Padidėjusios pieno produktų kainos pasėjo įtarimus

Padidėjusios pieno produktų kainos pasėjo įtarimus
Kai kuriems pieno produktams prekybos centruose pabrangus iki 20 proc., žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neabejoja, kad pieno perdirbėjai ir prekybininkai kainų kartelę pakėlė norėdami pasinaudoti situacija rinkoje bei gauti didelius viršpelnius.

Kreipėsi į Konkurencijos tarybą
„Pieno perdirbėjai teigia, kad pieno produktų brangimą lėmė padidėjusios pieno supirkimo kainos, tačiau pieno supirkimo kainoms pakilus 20 proc.galutinio produkto kaina galėjo pakilti tik 4-5 proc.“, – teigia K.Starkevičius.
Ministras pareiškė, kad pastaruoju metu vienodai brangstantys skirtingų pieno perdirbimo įmonių produktai kelia įtarimus, kad perdirbėjai gali būti iš anksto neteisėtai suderinę savo veiksmus rinkoje.
Sunerimęs dėl tokio kainų šuolio ministras kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas ištirti, ar tai nėra kartelinis susitarimas. Beje, K.Starkevičius dar liepos mėnesį yra prašęs Konkurencijos tarybos stebėti pieno rinką.
Lapkričio pradžioje gavę iš pieno perdirbėjų pranešimus apie branginamą produkciją, prekybininkai taip pat padidino kainas. Parduotuvėse mažiausiai – keliais centais padidėjo pieno ir neriebių pieno produktų kaina, o labiausiai šoktelėjo riebaus pieno produkcijos – sviesto, grietinės, sūrių , desertinių sūrelių ir desertinės varškės kainos.
Prekybininkai teisinasi savo sąskaita negalintys kompensuoti visų pieno produktų padidėjusių kainų, tegalintys kai kurioms taikyti akcijas.
Žaliava brango, bet nedaug
Pieno perdirbėjai kainų šuolį aiškina tuo, kad, brangstant žaliavai, didėja ir produkto savikaina. Tačiau šis teiginys nepagrįstas, nes pieno supirkimo kainos pradėjo didėti tik spalį, ir anaiptol ne taip ženkliai, kaip pabrango pieno produktai prekybos centruose.
Tiesa, nuo lapkričio 1 d. žaliavinio pieno supirkimo kaina dar kartą padidinta, tačiau praktiškai už lapkritį dar nėra mokėta. Mokėjimai vyks tik gruodžio pradžioje.
Todėl perdirbėjų aiškinimai, kad produktai brangsta dėl žaliavos brangimo, tikrai nėra tikroji kainų kilimo priežastis.
Dangstytis eksporto rinka – neteisinga
Padidėjusioms pieno produktų kainoms paaiškinti pieno perdirbėjai nurodo ir dar vieną priežastį. Beje, ne pirmą kartą. Esą didėja pieno produktų kainos eksporto rinkose – Europoje, kitose šalyse, todėl jiems vidaus rinkoje tampa nuostolinga prekiauti, tenka didina produktų kainas.
Tačiau šis paaiškinimas – taip pat neatlaiko kritikos. Šių metų rugsėjo mėnesį Europos Komisija parengė komunikatą, kuriame akcentuojama, kad visose Europos sąjungos (ES) šalyse, ne tik Lietuvoje, stebimas procesas, kai pieno supirkimo kaina per pastaruosius pusantrų metų nukrito.
Lietuvoje jos krito 43 proc., tuo tarpu pieno produktų kainos buvo nukritusios vidutiniškai 14 proc.
Paskutinių dviejų metų statistika rodo, kad nors žaliavos kainos Lietuvoje buvo mažiausios Europoje, produktų kainos užėmė 4-5 vietą ES. Dėl to kaltė tenka ir prekybos tinklams. Ši statistika jau leido įtarti Lietuvos perdirbėjus galimu karteliniu susitarimu, o visų pieno perdirbimo įmonių apsisprendimas kartu vienu metu didinti pieno produktų kainą, šiuos įtarimus dar labiau sustiprino.
Galutinis rezultatas tas, kad ekonominės krizės išvarginti šalies gyventojai gavo dar vieną smūgį per kišenę. Todėl žemės ūkio ministras ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą.
Išmoko paslėpti galus?
Ministro pozicijai pritaria ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas.
„Norėtųsi, kad Konkurencijos taryba žiūrėtų rimčiau į tokius dalykus,“- sako B.Markauskas.
Prieš porą metų ŽŪR dėl panašaus kainų kilimo irgi kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Tada buvo nustatyti tam tikri kartelinių susitarimų bruožai, tačiau baudos įmonėms buvo daugiau simbolinės. Nors už galimą kartelinį susitarimą nubausti gali vienintelė institucija – Konkurencijos taryba, B.Markauskas iš anksto įsitikinęs, kad jokio susitarimo nebus nustatyta.
„Esu 100 proc. įsitikinęs, kad toks susitarimas nebus įrodytas, nes įmonės pasidarė gudresnės. Pirmą kartą, kai toks tyrimas buvo atliktas, buvo surasta informacijos keitimosi faktų. O dabar tų dokumentų, iš kurių būtų aišku, kad įmonės priėmė tokį bendrą sprendimą, tikrai niekas neras. O žodinio susitarimo neįmanoma įrodyti,“- sakė ŽŪR pirmininkas.
Viltis – svarstomas įstatymas
Šioje situacijoje būtų labai naudinga visuomenei žinoti ir prekybininkų pelnus. Tai ateityje turėtų padėti padaryti dabar svarstomas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kuris uždraustų taikyti bet kokius papildomus mokesčius išskyrus antkainį. Tokiu atveju pirkėjas matytų, koks yra tikras, o ne skelbiamas prekybininkų antkainis. Šis įstatymas rinką padarytų skaidresnę, drausmintų prekybos tinklus, pažabotų jų norus.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas jau yra atlikęs kainų tyrimą, kuriame statistiškai konstatuojama, kiek kuri grandis – žemdirbys, perdirbėjas, prekybininkas ir valstybė – gauna.
Neteisėtais būdais sau kąsnį apžiojusį pažeidėją bausti kompetencijos turi vienintelė institucija – Konkurencijos taryba. Tačiau net ir nustačiusi kartelinį susitarimą, Konkurencijos taryba galėtų tik nubausti, pieno perdirbimo įmonėms uždrausti didinti pieno produktų kainų ji neturi galios.

Žemės ūkio ministerijos informacija
Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų