Šokio žingsneliu tikslo link

Šokio žingsneliu tikslo link
Ieva Raudžiūtė

TV3 žiūrovai Viktoriją Kunauskaitę pažįsta kaip žvaigždutę, šeštadienio vakarais spindinčią „Šok su manimi“ projekte bei juos džiuginančią televizoriaus ekrane, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojai – kaip gabią studentę, o jos kraštiečiai – kaip paprastą, nuoširdžią ir draugišką merginą, aplinkinius šildančią šypsena.

Lietuvos jaunimo dešimties šokių čempionė vaikystę praleido Pylimų kaime, vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Vievį, o šiuo metu yra apsistojusi Vilniuje.
Ant parketo sukasi jau vienuoliktus metus
Dvidešimt vienerių metų mergina ant parketo sukasi jau vienuoliktus metus, iš jų aštuonerius – profesionaliajame sporte. V. Kunauskaitė pasakoja, jog šokti pradėjo būdama dešimties, kai jos tėčio bendradarbė, buvusio partnerio mama, pasiūlė pamėginti. Mergina nedvejojo, kadangi kaip ir dauguma tokio amžiaus panelių, norėjo tapti šokėja. Repeticija po repeticijos ir ji įsisuko į šokių sūkurį.
Šokėja prisimena, jog treniruočių metu vaikai dažnai juokdavosi iš jos keistai atliekamų judesių, kadangi jie buvo pradėję treniruotis anksčiau ir šokti jiems sekėsi daug geriau. Tačiau ji rankų nenuleido – į pašiepimus nekreipė dėmesio, užsispyrė ir per trumpą laiką, pirmosios trenerės a.a. Virginijos Grigaliūnienės mokoma, pasiekė kitų lygį.
Besimokydama mokykloje mergina neapsiribojo vien šokiu, dar grojo gitara, fortepijonu, piešė. Visa tai jai taip pat sekėsi puikiai. Tiesa, piešimo teko atsisakyti baigus tris klases, kadangi šokti, groti, piešti ir mokytis mažai mergaitei buvo per didelis krūvis. Fortepijonu Viktorija grojo aštuonerius metus, baigė muzikos mokyklą. Kaip pati šokėja teigia, šį instrumentą valdyti ji išmoko pakankamai gerai, todėl norėjosi išbandyti ir kitus. Ir pasirinko gitarą. Galbūt dėl to, kad jos tėtis visą gyvenimą svajojo išmokti ja groti. Mokėsi trumpai, bet pagrindus išmoko. O šokiams buvo skiriama daugiausia dėmesio. V. Kunauskaitė atskleidžia, jog dėl jų paaukota visa vaikystė, žaidimai kieme, išvykos su klasės draugais, savaitgaliai, investuota be galo daug pinigų ir tėvų pastangų. Per visus metus, praleistus ant parketo, ji siekė vieno tikslo – šokti pasaulio čempionato finale. Ir ši svajonė tapo realybe – jaunimo grupėje, 10-ies šokių pasaulio čempionate su partneriu iškovojo šeštąją vietą.
Negelbsti net talismanai
Šokėjų nuo netikėtų situacijų ant parketo negelbėja nei jų turimi talismanai, nei prieš pasirodymą atliekami ritualai. Štai Viktorija su savimi visada turi sidabrinį pakabuką, be kurio ant parketo stengiasi nepasirodyti. Be to, prieš pat išeinant į sceną ji persižegnoja. Vis tik per visą šokių karjerą nutikimų pasitaikė įvairių. Pačiu kurioziškiausiu ji vadina įvykį, kurį turėjo galimybę stebėti visa Lietuva. Praėjusių metų projekte „Šok su manimi“ tiesioginės transliacijos metu, atlikdama jive‘ą (džaivą), Viktorija pametė batelį. Nekreipdama į tai dėmesio, mergina toliau nuotaikingai striksėjo šokio ritmu, priešingai nei jos partneris Jurgis Jurevičius. Vaikinas, išgąsčio perkreiptu veidu, užsižiūrėjo į batelį ir pamiršo šokio žingsnelius.
Šokių aikštelėje pasitaikė ir traumų. V. Kunauskaitė prisiminė bene rimčiausią – prieš pat konkursą, apšilimo metu, vaikinas iš kitos poros netyčia alkūne bakstelėjo jai į nosį. Ši baisiausiai ištino, pradėjo bėgti kraujas. Po poros dienų, nuvykus pas daktarus, buvo diagnozuotas nosies lūžis, tad dvi savaites teko nešioti gipsą.
Vis tik didžiausia nuoskauda per visus šokių metus mergina laiko tai, jog nebešoka profesionaliame sporte, kadangi jos buvęs partneris į porą pasirinko kitą šokėją.
Dalyvauja trečiajame projekte
„Šok su manimi 2“ – trečias šokių projektas, kuriame V. Kunauskaitė dalyvauja. Pirmajame šokėjai į poras teko aktorius, laidų vedėjas, o dabar ir dainininkas Leonardas Pobedonoscevas. Antrajame projekte Viktorija šokių judesius dailino kartu su architektu Jurgiu Jurevičiumi, o šiuo metu televizijos ekrane pasirodo su aktoriumi bei radijo laidų vedėju Aisčiu Mickevičiumi.
Merginą dalyvauti pirmajame šokių projekte „Šok su žvaigžde!“ pakvietė prodiuseriai. V. Kunauskaitė prisipažįsta, jog ilgai svarstė, ar jai tikrai to reikia, ar sugebės, nes tai be galo daug laiko, jėgų ir kūrybiškumo reikalaujantis darbas. Tačiau išsiskyrus su partneriu nenorėjo taip paprastai pasitraukti iš šokių pasaulio. Būtent todėl ji ir sutiko dalyvauti.
Kiekvienas projektas Viktorijai kažkuo ypatingas, kiekvienas jų duoda naujos patirties, naujų pažinčių. Vis tik pirmąjį projektą ji vadina įsimintiniausiu. Ir būtent dėl to, kad jis pirmasis – viskas buvo nauja, nepažįstama, įdomu. Norėjosi sužinoti, kaip ir kas vyksta televizijoje, išbandyti savo jėgas. O kuo toliau, tuo įdomiau darėsi, kilo vis daugiau idėjų, kurias norėjosi įgyvendinti. Galbūt todėl mergina dalyvauja jau trečiame projekte ir teigia, jog ten susirenka smagūs, linksmi žmonės, kurie tarpusavyje labai susidraugauja. Pasak Viktorijos, ypatingai gerai susibendravo „Šok su žvaigžde“ dalyviai – buvo tarsi viena šeima. Na, o su savo partneriais mergina iki šiol palaiko draugiškus santykius.
Nebūtų keista, jei šią gražią, talentingą bei protingą merginą sekiotų būriai gerbėjų. Tačiau Viktorija juokaudama atsako, jog pernelyg įkyrių gerbėjų ji dar nesutiko, tai ir atsiginti nuo jų neteko. O gauti komplimentai glosto širdį ir skatina tobulėti, neužmigti ant laurų. Mergina priduria, jog malonu, kad yra žmonių, kurie ja žavisi, domisi, visada palaiko. Vis tik mieliausia jai palaikymo bei padrąsinimo žodžius girdėti iš artimiausių žmonių – šeimos narių bei draugų – lūpų.
Ateitį sieja tik su šokiu
Aukso medaliu baigusi Vievio gimnaziją, mergina Vilniaus Gedimino technikos universitete trečius metus kremta verslo vadybos mokslus, visai neseniai „D-Dance akademijoje“ pradėjo dirbti šokių trenere ir, žinoma, kiekvieną šeštadienį mus džiugina dalyvaudama šokių projekte. Tenka paklausti, ar ji pati nepasimeta savo perkrautoje dienotvarkėje. Viktorija atsako paprastai: kuo daugiau veiklos ji turi, tuo daugiau gali padaryti ir viską suderinti. O kad tai pavyktų, svarbiausia kruopščiai susiplanuoti savo laiką.
Radusi laisvą minutę mergina stengiasi atsikvėpti, pailsėti nuo darbų. Keliskart per mėnesį grįžta į Vievį, kadangi pasiilgsta jai brangių žmonių. Pirmiausia aplanko tėvelius, vėliau susitinka su draugais.
Žinoma televizijos projektų dalyvė prasitaria, jog jei atsuktų laiką atgal, nežino, kaip viskas susiklostytų ir kokį kelią pasirinktų. Nors būdama maža visuomet straksėdavo, nenustygdavo vietoje, bet į šokių pasaulį įsisuko neplanuotai, galima sakyti, atsitiktinai. O dabar šokis jai tapo gyvenimo būdu. Šiandien Viktorija neįsivaizduoja savęs kitoje veikloje ir ateitį sieja taip pat tik su šokiu – tikisi grįžti į profesionalųjį sportą ir įkurti savo šokių studiją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų