Ona Patronaitienė: suskambėjus kanklėms viską užmirštu

Ona Patronaitienė: suskambėjus kanklėms viską užmirštu

Lietingą šeštadienio pavakarę Elektrėnų bibliotekos salėje elektrėniečiai turėjo puikią progą išgirsti ir pamatyti seniausio Lietuvoje ansamblio „Kanklės“ pasirodymą. Ansamblis šiais metais švenčia 104 metų jubiliejų, o koncertavo  Elektrėnuose todėl, kad jo ilgametė dalyvė, vėliau vadovė, elektrėnietė Ona Patronaitienė  taip pat šventė gražų jubiliejų.  Ansamblis „Kanklės“ ir garsioji tautodailininkė bei kanklininkė O. Patronaitienė tampriai surišti  gimtinės, Prienų raj. Skriaudžių kaimo saitais.  Ji, Ona Patronaitienė,  Aukščiausiojo apdovanota gausybe talentų, geriausiai atsiskleidė muzikoje ir tautodailėje. Šventėje dalyvavę jubiliatės  bičiuliai, žymūs kultūros veikėjai Juozas Elekšis ir Ipolitas Petrošius prisiminė žymių Lietuvos kultūros veikėjų talentus ir Oną lygino su M. K. Čiurlioniu.

Vogtos dainos

Elektrėniečiams pasisekė, kad čia gyvena, dirba, vaikus moko ir auklėja žinoma kultūros veikėja Ona Patronaitienė. O visi jos talentai užsimezgė dar įsčiose, dainingame Suvalkijos krašte, Skriaudžiuose. Pasak Onos, tėvas buvo stalius, ir kiek prisimena, obliuodamas, visada dainuodavo. Mama buvo audėja, kurios darbai buvo eksponuojami net Liaudies Ūkio Pasiekimų parodoje, Maskvoje.  Mama ausdama irgi visada dainuodavo. Ona prisimena, kai tėtis su mama tarpusavyje lyg rimtai, lyg juokais susiginčydavo: kam tu mano dainą  pavogei!?

O tos vogtos dainos taip gražiai skambėdavo, kad mažoji Onutė gal kalbėti vėliau išmoko, nei  dainuoti.  Kai Onutė gimė, Skriaudžių kaime ansamblis „Kanklės“ jau skaičiavo ketvirtąjį dešimtmetį. Būsimoji menininkė, kaip ir toje dainoje, „…vos tik suskambėjo kanklės, tuoj viską užmiršo“. Taip nuo septynerių metų ji pradėjo kankliuoti suvalkietiškomis pusseserės kanklėmis, nes ansamblis pokario laikotarpyje veiklą buvo sustabdęs. Atkurtos „Kanklės“ buvo, kai Onutei ėjo septyniolikti. Nuo tada ji yra to ansamblio dalyvė. Kankliuoti ji dar mokėsi  Kauno konservatorijoje, baigė kanklių klasę. Su ansambliu „Kanklės“ jos gyvenimas susietas jau 54 metai.

Aukso paukštė

Šeštadienį į „Kanklių“ koncertą atvyko, kaip sakė šventės kaltininkė O. Patronaitienė,  Elektrėnų inteligentija: kun. Marius Talutis, meras Arvydas Vyšniauskas su žmona Vida, kviestieji svečiai. Elektrėniečiai prieš ketverius metus ansamblį girdėjo bažnyčioje giedantį. Tąsyk Elektrėnų bažnyčioje, šimtąjį metų jubiliejų švenčiantis ansamblis „Kanklės“ atliko kompozitoriaus Ipolito Petrošiaus ir poeto Juozo Elekšio sukurtas etnografiniams ansambliams skirtas Mišias – „Bažnytkaimio votyva“.

Ansamblis „Kanklės“, kuriame dainuoja ir Onos vyras Viktoras, tarp gausybės apdovanojimų vieną turi ypatingai brangų – nominaciją „Aukso paukštė“, kurios nominantai, tai ne tik auksinių balsų, bet ir auksinių širdžių žmonės. Tai galima pajusti, perskaičius Onos Patronaitienės, Vytauto Alensko ir Kęstučio Orino išleistą knygą „Skriaudžių ansambliui „Kanklės“ 100“.

Skriaudžių kanklininkų ansamblį 1906 m. įkūrė Lietuvos šviesuolis Pranas Puskunigis (1860-1946 m.), dar carinės Rusijos metais puoselėjęs kanklių muziką.

1920 m., P. Puskunigiui išsikėlus vargonininkauti į Plutiškes, ansambliui ėmėsi vadovauti Antanas Degutis (1899-1992 m.). Jis pats kūrė tekstus ir muziką kanklėms. Nuo 1932 m. vadovauti ansambliui ėmėsi kanklių meistras Jurgis Alenskas (1905-1970 m.).

Atėjo 1941-ieji. Karas. Kanklininkų veikla prigeso. Visiškai atsigavo tik 1956 m. ,,Kanklėms“ vėl vadovavo A.Degutis. 1976-1977 m. Skriaudžių kultūros namų vyrų ir moterų vokaliniams ansambliams vadovavo Jurgio Alensko sūnus Vytautas (dabar-Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentas). Jis kartu padėjo jau senyvam ,,Kanklių“ ansamblio vadovui A. Degučiui. 1978-1979 m. ansambliui vadovavo Prano Puskunigio sūnus, buvęs Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, vėliau – Lietuvos nusipelnęs treneris Leonas Puskunigis.

Po to ansambliui vadovavo Jaunius Vylius, vėliau – Kazimieras Arvydas Karaška.

Nuo 1991 m. pirmą kartą ansamblio istorijoje prie jo vairo stojo moteris – O. Patronaitienė. Vadovavo 17 metų.

Daug kitų garbingų Lietuvos žmonių, tarp jų elektrėniečiai Ona ir Viktoras Patronaičiai,  jau antrą šimtmetį puoselėja lietuviškumo tradicijas, kaip skamba jų dainoje „…kol širdis plaka krūtinėj, apsisukime smagiai…“

 

Visiems po šimtą

Gražaus jubiliejaus proga pasveikinti ir tautodailės darbų parodos pažiūrėti į biblioteką susirinkę Onos Patronaitienės bendraminčiai ir bendražygiai linkėjo, žinoma, gyventi ir pasaulį džiuginti ne mažiau šimtą metų. Jubiliatė tokius palinkėjimus mielai priėmė, bet būtinai įpareigojo į tą jubiliejų visiems šventėje dalyvavusiems ir susirinkti.

O susirinkusieji turėjo gražios progos ne tik kanklininkų ansamblio pasiklausyti, išaustais kilimais, juostomis,  tautiniais rūbais ne tik iš siūlų, bet ir linų pasigrožėti, bet ir susipažinti su taip gerai žinomos, bet mažai pažįstamos savo krašto šviesuolės prasmingo gyvenimo  akimirkomis, išgirsti bendražygių prisiminimus.

Ansamblio „Kanklės“ koncertų klausėsi žmonės įvairiuose  pasaulio kraštuose, žymiausi pasaulio žmonės, o ten, kur keliavo kanklininkai, liko ir Onos tautodailės darbų, liko žinia apie tokį mažą, bet didelį darbais ir žmonėmis kraštą, Lietuvą. Kaip renginyje kalbėjo kun. M. Talutis, žiūrintis  į Onos išaustas juostas tarsi į veidrodį (bažnyčioje jaunavedžiai tuokiami prie O. Patronaitienės vadovaujamų audėjų išausto nuotakų kilimo) ir matantis Lietuvą, jos šaknis.  Bet  dažnai taip būna, kad to, ką žino pasaulis, nežino arti esantys. Todėl  kviečiame elektrėniečius nepraeiti pro biblioteką, užsukti į Onos Patronaitienės tautodailės darbų parodą, kuri bus eksponuojama  iki Kalėdų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų