Julija Kirkilienė
Seniai nebuvo tokio įtempto posėdžio. Šį kartą įtampa jaučiama buvo prieš pat posėdžio pradžią, kai iš pasitarimo išėjusi valdančioji dauguma nutekino informaciją apie sprendimo projekto Nr.2.20 atidėjimą kitam posėdžiui. O rugpjūčio 24 dienos posėdis pradėtas buvo mero Kęstučio Vaitukaičio pasisakymu apie Baltijos kelio metines ir Ukrainos nepriklausomybės dieną. Tarybos nariai tylos minute pagerbė žuvusius už Ukrainos laisvę. Tylos pertrauka padaryta buvo ir dėl marių pakrančių detaliojo plano koncepcijos, nors tos tylos nenorėjo du jauni ir nauji žemės savininkai, į posėdį atvykę su patyrusiu advokatu.
Pusmečio darbai
Po tylos minutės posėdyje buvo pasveikinti tarybos nariai, liepos ir rugpjūčio mėnesiais šventę gimtadienius. Du tarybos nariai – Laimutė Ablingienė ir Vytautas Vėželis – per tą liepos ir rugpjūčio mėnesių atostogų laiką atšventė ir gražius jubiliejus. Po sveikinimų ir mero informacijos apie dviejų tarybos narių – Algimanto Adomaičio ir Arūno Ščerbavičiaus – frakcijų pakeitimus, administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius informavo, kaip pirmą šių metų pusmetį sekėsi vykdyti tarybos sprendimus. Tarp įdomesnių įvykdytų sprendimų paminėjo: nupirkta 20 naujų konteinerių tekstilei. Tokių konteinerių greitai Elektrėnuose bus pastatyta 6, Vievyje – 5, likę 9 – kitose seniūnijose. Dar vienas vykdomas svarbus sprendimas – sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri jau šiais metais turėtų pradėti asfaltuoti kelią nuo Abromiškių iki Lapiakalnio. Iš viso per pusmetį taryboje svarstyti buvo 182 sprendimų projektai, iš kurių šešiems nebuvo pritarta. 118 sprendimų jau įgyvendinta, 51 vykdomas, 7 dar nepradėti vykdyti.
Pagyrimai ir pinigai
Posėdyje be ginčų buvo pritarta savivaldybės kontrolieriaus Egidijaus Šinkūno atlyginimo padidinimui. Tiesioginis kontrolieriaus vadovas meras, po atlikto kontrolieriaus neeilinio tarnybinės veiklos labai gero vertinimo, pasiūlė jam pakelti atlyginimą (padidinti pareiginės algos koeficientą nuo 14,5 iki 15,5). Leistinas didžiausias koeficientas yra 17,5. Tarybos narė Jūratė Balčiūnaitė siūlė koeficientą padidinti iki 16, dėl ko atlyginimas būtų pakeltas 10 proc. Tarybos nariai tokiam pasiūlymui nepritarė, todėl kontrolieriaus alga pakelta bus apie 185 Eur. Šių metų II ketvirtį kontrolieriui atlyginimo buvo priskaičiuota 3096 Eur. Atlyginimus, žinoma, galima kelti, nes į savivaldybės biudžetą sėkmingai surenkamas gyventojų pajamų mokestis. Apie tai informavo Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko. Taryba pritarė vedėjos teikiamiems sprendimo projektams dėl biudžeto pakeitimų, dėl verslo liudijimų įsigijimo mokesčių dydžių ir lengvatų. Verslo liudijimams mokesčiai liko nepakeisti.
Rugsėjį pasitinkant
Kadangi naujieji mokslo metai jau ant nosies, taryba nepagailėjo laiko diskusijoms, kiek vaikų turėtų būti klasėse ar darželių grupėse, kiek ugdymo įstaigose reikėtų pareigybių, kiek mokėti už egzaminų vykdymą ir kita. Ta tvarka tvirtinama jau buvo gegužės mėnesio taryboje, bet per vasarą įvyko kai kurie pokyčiai. Pavyzdžiui, iš Beižionių globos namų išvyko ten gyvenę ukrainiečių vaikai, todėl Semeliškių gimnazijoje sumažėjo planuotų mokinių skaičius. Keitėsi planuotų ugdytinių skaičius kai kuriuose darželiuose ir Elektrėnų padinėje mokykloje. Tarybos nariai ilgiausiai ginčijosi, ar reikėtų klases skelti perpus, jei yra vienu ar keliais ugdytiniais daugiau, nei nurodyta įstatymuose. Tarybos nariai diskutavo apie mokymosi kokybę didesnėse ir mažesnėse klasėse, apie finansavimą, pedagogų ir patalpų trūkumus. Tarybos narė L. Ablingienė pasigedo tarybos narių diskusijų apie tai, kad savivaldybėje nevedama ataskaita apie švietimo įstaigų nelankančių ugdytinių skaičių. Pasak tarybos narės ir medikės L. Ablingienės, jei klasėse prirašyta po 30 mokinių, tai nereiškia, kad jų tiek kiekvieną rytą ir susirenka. Medikai žino, kaip dažnai vaikai į ugdymo įstaigas neateina dėl tikros ar tariamos ligos ir kitų priežasčių. Kai vienose mokyklų klasėse vaikai netelpa, kitose – jų nebėra tiek, kad būtų galima mokykloms veikti. Šiais metais uždaroma gražiai suremontuota ir su naujai sutvarkyta aplinka Lazdėnų mokykla. Dabar tarybos nariai turi rūpesčio, ką tame pastate įkurdinti, kad jis būtų nors prižiūrėtas. Meras diskusijas užbaigė tuo, esą egzaminai parodo, kad didesnėse klasėse mokinių mokymosi rezultatai yra geresni nei mažesnių, o mokyklos uždaromos todėl, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustatė ne tik didžiausių, bet ir mažiausių mokinių skaičių klasėse ribas. Taryba taip pat patvirtino Socialinės paramos mokiniams teikimo mokyklose tvarkos aprašą. Apie tą paramą tėveliai bus informuojami ugdymo įstaigose.
Audra prieš tylą
Šiame posėdyje įdomiausias sprendimo projektas buvo pažymėtas numeriu 2.20. Skaitytojams priminsime, kad metų pradžioje investuotojas iš Kupiškio Elektrėnuose už daugiau nei milijoną eurų pagal marias nupirko du sklypus adresu Geibonių g. 3C ir 3D. Apie tai rašėme straipsnyje „Sklypai kupiškėnams, pakriaušės – Elektrėnams“. Tada administracijos direktorius G. Ratkevičius komentavo, kad „kiek leis galimybės, pakontroliuos, kad nebūtų daroma tai, ko neleidžia teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai“. Naujųjų sklypų savininkai, nelaukdami jokių dokumentų, suskubo viename sklype suformuoti 40 sklypelių po 10 arų pardavimui, dėl ko viešojoje erdvėje kilo tikras erzelis: Seimo narės Silvos Lengvinienės patarėjas Edvardas Baleišis savo „Facebook“ paskyroje pateikė informaciją, kad administracijos direktorius tarybai svarstyti ruošiasi teikti detaliojo plano pakeitimus, prieštaraujančius tiek Elektrėnų savivaldybės bendrajam, tiek Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajam planui. G. Ratkevičius už tokį pasisakymą E. Baleišiui atsiuntė laišką, kuriame prašoma paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Apie tą būsimą naują detalųjį planą ir sklypų savininkų atliekamus darbus privatizuotuose sklypuose direktorius su tarybos nariu Dovydu Bliujumi socialiniame tinkle „Facebook“ tiesioginėje transliacijoje surengė klausimų-atsakymų vakarą, trukusį beveik 2 valandas. Klausimą diskusijoje pateikė ir tarybos narys Audrius Jurgelevičius. Jis klausė, ar direktorius už visuomenėje rezonansą sukėlusį projektą atsakomybės numesti nenorintis tarybai. Direktorius aiškinosi, kad tarybai svarstyti detaliojo plano pakeitimus teikia todėl, kad būtų daugiau viešos diskusijos ir gyventojai būtų geriau informuoti. O viešumo reikia todėl, kad tada, kai sklypas buvo nupirktas, užstatymo tankis rekreaciniuose sklypuose buvo penkis kartus mažesnis, nei numatomas naujajame bendrajame plane, kurio taryba dar nepatvirtino. Investuotojai, ko gero, jau žinojo apie naująjį bendrojo plano planą, todėl pirkę sklypą už milijoną, išdalinę sklypeliais, planuoja parduoti už kokius 4 milijonus. Tie nameliai sklypeliais turėtų būti skirti poilsiui, o kadangi nameliuose bus padaryta vietinė kanalizacija ir visi kiti gyvenimui reikalingi patogumai, tai žmonės ten ilsėdamiesi galės ir gyventi.
Gyvens ilsėdamiesi
Taryboje diskusijos tikrai vyko ilgai, nors sprendimo projekto likimas buvo aiškus po valdančiųjų pasitarimo – projektas bus atidėtas kitam posėdžiui. O atidėtas todėl, kad detaliajame plane numatytas kelias, kurį nutiesė naujasis žemės sklypų savininkas, bet savivaldybė detaliojo plano pakeitimuose numato tam keliui suteikti servitutinį statusą. Tai reiškia, kad tuo keliu prie ežero privažiuoti galėtų ir ten negyvenantys žmonės. Pagal ežerą taip pat investuotojas turėtų nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką, kad kiekvienas mirtingasis galėtų pasigrožėti ežeru, gal ir pažvejoti nuo būsimo tiltelio, kuris pavaizduotas investuotojo plane. Bet visi tie geri ketinimai nėra jokioje sutartyje raštu užrašyti, todėl taryba bijo būti apgauta. Tarybos posėdyje dalyvavo du vaikinukai, man prisistatę kaip sklypo savininkai. Primename, kad sklypą pirko UAB „Nexteko“, Registrų centrui pateikusi duomenis, kad bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas. Apie akcininkus informacijos neturime. Kartu su savininkais į posėdį atėjo žymus advokatas Donatas Lapinskas, ginčų sprendimo ekspertas, kurio pagrindinė praktikos sritis – sudėtingi nekilnojamojo turto sandoriai. Advokatas taryboje pasakė audringą kalbą, kad taryba pritarti turi ne detaliajam planui, bet plano koncepcijai. O koncepcija yra planas, kaip investuotojai veiks toliau, jei jiems nebus trukdoma dirbti ir investuoti. Advokatas gąsdino, kad ateities gali nebūti, jei verslui bus užkirstas kelias veikti, ir paaiškino, kad įsigytame sklype vienodai svarbūs tiek turtinis, tiek viešasis interesas. Įsigytame 7 ha sklype, pasak advokato, naudojimo paskirtis ir būdas yra numatytas. Niekas to keisti esą neketina ir nenori sudaryti prielaidų piktnaudžiavimui. Verslininkams su savivaldybe teks bendradarbiauti ir ateityje, derinti techninius, teritorinius ir kitus projektus. Klausimo svarstymas buvo užbaigtas tuo, kad investuotojų planai gražiai nupiešti, bet savivaldybė neturi garantijų, ar bus įvykdyti. Bendru sutarimu taryba įpareigojo direktorių su savininku sudaryti raštišką sutartį. Po tokio bendro tarybos sutarimo, administracijos direktorius su investuotojais ir advokatu užsidarė direktoriaus kabinete. Investuotojai iš kabineto išėjo gerai nusiteikę, o taryba iki kito posėdžio tyliai lauks sutarties projekto. Šio klausimo diskusijas stebėjo Seimo narė Silva Lengvinienė ir buvęs tarybos narys, turintis žemės sklypelį naujųjų investuotojų kaimynystėje Danas Dambrauskas. Jis sakė norintis tik paklausti, kodėl savivaldybė naujiems investuotojams ir jam taiko skirtingus žemės naudojimo standartus.
Ką siūlo opozicija?
Tą audringų diskusijų sukėlusį klausimą pakomentuoti paprašiau tarybos opozicijos lyderės Jūratės Balčiūnaitės: „Elektrėnų savivaldybės tarybos opozicija nepritarė Rekomendacijai pritarti rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliųjų planų keitimo koncepcijai. Yra akivaizdu, kad vystytojas planuoja 7 ha teritoriją prie Elektrėnų marių išdalinti į sklypus ir parduoti. Teigiama, kad ten bus statomi poilsiui skirti pastatai, bet akivaizdu, kad prie marių išdygs privačių namų kvartalas. Nors sklypai rekreacinės paskirties, tačiau ten jokios panašios infrastruktūros nematyti. Savivaldybės džiaugsmas, kad vystytojas vidinį kelią padarys servitutiniu ir bus servitutinis takelis – miglos pūtimas į akis. Akivaizdu, jei prie sklypų nebus privažiavimo – jie nebus patrauklūs pirkėjams. Taigi, faktiškai privažiavimas ten turės būti ir tai vadinti pridėtine verte nereikėtų. Servitutinis takelis – taip pat gražus pažadas, tačiau panašu, kad 10 m vandens apsauginė zona dėl to aukojama ir taps 5 m pločio ruožu. Administracijos direktorius turėtų toliau derėtis su vystytoju, kad tame sklype atsirastų rekreacinė infrastruktūra, pavyzdžiui, paplūdimys (ne 12 m ilgio, o bent 30–50 m), teniso kortai, vaikų žaidimų aikštelė, krepšinio aikštelė ir t.t. Šios paslaugos galėtų būti mokamos, taip pat savivaldybė galėtų tam skirtus sklypus nusipirkti iš vystytojo ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Išeičių yra, tik reikia kartu su vystytoju ieškoti sprendimų, kompromisų, abipusiai naudingų alternatyvų. Taip pat pagal tai, kokie darbai yra padaryti sklype, akivaizdu, kad statytojas neketina atsisakyti savo planų ir jau yra padaręs nemažai darbų (nuimta augalinė danga, padaryti vandentiekio ir kanalizacijos įvadai, suniveliuotas sklypas pagal naują detalųjį planą) ir investavęs lėšų. Mums neramu, ar tai nėra pažeidimas, kai vykdomi darbai neturint statybos leidimo? Nenorėtume prisidėti prie nelegalių statybų įteisinimo. Sprendimo priėmimas bendru sutarimu buvo atidėtas įpareigojant direktorių derėtis dėl palankesnių sąlygų ir, mūsų vertinimu, šiandien tai yra tinkamiausias sprendimas. Belieka tikėtis, kad tie pažadai ir susitarimai nebus žodiniai, o taps aiškiais abipusiais įsipareigojimais ir raštiškais susitarimais“.
Banką pakeis bankelis
Po tokių audringų diskusijų, likę svarstymui klausimai atrodė smulkučiai. Taryba pritarė, kad reikia mažinti keleivių vežimo tarifus maršrutams Elektrėnai–Trakai–Elektrėnai ir Elektrėnai–Vilnius–Elektrėnai. Mažesnėmis kainomis bandys prisivilioti daugiau keleivių. Komunaliniam ūkiui leido šilumos investicinius darbus planuoti taip, kaip jam reikia. Papildomu klausimu buvo pritarta dabartines „Swedbanko“ patalpas nuomoti mažajam bankeliui „Vievio taupa“, nes jis pasiūlė daug didesnę nuomos kainą nei „Swedbankas“. O kur nuomos patalpas „Swedbankas“, ir iš viso, ar liks dar koks švediškas bankas Elektrėnuose, informacijos savivaldybė, sakė Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, neturi. Posėdžio pabaigoje administracijos direktorius pasiskundė, kad Susisiekimo ministerija su savivaldybe nebendrauja, todėl net informaciją apie viaduko atidarymą gauna per žiniasklaidą. Jei Lietuvos geležinkeliai, vis dėlto, uždarys išvažiavimą nuo Trakų link Kauno, tai vieviškiams išvažiuoti į kitą Vievio pusę teks per Lazdėnus. Bet ar bus tas išvažiavimas uždarytas ir kada tai būtų, savivaldybė informacijos irgi neturi. Lieka tik tikėtis, kad viadukas atidarytas bus rudenį. Kelio į Geibonis ir dviračių takų asfaltavimo darbai turėtų būti tęsiami rugsėjo mėnesį, nors viso projekto užbaigimas planuojamas iki kitų metų birželio mėnesio.
Tai tokios naujienos iš tarybos posėdžio apie tylas ir audras, kurias reikėtų žinoti kiekvienam gyventojui, kad paskui nesiskųstų, nieko nežinojęs…
Nuotraukoje: Tylos minute tarybos nariai pagerbė Ukrainos nepriklausomybės dieną