Nepraleiskite progos įamžinti įvykius ir save

Leiskite Jūsų maloniai pasiteirauti: ar jau parašyta išsami knyga apie Jūsų, Jūsų tėvų ir protėvių žemes? Ar deramai įamžintas tas nuostabus kraštas ir jo žmonės? Ne? Tada žinokite,  kad dabar  yra puiki galimybė kiekvienam iš mūsų prisidėti prie gimtojo krašto monografijos leidimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (2018 m.) skirtoje „Lietuvos valsčių“ serijos knygose įamžinti savo protėvius, senelius, tėvus bei save. Tam reikia tik nuo senų nuotraukų nušluostyti dulkes, prisiminti ir užrašyti savo senelių ar tėvų pasakojimus, prisiminimus ir siųsti leidyklai „Versmė“.  Ši leidykla, kuri Jums siunčia pirmuosius du klausimus, leidžia šimtatomę monografijų seriją, skirtą miestams ir miesteliams bei jų apylinkėms, atitinkančioms tarpukario Lietuvos valsčius. Monografijos „Vievis“ ekspedicija rugpjūčio 2 d. lankėsi Vievio kelių muziejuje, pasidalino informacija apie knygos sudarymo eigą, ieškojo medžiagos leidiniui.

Monografiją „Vievis“ sudaryti, paruošti spaudai ir atlikti kitokias vyr. redaktoriui priklausančias pareigas pasiruošęs išeivis iš Vievio, Vilniaus universiteto lektorius, geografijos ir kraštotvarkos mokslų daktaras  Ričardas Skorupskas. Pasak mokslininko ir monografijos „Vievis“ vyr. redaktoriaus R. Skorupsko, į monografiją planuojama sutalpinti maždaug šimto autorių apie 120 straipsnių. Valsčius, pasak mokslininko, neapsiriboja vien teritorijos ribomis, bet migruoja ir po kaimyninius valsčius. Pavyzdžiui, Vievio valsčiui priklauso Abromiškių kaimas, o dvaras priklauso Kietaviškių valsčiui. Tad renkant medžiagą apie Abromiškes, dvaro išmesti negalima.
Mokslininkas mano, kad nuoširdžiai, stropiai ir geriausiai  medžiagą surinkti  gali to krašto žmonės, todėl jis kviečia Vievio apylinkėse gyvenančius ar iš Vievio išėjusius žmones jungtis bendram darbui. Viena iš pirmųjų į kvietimą atsiliepė Olimpija Šestavickienė, renkanti vyro – Juozo Šestavicko – kilusio iš Pakalniškių kaimo, giminės medį.  
Vievio valsčius – dėkinga, bet labai plati tema.  Šiam valsčiui priklauso ir pilni paslapčių Panerių bei Abromiškių dvarai, Neries slėniai, archeologams pateikiantys vis naujų atradimų, siauroji Bražuolė, demarkacinė linija. Vievyje susipynę  kalbos ir kultūros, susikryžiavę keturių sostinių keliai, o ir  Vievio pavadinimo kilmė dar nėra gerai išaiškinta.  Visa tai atsispindės maždaug pusantro tūkstančių puslapių istorinėje mokslinėje knygoje „Vievis“, kuri jau ruošiama spaudai.

Dedikacijos

„Lietuvos valsčių“ serija yra unikalus, analogų neturintis nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinys – Lietuvos miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, jų ir jų apylinkių istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, kraštovaizdžio raidos, tradicinių verslų ir dirbinių, tradicinių gyvenamųjų namų ir jų interjero, paprotinės teisės, kalendorinių ir šeimos papročių, kapinių, liaudies išminties, bažnyčių, mokyklų, bibliotekų, Valstybės ir svarbiausių jos institutų bei įstaigų kūrimosi istorijos, įžymių žmonių, tarmių ir vietos šnektų ypatumų, tautosakos, liaudies muzikantų ir jų atliekamų kūrinių, taip pat tautinių mažumų istorijos, papročių ir kitų dalykų savotiška daugiatomė enciklopedija,- rašoma leidyklos „Versmė“ informaciniuose biuleteniuose.
Vievio monografiją taip pat  sudarys gamtos, istorijos, etninės kultūros, kalbos, tautosakos, įžymių žmonių skyriai. Į tuos skyrius tilps priešistorė ir rašytiniuose šaltiniuose minimi faktai, žemėlapiai ir vietovardžiai, iliustracijos ir nuotraukos, prisiminimai ir legendos, žymių žmonių biografijos ir atsiliepimai.  Vievio kelių muziejaus direktorius Juozas Stepankevičius, sutikdamas ekspediciją, kalbėjo apie Kelių muziejaus įnašą, išsaugojant istoriją ir apgailestavo, kad monografijų leidyba pavėlavo mažiausiai 20 metų. Per tuos metus prisiminimus su savimi nusinešė ne vienas XX-ojo amžiaus pradžios Vievio gyventojas. Bet geriau vėliau… Todėl kviečiame savivaldybės gyventojus, žinančius naudingos informacijos apie senuosius  Vievio, Semeliškių ar Kietaviškių valsčius, nelaikykite jos nei atminimuose, nei užrašuose, kad „Lietuvos valsčių“ serijos knygose netrūktų kaip tik Jūsų gimtojo kaimo monografijos. Informaciją perduokite  „Versmės“ leidyklai tel. Nr. 8(5)2130623 arba asmeniškai R. Skorupskui 8 (620) 10189, elektroniniu laišku leidykla@versme.lt arba ricardas.skorupskas@vu.lt, paštu: „Versmės“ leidykla, Geležinkelio g. 6, LT02100 Vilnius.  
„Lietuvos valsčių“ serija buvo įrašyta į Lietuvos tūkstantmečio programą ir bus dedikuojama reikšmingų valstybės įvykių, jos miestų ir miestelių sukaktims.