Sprendimo projektą „…Dėl bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ svarstymui teikia Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Oksana Salecienė
Julija Kirkilienė
Kovo 27 dienos tarybos posėdis pradėtas buvo viešu pareiškimu. Tarybos narė Lina Ališauskienė pranešė, kad Laisvės partijos frakcija, kuriai priklausė tarybos nariai Lina Ališauskienė, Barbora Vidauskienė, Edvardas Baleišis ir Giedrius Leskauskas, keičia frakcijos pavadinimą. Buvę Laisvės partijos nariai sukūrė naują frakciją ir pavadino ją „Elektrėnų krašto balsas“. Iš tiesų, šių frakcijos narių balsas posėdžiuose girdimas labai dažnai, nes jie kaip dirbo, taip ir pažadėjo dirbti opozicijoje. Opozicijos nariai kiekvienu klausimu turi ką pasakyti ir pasako, o nuo pasisakymų kiekvienas svarstomas klausimas aiškesnis tampa posėdžius stebintiems gyventojams. O kas posėdžių nežiūri internete, visada apie juos turi galimybę paskaityti laikraštyje „Elektrėnų kronika“.
Dabar čekiukus rinks seniūnaičiai
Taryba patvirtino naujus Seniūnaičių sueigų nuostatus. Tuose nuostatuose reglamentuojamos seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetencijos, organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarka visose Elektrėnų savivaldybės administracijos seniūnijose, o kad tvarka būtų, reikalingi pinigai. Todėl svarstydami klausimą dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla, apmokėjimo, atsiskaitymo tvarkos aprašo ir išmokos dydžio nustatymo diskusijoms politikai laiko negailėjo. Kadangi seniūnaičiai savo transportu važinėja į sueigas seniūnijose, su seniūnais ir gyventojais bendrauja telefonais arba internetu, perka raštams popierių, pašto ženklus ir kt., taryba nutarė tokioms išlaidoms jiems mokėti po 30 eurų per mėnesį. Tuos išleistus pinigus seniūnaičiai turės pagrįsti „čekiukais“, kaip anksčiau darydavo tarybos nariai. Seniūnaičiai turės padaryti ataskaitą, prisegti „čekiukus“ ir tą ataskaitą priduoti seniūnams, prieš tai su jais suderinę. Jei seniūnaičiai ataskaitos nepateiks, tai tų 30 eurų ir negaus. Klausimą tarybai pristačiusi Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Živilė Dastikienė sakė, kad šio sprendimo projekto iniciatorius yra jos vadovaujamas skyrius, o sprendimo projektas parengtas pagal Savivaldos įstatymą. Seniūnaičiams mokėti atlyginimą nuspręsta todėl, kad kai kuriose seniūnijose visuomeniniais pagrindais užimti tokias pareigas neatsiranda norinčių. Opozicijos lyderė Jūratė Balčiūnaitė siūlė seniūnaičiams mokėti nors po 50 eurų per mėnesį, nes už 30 eurų vien apsikrauti ataskaitomis ne kiekvienas panorės. Valdančiosios daugumos atstovai prieštaravo opozicijai, kad biudžete numatytas tik toks atlyginimas, bet tai neužkerta kelio kituose tarybos posėdžiuose teikti sprendimų projektus didesniam atlyginimui. Savivaldybės seniūnijos suskirstytos į 34 seniūnaitijas, o išrinkti tik 27 seniūnaičiai. Visai seniūnaičių neišrinkta Semeliškių, Pastrėvio seniūnijose, Beižionių seniūnijoje išrinktas vienas.
Bendruomenių iniciatyvos aplinkai gerinti
Antrą kartą savivaldybė skelbia konkursą miesto ir kaimo bendruomenėms dėl iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų. Kadangi šalies įstatymuose nėra priemonių, kaip efektyviai įtraukti gyventojus į vietos reikalų tvarkymą, savivaldybių taryboms suteikta teisė pačioms spręsti dėl bendruomenių iniciatyvų gyvenamajai aplinkai gerinti tvarkos. Elektrėnų savivaldybė į strateginį veiklos planą yra įtraukusi priemonę „Bendruomeninei veiklai stiprinti bei bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų finansavimas“. Tam 2024 metų Elektrėnų savivaldybės biudžete numatyta 75 000 Eur. Kiekvienais metais lėšų suma yra kintanti. Kad tuos pinigus paimtų, bendruomenės turi gerai pasukti galvas, kaip surasti įtikinančių motyvų, kad gyventojai patikėtų numatytų darbų reikalingumu. Rašau, „kad gyventojai patikėtų“ todėl, kad projektų iniciatyvos bus paskelbtos visose informacijos priemonėse ir patys gyventojai už jas balsuos. Kiekvienas gyventojas turės po vieną balsą, o balsuoti bus galima, kaip parašus renkant už kandidatus į prezidentus – elektroniniu ir popieriniu būdu. Finansuoti bus du projektai – vienas miesto, kitas – kaimo ar miestelio. Nuo tų 75 tūkst. eurų miesto projekto idėjos pasiūlymui bus skirta 70 proc., o kaimo ar miestelio iniciatyvoms – 30 proc. Pinigai tokiais procentais skiriasi todėl, kad miestuose gyvena daugiau gyventojų, nors savivaldybėje miestų yra tik du, o kaimų ir miestelių – daug. Statistikos departamento duomenimis, 2023 m. savivaldybėje gyveno 23800 gyventojų, iš jų Vievio ir Elektrėnų miestuose bendrai – 16675.
Investicijos, atleisiančios gyventojus nuo skaičiavimo
Taryba pritarė dviem sprendimų projektams dėl Elektrėnų komunalinio ūkio investicijų planų pakeitimų: šilumos investicijų plano ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo investicinio plano. Pirmajame sprendimo projekte numatoma investicinį planą papildyti nuotolinio nuskaitymo vandens tiekimo apskaitos sistemos sukūrimu. Kadangi šis projektas, kaip sakė klausimą svarstymui teikusi Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, 100 proc. bus finansuojamas ES ir Valstybės lėšomis, gyventojams šilumos skaitiklius nuotoliniu būdu nurašinės nemokamai. T.y. šilumos kainos padidinti neplanuojama. O projektui dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo investicijų papildymo, kuriuo numatomi šilumos trasų keitimai, naujų montavimai, vandens gręžinių rekonstrukcijos, bešeimininkių gręžinių įteisinimai, nuotekų siurbimo automobilio įsigijimas ir, žinoma, nuotoliniu būdu skaitiklių nuskaitymas, dotacijų planuojama gauti tik 50 proc., todėl gyventojams, jei EKŪ investuotų 100 tūkst. eurų, 1 kubas vandens gali pabrangti vienu centu. Bet jei prie investicijų įgyvendinimo iš savo biudžeto prisidėtų savivaldybė, tai nuo savivaldybės investicijų kaina taip pat nekiltų. Tarybai taip pat buvo pateikti du sprendimų projektai dėl jau įgyvendintų investicijų derinimo.
Modernizuos sveikatos įstaigas
Pagaliau savivaldybė įvykdė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros įstaigų reformą ir laukia žadėtųjų dviejų milijonų eurų. Jie bus panaudoti Sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimui. Bet tų milijonų visiems poreikiams įgyvendinti neužteks, todėl naujos įrangos įsigijimui savivaldybės administracija pusę milijono eurų ieškos savo biudžete. Už tuos 500 tūkst. eurų planuojama pirkti LOR įrangą, tris echoskopus, ginekologijai skirtą įrangą ir kt.
O už ES lėšas bus modernizuojami pastatai ir gal net priestatas pastatytas. Dėl priestato administracija dar atliks paskaičiavimus, ar pigiau būtų remontuoti dabar nuomojamas patalpas ar priestatą statyti. Vieviškiai tarybos nariai domėjosi, kiek iš planuojamų investicijų atiteks Vieviui. Tos informacijos klausimą svarstymui teikusi G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė tarybos nariams pažadėjo informaciją, kai ją specialistai surinks, pateikti el. laišku. Sveikatos centras jungia visas savivaldybėje veikiančias sveikatos priežiūros įstaigas, centro direktorė Edita Paberalienė.
Apie sveikatą taryboje buvo kalbama ir tvirtinant Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių sąrašą. Deputatai nerimavo, kad įvairios priemonės nepadeda savivaldybėje sumažinti savižudybių skaičiaus, ypač jaunimo, todėl diskutavo apie lėšas prevencinėms programoms, apie psichologų etatų trūkumą savivaldybės įstaigose.
Elektrėnuose važinės elektriniai autobusai
Elektrėnų autobusų parkas planuoja pagal Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonę gauti investicijų ir parką atnaujinti visai netaršiomis transporto priemonėmis. Tai yra, parkas pirks 11 elektrinių autobusų ir pastatys 10 krovimo aikštelių. Iš viso tokiam projektui planuojama gauti beveik 4 milijonus eurų investicijų. Iš jų savivaldybės investicijos sudarytų per 1 mln. 100 tūkst. eurų. Autobusų parko direktorius Jonas Grybauskas tarybos nariams kalbėjo, kad su 11 autobusų užtikrintų visą transporto priemonių poreikį, bet negalėjo tiksliai pasakyti, kiek kilometrų su vienu įkrovimu galės nuvažiuoti ir kiek laiko autobusai krautųsi. Bet esą paskaičiuota, kad važinėdami tokiais automobiliais per metus sutaupytų per 80 tūkst. eurų. Tarybos narys Raimondas Ivaškevičius klausė, ar savivaldybė pasiruošusi tokių automobilių visiškam panaudojimui, nuogąstavo, kad pinigai bus išleisti, o neįrengus reikalingo kiekio krovimo aikštelių, keleivius tektų vežti senais dyzeliniais autobusais. Projektą palaikyti entuziastingai siūlė Edvardas Baleišis, nes Elektrėnai tam ir yra Elektrėnai, kad važinėtų elektriniu transportu, o ne kokie „dizelėnai“, kad važinėtų taršiais dyzeliniais automobiliais. Projektą įgyvendinti planuojama per porą metų, tad 2026 m. naująjį transportą išbandyti dar gali tekti ir šios kadencijos tarybos nariams.
Apie detektorius ir kelius
Iš viso kovo 27 dienos posėdyje apsvarstyti buvo 24 klausimai. Taryba patvirtino ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų darbo organizavimą vasaros metu, pritarė keisti savivaldybės teritorijų gyvenamųjų vietovių ribas, jei tos vietovės perskirtos dviejų seniūnijų, savivaldybė nupirko 200 dūmų detektorių ir juos perdavė Elektrėnų priešgaisrinėms tarnyboms, kad jos išdalintų sunkiai besiverčiantiems savivaldybės gyventojams, ir pan. Posėdžio pabaigoje tarybos narys Rimantas Baravykas teikė pasiūlymą dėl kelių apkrovos, pastačius RIMI logistikos centrą. „Įsikūrus naujam RIMI logistikos centrui visi krovininiai automobiliai ir lengvieji, atvažiavę iš Kauno, važiuos per didįjį Elektrėnų žiedą, per tiltą, per mažą žieduką (prie Orlen, Žebertonių kryptimi) ir suks į Migučionių g. Išvažiuojant į Kauną arba iš Vilniaus – per Migučionių g. per mažąjį žieduką ir į autostradą. Išvažiuodami į Vilnių per mažąjį žieduką, per tiltą per didįjį Elektrėnų žiedą ir į autostradą. Kaip atrodys abu žiedai po 2 metų? O kas bus, jeigu kas atsitiks žiedukui arba tiltui? Praėjusią savaitę buvau susitikęs su „Darnu Group“, kurie statys centrą, atstovais ir aptarėme šią ir jiems labai svarbią situaciją. Jie informavo, kad pagal su VIA Lietuva (buves LAKD) suderintus projektinius pasiūlymus, savo projektu spręs tik Migučionių gatvės platinimo ir spindulių įvažiuojant į gatvę klausimus, tačiau nei pėsčiųjų tako nei žiedų klausimų nespręs.
Kitas klausimas kaip judės pėstieji? Pėsčiųjų tako nėra, jis baigiasi ties tiltu. Eis tamsoje prieš eismą? Kairiąja kelio puse? Siūlau inicijuoti trijų šalių pasitarimą ir rasti techninį sprendimą ir spręsti kaip jį finansuoti. Kaip siūlau per biudžeto tvirtinimą, galima panaudoti RIMI infrastruktūros mokestį apie 86000 Eur bent jau projektui savivaldybės ar LAKD vardu parengti ir spręsti, kaip jį finansuoti“. R. Baravykas sakė šią medžiagą nusiuntęs savivaldybės Eismo saugumo komisijai ir „Via Lietuva“ vadovams. Meras pažadėjo šiuo klausimu organizuoti susitikimus ir ieškoti geriausių išeičių.
Čempionų taurė – tik „Perkūnkiemio“ lankytojams
O posėdis baigtas buvo Elektrėnų „Airwell Energija“ Lietuvos čempionų taurės pristatymu. Didelę ir labai sunkią taurę į tarybos posėdžių salę atnešė klubo „Airwell Energija“ vadovas Andrej Korneičiuk. Jis padėkojo tarybos nariams už palaikymą varžybose, finansinę paramą ir prašė jos daugiau, o tarybos nariai su taure stengėsi įsiamžinti. Deja, taurė stovės ne Ledo rūmuose Ledo ritulio muziejuje, o restorano „Perkūnkiemis plius“ taurių kolekcijoje. Perkūnkiemiui taurę saugoti patikėta todėl, kad buvusio elektrėniškio ledo ritulininko ir „Energijos“ klubo vadovo Karolio Kubiliaus šeimos verslai yra pagrindiniai komandos rėmėjai.
„Perkūnkiemis plius“ savininkas Danas Kubilius sakė, kad taurės sudėtos restorano stiklinėse spintose ir pastatytos langų vitrinose, matomose nuo gatvės pusės.