Naujojo Kaišiadorių vyskupo kanoninė vizitacija Semeliškių parapijoje

Naujojo Kaišiadorių vyskupo kanoninė vizitacija Semeliškių parapijoje

Silvija BIELSKIENĖ

Liepos 10 d. Semeliškių parapijoje tvyrojo ypatinga nuotaika – tarsi ir saulė skaistesnė, gėlės ryškesnės, medžių lapai žalesni, o ir žmonių sielos tyresnės, geresnės, širdyse spinduliavo šiluma, o veidus puošė šypsenos. Visi laukėme atvykstant naujojo Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko. Tai buvo kanoninė vizitacija, aplankant parapijos įstaigas, susipažįstant su veikiančiomis katalikiškomis organizacijomis, jaunimu, šeimomis, tikinčiaisiais. Vizitaciją vyskupas J. Ivanauskas pradėjo nuo seniūnijoje įsikūrusios bibliotekos, nuo pažinties su socialinio darbo organizatore, seniūnijos specialistėmis bei seniūnu. Vyskupą atlydėjo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, monsinjoras, dr. Algirdas Jurevičius bei Semeliškių parapijos klebonas Gintautas Jančiauskas.

 

Biblioteka
Bibliotekos vedėja Irena Venskutonienė atostogavo, bet susitikti su vyskupu ir supažindinti su bibliotekos kasdiena, leidiniais, knygomis atėjo į biblioteką. Semeliškių bibliotekoje sukaupta 10 000 knygų, kasmet ji papildoma 500 leidinių. I. Venskutonienė pabrėžė, kad klebonas G. Jančiauskas ne tik daug knygų bibliotekai dovanoja, bet prenumeruoja ir leidinius „Kelionė su bernardinais“, „Artuma“. Bibliotekoje užsiregistravę 380 skaitytojų. Vyskupą domino ir kompiuterių kabinetas, kuriame moksleiviai ateina ne tik pažaisti, bet ir mokytis –  jei ateina 2-3 gyventojai, bibliotekos vedėja mielai juos pamoko, kaip elgtis, kaip „bendrauti“ su kompiuteriu, kaip apmokėti sąskaitas, susirasti reikalingą informaciją.
Vyskupas J. Ivanauskas pasidžiaugė, kad Semeliškės turi tokį švietimo židinį, prie kurio gali ne tik sušilti, bet ir praplėsti akiratį, pabendrauti su vedėja, pasitarti. Atsisveikinant palinkėjo gyvuoti dar ilgus metus.

Socialinis darbas
Socialinio darbo organizatorė Vida Kazlauskienė su didžiu jauduliu ir nuoširdumu pasakojo apie gyventojus, kuriems reikalinga pagalba. Per pastaruosius kelis mėnesius maisto daviniai iš intervencinių atsargų išdalinti 327 gyventojams, kasmet, norinčių gauti maistą skaičius didėja, seniūnijoje gyvena apie 1400 gyventojų, tad parama teikiama beveik kas ketvirtam gyventojui. Į socialinę darbuotoją kreipiasi neįgalieji, daugiavaikės šeimos, prašoma paramos nemokamiems pietums, mokyklinėms prekėms įsigyti. Nuo liepos 1 d. jau kreipėsi nemažai socialiai remtinų šeimų bei dirbančiųjų, kurių pajamos neviršija 500 Lt vienam šeimos nariui. V. Kazlauskienė apgailestavo, kad seniūnijoje yra daug gyventojų, kurie neturi darbo, jiems mokamos pašalpos, už kurias reikia atlikti visuomenei naudingą darbą. „Kiek parapijoje gyvena gyventojų?“ – pasiteiravo vyskupas. Sužinojęs, kad Semeliškių parapija viena didžiausių – priskaičiuojama 2400 gyventojų – pajuokavo, kad klebonas didesnis už seniūną.
Padėkojęs Vidai Kazlauskienei už sunkų, bet taip reikalingą darbą, užsuko į seniūnijos specialisčių kabinetą.

Seniūnijoje
Vyskupas, pasveikinęs seniūnijos specialistes Laimutę Aleškevičienę ir Ritą Buividavičienę, pasidomėjo, ar aktyviai gyventojai deklaruoja pasėlius. R. Buividavičienė su pasididžiavimu pabrėžė, kad „jai priklausantys“ ūkininkai labai pareigingi – apsėja laukus ir atskuba deklaruoti žemę, nelaukdami paskutinės dienos.
Savo ilgamete seniūno patirtimi, nuveiktais darbais, ateities planais, gražia ilgamete draugyste su Lenkijos Čosnovo seniūnija pasidalijo Semeliškių seniūnas Vytas Barzdaitis.

Bažnyčia ir varpinė
m. sausio 25 d. – prieš 85 metus. Kaip liudija menotyrininkas Gintautas Žalėnas, varpo papuošimai itin kuklūs – ties jo pečiais nulieta dviem virvelės pavidalo rumbais įrėminta juosta, kurios viduje gotiškais minuskulais užrašyta lotyniška invokacija: „Karaliau, ateik pas mus su taika. 1442 Viešpaties metais“. Ant varpo nuliedintas tekstas – taikos meldimas – nurodo varpo paskirtį – varpas turėjo skambinti „Viešpaties Angelo“ maldai ir buvo vadinamas „Taikos varpu“.

Parapijos namai
Naujai renovuoti parapijos namai buvo sausakimši – virš 80 tikinčiųjų susirinko susitikti su naujuoju Kaišiadorių vyskupijos ganytoju. Klebonui G. Jančiauskui perskaičius išsamią vyskupo biografiją, į susirinkusiuosius kreipėsi Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.
„Atlieku vyskupo pareigas. Šiais pirmaisiais metais labai daug laiko ir dėmesio skiriu važinėdamas po įvairias vyskupijos parapijas. Katedroje būnu retai, bet noriu pažinti visą vyskupiją, noriu pažinti žmones, noriu matyti žmones, būti su žmonėmis, šiais metais pasirinkau keletą parapijų – 14 iš viso, kuriose yra kanoninė vyskupo vizitacija ir kartu teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Pagal bažnytinę teisę vyskupas kas penkeri metai aplanko kiekvieną parapiją su kanonine vizitacija, t.y. kartu su klebonu, parapijiečiais sykiu pasižiūrime, kaip gyvena parapija. Turėjau progą lankytis seniūnijoje, bibliotekoje. Puikūs šie parapijos namai, žinau, yra bendruomenės namai, nuostabaus grožio bažnyčia, klebonas dirbo sutvarkant materialinius dalykus, tiek kitus parapijai priklausančius sklypus, pastatus, sutvarkė kleboniją, ypač čia šituose namuose labai gražiai įsikūrusios caritietės, puiki salė bendruomenei, katechezei, jaunimui, šeimoms. Maloniai nustebintas, kad esate taip gausiai susirinkę, skyrėte laiko, atėjote į šį susitikimą. Vasara graži, jūsų daržuose derlius, jūsų darbščių rankų labai reikia, bet labai ačiū, kad parodėte dėmesį ir atėjote, man jis labai svarbus, tai darbinė vizitacija susitikimui su žmonėmis. Šiandien norėčiau kalbėtis apie parapiją, kuo parapija gyvena, norėčiau pasižiūrėti į pagrindines sielovados sritis: tikybos dėstymas, katechezė, šeimos, kurios gyvena, caritatyvinė veikla, maldos grupės, choras, procesija, džiugu, kad turite pastoracinę tarybą, ekonominę tarybą, žinau, kad yra aktyvių parapijiečių, leidžiate puikų leidinį. Džiaugiuosi bendradarbiavimu su seniūnija, kartu mokate ir švęsti, ir dirbti, gili pagarba visai parapijai, kuri turi gilias tradicijas, kuri ženkliai prisideda prie vyskupijos palaikymo. Turite šaunų kleboną, kuris rūpinasi parapija, geras sielovadininkas, ūkiškas žmogus, be šių namų, kol jų nebuvo, neturėtume kur rinktis. Žinau, jog yra gerų žmonių, rėmėjų, pagalbininkų, ūkininkų, verslo žmonių, kurie yra patriotai savo parapijos, kurie myli parapiją, kuriems ji brangi, kai kam čia tėviškė, čia gimė, žinau, kad yra atvykusių iš kitų parapijų šeimų, žmonės čia įsikūrę, čia gyvena, vaikučius augina, ir jaučiasi tikri Semeliškių parapijos tikintieji ir gyventojai. Džiugu, kad bendradarbiaujate su Lenkijos viena vietove, turite glaudžius ryšius“. Vyskupas paprašė pasišnekėti apie tikybos dėstymą, ruošimą Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui, susipažinti su Carito vadove ir veikla, jaunimu, choro vadove, „Gyvojo rožinio“ maldos grupėmis.

Tikybos mokslas
Savo veikla ir ateities planais pasidalino tikybos mokytoja Nijolė Ustilienė. „Tikybos pamokas lanko visų pradinių klasių mokiniai. Vėliau mokiniai gali rinktis arba tikybą, arba etiką. Atsiranda tokių, kurie pasirenka etiką, bet prie tikybos dėstymo sugrįžta vyresnėse klasėse, maždaug 60-40 proc., bet tas skaičius svyruoja. Parapija jaunėja, daug daugiau vaikų ateina į bažnyčią, reikia dėkoti tėveliams. Mokykla didelė, bet ji dar besikurianti, kabineto dar neturime, bet turime vilčių, kad atrasime. Vaikai ateina į šv. Mišias, ypač žiemos metu šąla, tad labai džiugu, kad turėsime šias šiltas patalpas. Besiruošiant Pirmajai Komunijai, vaikai dalyvauja parapijos gyvenime, dalyvauja procesijose, adoruoja, Pirmajai Komunijai paruošėme 18, o Sutvirtinimo sakramentą priims 48 vaikai ir 6 suaugę“.

Parapijos Caritas
Naujoji parapijos Carito pirmininkė Meilutė Rašimienė pristatė Carito veiklą: „Esu savanorė nuo pat Carito įsikūrimo. Turėjome šaunią reikalų vedėją Verutę Markevičienę, kuri subūrė Carito grupelę, savanorius. Šiais metais tapau Carito reikalų vedėja, stengiuosi minti įmintas tvirtas pėdas, man lengviau, bet kartu ir sunkiau, nes labai daug gerų ir svarbių darbų padaryta, tad suku galvą, naršau internete, ieškau socialinių projektų, noriu padaryti tai, ko Verutė nepadarė. Labai šaunios mūsų moterys, kurių turime net dvidešimt tris, vykstame į susitikimus, lankome senelius, vežame dovanėles, vykdome edukacines programas, lankome ligonius, padedame vaikams“.
Jaunimo vardu kalbėjo Neringa Makūnaitė, Ieva Kananavičiūtė, vargonininkė Rasa Hopenienė, „Gyvojo rožinio“ maldos vieno iš šešių būrelių vadovė Janina Kananavičienė. Pastaroji kreipėsi į vyskupą visų tikinčiųjų vardu, prašydama, kad klebono G. Jančiausko dar ilgai neiškeltų iš Semeliškių parapijos, nes, būtent jo dėka žmonės susigyveno, bendrauja, gausiai lanko bažnyčią. Į tai vyskupas juokaudamas atsakė, kad yra aplink daug apleistų bažnyčių, o Semeliškių klebonas garsėja kaip puikus bažnyčių atstatytojas, tvarkytojas. „Geras vadovas per daug nekrenta į akis, bet suburia žmones, kad jie būtų aktyvūs, iniciatyvūs“, – bylojo vyskupas. Bet pažadėjo dar nekelti į kitą vietą klebono, tuo suteikdamas susirinkusiems daug džiaugsmo ir vilties.

Vyskupo Jono Ivanausko palinkėjimai
Reziumuodamas visų pasisakymus, pasakojimus, vyskupas dar kartą pasidžiaugė susirinkusiais, klebono nuveiktais darbais, išpuoselėta bažnyčia, sutvarkyta elektros instaliacija, apšvietimu, įgarsinimu, parapijos namais. Palinkėjo „Gyvojo rožinio“ maldos grupei, procesijos dalyviams išsirinkti po vadovą, kuris būtų tarpininkas tarp parapijos ir vyskupijos, pasiūlė Caritui, chorui, jaunimui pasirinkti šventąjį globėją, į kurį galėtų melstis, pradėdami susitikimus, galėtų prašyti užtarimo ar palaimos. 2013 metais Kaune vyks Lietuvos jaunimo dienos, tad vyskupas palinkėjo burti jaunimą į vieną grupę – giedančius, patarnaujančius, dalyvaujančius procesijose, patarė jiems taip pat išsirinkti šventąjį globėją ir vadovą. Palinkėjo burtis šeimoms, pradžiai užtenka dviejų-trijų šeimų, kad prie jų prisišlietų daugiau ir tai išsirutuliotų į Šeimų grupę, susirenkančią skaityti Šventojo Rašto, giedoti, keliauti kartu su vaikais.
Vienas iš aktualesnių klausimų vyskupui buvo apie pageidavimą užsakyti Mišias tik savaitgaliais. „Kils klebonui pagunda prie durų pakabinti mobiliojo telefono numerį ir išvykti, grįžti tik poilsio dienomis. Jis jausis reikalingas tik savaitgaliais, tad reikia Mišias aukoti kasdien, – kalbėjo vyskupas. – Kad pas jus aukojamos Mišios ir šiokiadieniais, liudija, kad taip gausiai susirinkote“.
Vyskupas atkreipė dėmesį į bažnyčioje esantį altorių, prie kurio aukojamos Mišios. Jis nedera prie barokinio stiliaus pagrindinio altoriaus, tad siūlė paskelbus akciją rinkliavai, sukurti pagal baroko stilių naują, baltą, akmens ir medžio sukomponuotą altorių, derantį prie senojo altoriaus.
Vyskupas pastebėjo zakristijoje prie  maždaug prieš 150 metų iš Romos parvežtą Kristaus relikviją – Vinį, kuria Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus. Žinoma, ta Vinis nėra autentiška, ji priliesta prie tikrosios Vinies ir parvežta į Lietuvą. Vyskupas patarė Vinį įdėti į relikvijorių, pritaikyti apšvietimą ir jį laikyti prie pagrindinio altoriaus, kad tikintieji matytų bei galėtų prie relikvijos prisiliesti, susikaupti, pasimelsti. Šalia relikvijos yra ir tekstas lotynų kalba, kurį klebonas rengiasi išversti į lietuvių kalbą ir, įrėminus, pakabinti šalia relikvijos.
Patarė presbiteriją papuošti nutapytais palaimintųjų Jurgio Matulaičio ir Jono Pauliaus II portretais, kurie greitu laiku, tikimės, bus paskelbti šventaisiais.
Susitikimo pabaigoje gražius kūrinius dovanojo ansamblis „Svaja“ (vad. Gražina Barzdaitienė), sveikino seniūnas Vytas Barzdaitis, mokyklos direktorė Irena Adomėnienė, daugirdiškiečių vardu Vladislava Kursevičienė.
„Ačiū jums visiems, dainingiems, mylintiems papročius, darbštiems, Lietuvoje daug gerų žmonių, atstovė su fotoaparatu tegul parodo žmonių veidus – gerų žmonių veidus. Čia yra Lietuva. Gyvenimas – brangiausia dovana, jei verksime, kad blogai gyvename, geriau nebus, jei varge padėsime kitam – pasidarys geriau“, – liudijo vyskupas Jonas Ivanauskas.

Bendruomenės „Strėva“ namai
Vizitą Semeliškių parapijoje vyskupas baigė, apsilankydamas bendruomenės „Strėva“ namuose. Parapijos katalikų akcijos salė – taip anksčiau buvo vadinami šie namai – pradėti statyti 1938 m. 1940 m. parapijos salė buvo  nacionalizuota ir paversta kultūros klubu. 1941 m. spalio 4 d. klube buvo laikomi 962 žydų tautybės Lietuvos piliečiai ir kitą dieną sušaudyti Dargonių miške, klubo patalpose vyko viešas partizanų brolių Bliujų teismas. Nuo 2000 m. iki 2008 m. – kultūros klubas, šiuo metu – tai bendruomenės „Strėva“ namai, kuriuose ir toliau vyksta kultūriniai, pramoginiai, edukaciniai, kalendoriniai renginiai, koncertuoja atlikėjai, teatrai, chorai, kapelos, pristatomos knygos, poezija ir kt. Papasakoję vyskupui apie puoselėjamas kultūrines tradicijas, pasidžiaugę nuotraukose įamžintomis akimirkomis, atsisveikinome.
Pakalbintos močiutės, jaunesni gyventojai, kurie turėjo galimybę bendrauti su vyskupu, liudijo – labai jaudinomės, esame pagerbti, tokia laimė ir garbė Semeliškių žmonėms. Esame pakylėti, gal tapsime šiek tiek geresni, pakantesni, atlaidesni, ne tokie pikti, ne tokie pavydūs, tapsime labiau tikintys, juk mus įpareigoja Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko suteiktas ypatingas Palaiminimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų