Pakrosnių šeimos pasididžiavimas – sūnus, socialinių mokslų daktaras

Albina Sidaravičienė

Po pasaulį ir Lietuvą yra pasklidusių jaunų talentingų žmo­­nių, kurių gyvenimo pra­džia Elektrėnuose. Jie, baigę mokslus, dirba įvairiausius darbus ir tar­nauja visuomenei.

Vienas iš jų – Rytis Pakrosnis, kuris pasiekė mokslo aukštumas. Jis – VDU socialinių mokslų fakulteto psichologijos katedros docentas, mokslų daktaras, VDU psichologijos klinikos psichologas, Varšuvos universiteto vizituojantis dėstytojas, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys, Lietuvos EuroPsy nacionalinio komiteto narys, Europos Trumpalaikės Terapijos Asociacijos (EBTA) narys.
Pats Rytis apie save kalba pap­rastai ir aiškiai: „Esu psichologas ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Užsiimu privačia prak­tika – konsultuoju individualiai (paauglius ir suaugusiuosius), po­ras ir šeimas. Vedu į sprendimus sutelktos terapijos mokymus įvairių sričių specialistams“.
R. Pakrosnio akademinių pareigų gausa (VDU Etikos komisijos narys, VDU Socialinių mokslų fakulteto Plagiato prevencijos komisijos pirmininkas, VDU Sveikatos psichologijos magistro studijų programos komiteto na­rys, VDU Psichologijos bakalauro studijų programos komiteto narys, Žurnalo „International Journal of Solution-Focused Practices“ antrasis redaktorius, 2008–2015 m. ėjo VDU Socialinių mokslų fakulteto prodekano pareigas) dar

įspūdingesnė ir verčia susimąstyti, kaip vienas žmogus gali panešti tokią pareigų naštą.

Nuo gimnazisto iki mokslų daktaro

Rytis Pakrosnis – gimė ir augo Elektrėnuose. Baigė „Versmės“ gimnaziją. Kaip prisimena buvusi klasės vadovė mokytoja Loreta Stadolnikienė, Rytis buvo labai darbštus mokinys, dirbo ramiai, susikaupęs, nekėlė mokytojams jokių problemų. „Buvo mandagus ir draugiškas, toks jis ir išliko, naujos pareigos jo nepakeitė, o tai pastebėjome per klasės susitikimą“,- sako mokytoja.
Baigęs gimnaziją, Rytis pasirin­ko VDU, kur studijavo psichologiją, 1998 m. jam suteiktas psichologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Po metų, tai yra 1999 m., Rytis renka­si Azijos studijas, Kansai Gaidai universitete, Japonijoje.
2001 m. Vytauto Didžiojo universitete R. Pakrosnis įgyja psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, pasirinkta specializacija – sveikatos psichologija. Gabus vaikinas nutaria tęsti mokslus ir renkasi doktorantūrą, rašo disertaciją tema „Sveikatos priežiūros įstaigose gydomų paauglių psichologinio funkcionavimo problemų kitimas į sprendimus sutelkto trumpalaikio konsultavimo metu“.
2008 m. R. Pakrosnis apgynė disertaciją Vytauto Didžiojo uni­versitete ir jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

Plati mokslininko R. Pakrosnio tyrinėjimų sritis:
Į sprendimus sutelkta trum­palaikė terapija (Solution-Focused Brief Therapy): teorija, praktika, efektyvumo tyrimai, taikymo įvairiose srityse (psichoterapijoje, šeimos konsultavime, savi-pagalboje, švietimo, sveikatos priežiū­ros, verslo organizacijose) galimybės.
Psichologinės pagalbos ir psichoterapijos efektyvumo, poveikio mechanizmų tyrimai
Pozityvioji psichologija
Laisvos valios problematika psichologijoje.
R. Pakrosnis – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Jo dėstomi kursai:
Bendroji psichologija (BA)
Asmenybės psichologija (BA)
Psichologijos istorija (BA)
Psichoterapijos pagrindai (BA)
Kvalifikacinė praktika I (BA)
Kvalifikacinė praktika II (BA)
Koučingo psichologija (BA)
Į sprendimus sutelkta trum­palaikė terapija sveikatos priežiūros sistemoje (MA)
Šeimos psichoterapija (MA)
Solution-Focused Brief Therapy (MA, Varšuvos universitetas)
Į sprendimus sutelktos trum­palaikės terapijos pritaikymas ugdymo įstaigose (MA).

Mokslinės publikacijos

Lietuvoje psichologai, kaip ir daugelyje kitų šalių, dažniau remiasi ne individualia patirtimi, bet mokslo pagrįstais faktais. Bendradarbiaudami skirtingų sri­čių ir krypčių mokslininkai vysto psichologijos mokslą, plečia mokslo pritaikymo praktikoje galimybes, ieško įvairių asmens ir visuomenės problemų sprendimo greitai kin­tančiame socialinio gyvenimo kon­tekste. Daugėja atliekamų mokslinių tyrimų, gerėja jų kokybė, todėl prasminga pasidalinti gautais tyrimų rezultatais. Doc. dr. R. Pakrosnio nuomone, labai svarbu publikuoti gautus rezultatus ne vien Lietuvos, bet ir užsienio recenzuojamuose žurnaluose, skelbti mokslinėse kon­ferencijose, todėl jis su kolegomis daž­­nai skelbia mokslines publikaci­jas ir skaito pranešimus konferencijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Štai keletas reikšmingiausių R. Pakrosnio mokslinių publikacijų:
Čepukienė, V., Pakrosnis, R., Ulinskaitė, G. (2018). Outcome of the solution-focused self-efficacy enhancement group intervention for adolescents in foster care setting. Children and Youth Services Review, 88(2018), p. 81-87.
Pakrosnis, R., Čepukienė, V. (2015). Solution-Focused Self-Help for Improving University Students’ Well-Being. Innovations in Education and Teaching International, 52(4), 437-447.
Pakrosnis, R., Čepukienė, V. (2011). Outcomes of solution-focused brief therapy for adolescents in foster care and health care institutions in Solution-focused brief therapy: a handbook of evidence-based practice / ed. Cynthia Franklin, Terry S. Trepper, Eric E. McCollum, Wallace J. Gingerich. New York: Oxford University Press. p. 299-326.
Čepukienė, V., Pakrosnis, R. (2011). The outcome of Solution-Focused Brief Therapy among foster care adolescents: the changes of behavior and perceived somatic and cognitive difficulties. Children and Youth Services Review. 33 (6), p. 791-797.
Savo tyrimams finansuoti R. Pakrosnis su kolegomis yra laimėjęs keletą stipendijų ir konkursų. Štai 2013 m. laimėtas EBTA (European Brief Therapy Association) konkursas moksliniams tyrimams atlikti, 2016 ir 2018 m. laimėti VDU mokslininkų tyrimų projektų konkursai.
Pasak R. Pakrosnio, „mokslo-tiriamoji veikla gali būti ne tiktai įdomi, bet ir smagi. Juk pareiga dalintis savo mokslinių tyrinėjimų rezultatais su viso pasaulio mokslininkais suteikia galimybių keliauti ir aplankyti net tolimiausius kraštus, susipažinti su skirtingomis kultūromis ir žmonėmis, pasimokyti iš jų ir parvežti gerąją patirtį į Lietuvą.“ Vien per keletą pastarųjų metų doc. dr. R. Pakrosnis skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinė­se konferencijose JAV, Kanadoje, Italijoje, Portugalijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Bul­garijoje, Slovėnijoje ir kt.
R. Pakrosnis pasidalina moks­linių ir praktinių atradimų rezultatais ir įžvalgomis su kolegomis dalyvaudamas Lietuvos psichologų kongrese, kur skaitė pranešimus:
,,Į sprendimus sutelkta savi­pagalbos priemonė: ar gražiau ir daugiau yra geriau?“ (žodinis pranešimas), 2015 m.
„Internetinės į sprendimus sutelktos savipagalbos priemonės veiksmingumas siekiant studentų psichologinio-socialinio funk­cio­navimo pokyčių (stendinis pranešimas)“, 2014 m.
„Į sprendimus sutelktos sa­vipagalbos priemonė: kūrimas, vys­tymas ir veiksmingumas (žodinis pranešimas)“, 2014 m.
Psichologas R. Pakrosnis 2015 m. dalyvavo VDU psichologijos padalinių mokslinėje konferencijoje ir skaitė pranešimą tema „Senyvo amžiaus žmonių požiūrio į senatvę ir psichologinio atsparumo reikšmė jų gyvenimo kokybei“.

Profesinės praktinės veiklos patirtis

Sukaupęs turtingą mokslinių žinių bagažą, R. Pakrosnis sėkmingai jas taiko praktikoje ir padeda Lietuvos žmonėms. „Tikiu, kad kiekvienas asmuo – unikalus, o svarbiausia, turi tik jam būdingų asmeninių stiprybių, kurias atradęs ir panaudojęs gali ne tik išspręsti savo sunkumus, bet ir visiškai pakeisti savo gyvenimą. Psichologinę pagalbą suprantu kaip bendrą kelionę kliento teigiamų pokyčių link. O keliaujant svarbu suprasti, kur ir kodėl ke­liaujame, nusimatyti aiškią kryptį, tikslą ir ženklus, iš kurių suprasime, kad judame reikiama linkme, su savimi pasiimti reikiamų išteklių ir, žinoma, žengti palengva, mažais, bet realiais žingsniais. Ties tuo ir dirbame konsultacijose“, – teigia R. Pakrosnis.
R. Pakrosnis vienas pirmųjų Lietuvoje 2014 m. įgijo Europos psichologo sertifikatą (EuroPsy), dirba VDU Psichologijos klinikoje, kur teikia psichologinę pagalbą VDU studentams, vysto savo privačią psichologo praktiką. Svarbu tai, kad praeityje Rytis psichologu yra dirbęs VĮ Jonavos, VĮ Šančių poliklinikų Pirminės psichikos sveikatos prie­žiūros centruose, o 2004–2005 m. psichologu dirbo ir Elektrėnų pašonėje veikiančios Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų skyriuje.

Profesinis tobulėjimas
2013 m. stažuotė Toronto universitete, Kanada.
2012 m. „Erasmus“ dėstytojų mainų programa, University of Liege, Belgija
2011 m. mokslinė-praktinė stažuotė JAV universitetuose Nebraska University at Kearney ir Black Hills State University.
2010 m. „Erasmus“ dėstytojų mainų programa, Institute Superior Dom Afonso III, Loule, Portugal
2007 m. pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartį dalyvauta dviejų JAV universitetų – University of Nebraska at Kearney (Kearney, Nebraska) ir Black Hills State University (Spearfish, South Dakota) – universitetinių psichologinio konsultavimo centrų bei psichologų ruošimo programų veikloje
1998 m. stažuotė Nyderlandų psichinės sveikatos priežiūros institucijose „Psichinės sveikatos priežiūros organizavimas“.

Projektinė veikla
Šiandienos visuomenėje po­puliari projektinė veikla, kurioje R. Pakrosnis dalyvauja kaip vadovas ar vykdytojas.
VDU Klasterių mokslo projektų konkurso, finansuoto projekto „Kompiuterinės psichologinės savipagalbos programos, pagrįs­tos susitelkimo į sprendimus požiūriu („Asmeninių pokyčių programa“), tobulinimas, pri­taikant studentiško amžiaus vartotojų poreikiams“ vadovas, 2015–2016 m.
VDU Klasterių mokslo pro­jek­tų konkurso, finansuoto projekto „Psichologinės savipagalbos kom­piuterinės programos, pagrįstos susitelkimo į sprendimus požiūriu, sukūrimas bei veiksmingumo įvertinimas“ vykdytojas, 2013–2014 m.

Tarnystė visuomenei
Be mokslinės veiklos ir būsimų psichologų ugdymo universitete bei praktinio darbo su pagalbos ieškančiais žmonėmis, R. Pakrosnis dalį laiko skiria savanorystei (pvz., konsultantas-savanoris „Jaunimo li­nijoje“ 1996–1997 m.) ir visuomenei supažindinti su psichologijos žiniomis. Jis skaito viešas paskaitas, veda kvalifikacijos kėlimo seminarus įvairių sričių specialistams (mokytojams, socialiniams darbuo­tojams, slau­gytojams, verslo vadovams). Moks­lininko nuomone, tai labai svarbu, nes mokslas vardan mokslo nelabai prasmingas – būtina, kad mokslo žinios tarnautų visuomenei, prisidėtų ir prie jos narių psichologinės gerovės užtikrinimo. Galiausiai, juk moksli­niai tyrimai iš dalies ir finansuojami visuomenės lėšomis, tad labai svarbu tą „skolą“ grąžinti. Psichologas Rytis pasakoja: „Štai pavyzdžiui, kartu su kolegomis esame sukūrę ir šiuo metu testuojame kompiuterinę savipagalbos programą, kuri primena kompiuterinį žaidimą, įtraukia į veiksmą ir kartu suteikia galimybę žmogui spręsti savo psichologinius sunkumus ar siekti asmeninio tobulėjimo savarankiškai, be psichologo dalyvavimo. Manau, ateity­je ši programa galėtų būti naudinga tiems, kas dėl įvairiausių priežasčių negali kreiptis į psichologą ar tokios paslaugos jam neprieinamos.“

Tėvai, išauginę mokslininką

Rytis gimė ir augo elektrėniškių Emilijos ir Lioniaus-Jono Pakrosnių šeimoje. Mama Emilija Gudelytė (gim.1943 m.), kilusi iš Kietaviškių. Nors laikai buvo sunkūs, Emilija bai­gė Kietaviškių vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus buhalterinės apskaitos technikumą. Baigusi mokslus pagal pa­skyrimą išvyko dirbti į Prienų rajoną, įsidarbino Birštono tarybiniame ūkyje buhaltere. Jiezne sutiko savo gyvenimo meilę Lionių-Joną Pakrosnį, už kurio ištekėjo 1964 m. Šeima užaugino du sūnus – Valdą ( gim. 1965 m.) ir Rytį (gim. 1976 m.). Jauna šeima išgyveno ir išbandymų. Lionius buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą. Grįžęs iš armijos jaunas vyras atvyko į Elektrėnus ir įsidarbino VRE. Persikėlė ir šeima. Emilija 3 m. dirbo buhaltere Darbininkų aprūpinimo skyriuje Elektrėnuose. Čia dirbdama gavo naują darbo pasiūlymą, ji skiriama Elektrėnų parduotuvės Nr. 4 („Anykšta“) direktore. Pasak p. Emili­jos, „ten ir dirbau visą savo darbingą laiką“. Lietuvoje prasidėjusios permainos atnešė naujovių, steigiamos uždaros akcinės bendrovės (UAB). Emilija tampa parduotuvės (UAB) pagrindine akcininke.
L. J. Pakrosnis (1945–2010) visą gyvenimą dirbo elektrinėje vyriausiuoju mašinistu. Mokėsi Aly­taus politechnikume, kurį baigė, kaip žmonėse sakoma, raudonu diplo­mu, ir įgijo mechaniko specialybę. Lais­valaikiu daug skaitė, buvo išsilavi­nęs žmogus, mokėjo ne tik lietuvių ir rusų kalbas, bet laisvai kalbėjo ir vokiškai. Mėgo keliauti. Kolegoms, kai elektrinė skirdavo autobusą, organizuodavo ekskursijas. Apdovano­tas už gerą darbą ir už racionalius pasiūlymus.
Pasak žmonos, buvo labai geras žmogus. Labai gaila, kad liga prieš aštuonerius metus Jį nusivedė savais keliais.

