemone siekiama padidinti šalies miškingumą, vietovės ir žemės valdos ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę. Taip pat parama teikiama naujoms užimtumo kaime galimybėms sudaryti ir papildomiems pajamų šaltiniams sukurti.
Nenaudojamą žemę apsodinti mišku – išties gera investicija! Tad paraiškų pagal šią priemonę laukiama nuo šių metų balandžio 1 iki lapkričio 30 dienos.
Parama fiziniams, juridiniams asmenims ir valstybinės žemės valdytojams
Paramos paraiškas gali teikti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, ir valstybinės žemės valdytojai. Pastariesiems pareiškėjams keliama tam tikrų sąlygų.
Visų pirma valstybinės žemės valdytojai, neįregistravę žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre, privalo pateikti LR Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį valdymą patikėjimo teise ar valdymo teise, arba LR Vyriausybės nutarimą, suteikiantį teisę valstybinėje miško žemėje vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius, prekiauti mediena ir miško ištekliais. Taip pat turi būti pateikta Valstybinės miškų tarnybos pažyma, patvirtinanti, kad valstybinės žemės valdytojas želdomame sklype turi teisę vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, ir šio sklypo planas.
Nenaudojamą žemę apsodinti mišku – išties gera investicija! Tad paraiškų pagal šią priemonę laukiama nuo šių metų balandžio 1 iki lapkričio 30 dienos.
Parama fiziniams, juridiniams asmenims ir valstybinės žemės valdytojams
Paramos paraiškas gali teikti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, ir valstybinės žemės valdytojai. Pastariesiems pareiškėjams keliama tam tikrų sąlygų.
Visų pirma valstybinės žemės valdytojai, neįregistravę žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre, privalo pateikti LR Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį valdymą patikėjimo teise ar valdymo teise, arba LR Vyriausybės nutarimą, suteikiantį teisę valstybinėje miško žemėje vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius, prekiauti mediena ir miško ištekliais. Taip pat turi būti pateikta Valstybinės miškų tarnybos pažyma, patvirtinanti, kad valstybinės žemės valdytojas želdomame sklype turi teisę vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, ir šio sklypo planas.
Išmokų dydis priklauso nuo želdinių sudėties
Pareiškėjams pagal šią priemonę mokamos dvi išmokų rūšys – vienkartinė, skirta miškui įveisti, ir kasmetė – įveistam miškui prižiūrėti ir apsaugoti. Pareiškėjas, planuojantis mišką veisti apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje, iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus turi būti gavęs leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype.
Miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos už kiekvieno įveisto miško hektarą pagal želdinių ir žėlinių sudėtį.
Miško įveisimo išmoka mokama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško įveisimo, atsižvelgiant į tai, kada baigiami miško įveisimo darbai. Pareiškėjas išmoką gaus tik tuomet, kai Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustatys, kad miškas pasodintas pagal patvirtintą miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Miško priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos penkerius metus. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti RAAD rajono pareigūnų išduotą pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą arba pažymą apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Miško priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos einamaisiais arba kitais metais, atsižvelgiant į tai, kada pateikiama pažyma apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą.
Miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos už kiekvieno įveisto miško hektarą pagal želdinių ir žėlinių sudėtį.
Miško įveisimo išmoka mokama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško įveisimo, atsižvelgiant į tai, kada baigiami miško įveisimo darbai. Pareiškėjas išmoką gaus tik tuomet, kai Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustatys, kad miškas pasodintas pagal patvirtintą miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Miško priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos penkerius metus. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti RAAD rajono pareigūnų išduotą pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą arba pažymą apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Miško priežiūros ir apsaugos išmokos mokamos einamaisiais arba kitais metais, atsižvelgiant į tai, kada pateikiama pažyma apie miško želdinių ir žėlinių apskaitą.
Svarbu žinoti!
Norintieji gauti paramą turi žinoti, kad parama miškui veisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti, o miško priežiūros ir apsaugos išmokos nemokamos. Tokie pat paramos apribojimai taikomi ir tuomet, jei miškas veisiamas miškų ūkio paskirties žemėje.
Parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir veisti greitai augančių medžių želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai. Taip pat paramos negaus norintieji atsodinti iškirstą mišką ir veisiantieji mišką Natura 2000 teritorijose.
Be to, paramos apribojimai taikomi želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo šešerių iki penkiolikos metų – tokiu atveju parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o miško priežiūros ir apsaugos išmokos nemokamos. Paramos nesulauks ir antrąkart veisiantieji mišką tame pačiame plote.
Daugiau informacijos apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir veisti greitai augančių medžių želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai. Taip pat paramos negaus norintieji atsodinti iškirstą mišką ir veisiantieji mišką Natura 2000 teritorijose.
Be to, paramos apribojimai taikomi želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo šešerių iki penkiolikos metų – tokiu atveju parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o miško priežiūros ir apsaugos išmokos nemokamos. Paramos nesulauks ir antrąkart veisiantieji mišką tame pačiame plote.
Daugiau informacijos apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.
Užs.