Protėviai
Seneliai (iš mamos pusės) – Ignas Gudelis (1908–1993) ir Antanina Šimonytė-Gudelienė (1905–1993). Jie, vietiniai gyventojai, buvo įsikūrę Senosiose Kietaviškėse labai gražioje vietoje, šalia Strėvos ir ežero. Prasidėjus elektrinės statybai, persikėlė į Kietaviškes. Dabar buvusios sodybos vietoje tyvuliuoja ežeras. Senelis Ignas buvo geras siuvėjas, mėgo dainuoti, grojo akordeonu. Šeima turėjo 11 ha žemės, bet tėvas spėdavo ir žeme rūpintis, ir amato neapleisti. Šeima užaugino du vaikus: sūnų Juozapą (1937 m.) ir dukrą Emiliją 1943 m.)
Neramiais pokario metais šeima stengėsi būti nepastebima, jų nelietė nei viena, nei kita pusė. Senelis Ignas buvo ramaus charakterio žmogus. Močiutė Antanina pamaldi moteris, pinigus vis nešdavo kunigui.
Brolis Juozapas dirbo Prienų miesto vykdomojo komiteto pirmininku, vėliau Prienų siuvimo fabriko „Sūduva“ direktoriumi.
Proseneliai (iš mamos pusės) – Pranas ir Elžbieta Šimoniai – gyveno Migučionių kaime ir dirbo žemę.
Seneliai (iš tėvo pusės) – Jonas ir Elžbieta Pakrosniai gyveno Anglininkų kaime (dabartiniame Prienų r.). Šeima ūkininkavo. Vėliau persikėlė į Jiezną.
Lietuvių liaudies išmintis sako, ­kad obuolys nuo obels netoli tenu­rie­da. Susipažinę su Ryčio tėvelių ir senelių gyvenimais, galime sakyti, kad Rytis tolokai nuriedėjo nuo obels, jei atstumą matuosime ne įprastais met­rais ar kilometrais, o išsilavinimu. Žinoma, pasikeitė lai­kai, dabar jaunam žmogui atsiveria visai kitos galimybės nei jo tėvams, o ką ir bekalbėti apie senelius. Ryčio seneliams, gimusiems XX a. pradžioje, – garbė būti raštingiems, o jų anūkui Ryčiui, savaime aišku, to nebeužteko, nes iš esmės pasikeitė Lietuva. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą carinei Rusijai pavaldžioje dabar­tinės Lietuvos teritorijoje veikė apie 900 įvairių tipų pradžios mokyklų. Jas lankė apie 20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, daugiausia berniukų. Ryčio tėvų Lietuvoje 1949 m. buvo priimtas nutarimas pereiti prie visuotinio privalomojo septynmečio mokymo. Ryčio laikų sovietinėje Lietuvoje laipsniškai buvo pereinama prie visuotino vidurinio mokymo. 1975 m. buvo konstatuota, kad įgyvendintas visuotinis vidurinis jaunimo mokslas. Naujos galimybės Ryčio kartai atsivėrė Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Jaunoji Pakrosnių karta

Vyresnysis Pakrosnių sūnus Valdas mėgo sportą. Daug metų žaidė rankinį, krepšinį, lankė vandens slidžių treniruotes. Baigė Elektrėnų vidurinę mokyklą, gavęs atestatą, Valdas įstojo į VGTU, kur pasirinko pramoninę civilinę statybą, o baigęs įgijo inžinieriaus specialybę.
Šiuo metu Valdas gyvena Vilniuje ir užsiima verslu, yra UAB Termolai­nas direktorius. Šeima užaugino dvi dukras – Miglę ir Ievą. Miglė baigė filologijos mokslus Vilniaus universitete, dirba ,,Danske bank” ir tuo darbu yra patenkinta. Mergina nutarė dar mokytis, įstojo į VU ir studijuoja informacinių technologijų vadybą.
Ieva šįmet baigė gimnaziją su pagyrimu ir įstojo į ISM, studijuoja tarptautinį verslą ir komunikaciją.
Rytis ne tik darbštus mokslininkas, bet ir sportininkas, šeimos žmogus. Įdomu tai, kad abu broliai – Valdas ir Rytis – susiję su Elektrėnų sportiniu gyvenimu. Jie abu žaidė ir tebežaidžia futbolą už Elektrėnus. Rytis vedė elektrėniškę, bendramokslę Jurgą Klumbytę. Jur­ga baigė aplinkosaugos studijas VDU ir jau ne vienerius metus dirba šioje srityje. Šeima augina du vaikus – Mantą (14 m.) ir Saulę (12 m.). Anūkais didžiuojasi močiutė Emili­ja, ji pasakoja, kad Mantas daug dėmesio skiria sportui, Kaune treniruojasi krepšinio klube „Tornado“, žaidžia Lietuvos moksleivių lygoje, bet randa laiko ir prie vadovėlių prisėsti, todėl mokosi gerai. Saulė mokosi labai gerai, jau ankstyvoje vaikystėje išryškėjo jos meniniai gabumai ir susidomėjimas menu, todėl ji lanko Antano Martinaičio dailės mokyklą Kaune. Be to, abu vaikai aktyviai dalyvauja Lietuvos skautų veikloje. Ši visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo neformalaus ug­dymo organizacija siekia ugdyti savo narius, kad jie taptų dori, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveiki, sąmoningi, mylintys gamtą žmonės ir savo valstybei naudingi piliečiai. Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, artimui“.

Nuotr. iš asmeninio fotoalbumo