Nuotraukoje: Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja ir per posėdžio pertraukas nepagailėjo laiko įtikinti opoziciją (G. Leskauską ir E. Baleišį), kad paskola baseino rekonstrukcijai reikalinga ir bus naudinga
Julija Kirkilienė
Lietuvos žodyne aiškinama, kad žodis opozicija reiškia prieštaravimą. Istorijatau.lt prideda, kad opozicija yra grupė žmonių, nesutinkanti su daugumos arba valdančiosios partijos nuomone. T.y. jeigu dirbi opozicijoje, būtinai turi prieštarauti. Politologai teigia, kad opozicija yra būtina sąlyga demokratinėms valstybėms, priverčianti valdžią dirbti geriau. Elektrėnų savivaldybės taryboje šiuo metu dirba net dvi opozicinės frakcijos, todėl ir savivaldybės valdžia priversta dirbti dvigubai geriau. Spalio 31 dieną vykusiame tarybos posėdyje, vos tik vienos ar kitos opozocijos nariai valdantiesiems uždavė klausimus apie problemas, valdantieji tuoj atsakė jas žinantys ir jau tuo klausimu dirbantys. Jei kas neturėjote laiko ar noro pasiklausyti tiesioginės spalio posėdžio transliacijos, apie tai galite paskaityti. Posėdis buvo įdomus.
Ledo arenai pinigų vis mažai
Posėdyje svarstymui pateikti buvo 25 sprendimų projektai ir dauguma jų buvo apie pinigus. Pirmuoju klausimu svarstytas 2024 m. biudžeto pakeitimas, sukėlęs daug aistrų. Aistros užvirė ne dėl viso biudžeto, o tik dėl vienos eilutės, kurioje ledo arenai vėl skirta per 13 tūkst. eurų papildomų lėšų. Po posėdžio savo „Facebook“ paskyroje mero patarėjas Dovydas Bliujus ledo arenos problemą taip įvardijo: 2017 m. pasirašyta sutartimi savivaldybė, kaip dalininkė, įsipareigoja kasmet arenai sumokėti po 180 tūkst. eurų už panaudojamas ledo valandas, skirtas vaikų ugdymui. Tuo metu kito kandidato valdyti areną kaina buvo maždaug 450 tūkst. eurų.
Kas buvo gerai 2017 m., dabar realybės nebeatitinka. Įvertinus infliaciją, paslaugų kainų kilimą ir pan., būtų normalu pakeisti sutartį, kai savivaldybė prisidėtų daugiau, nei numatyti 180 tūkst. eurų. Tačiau to padaryti negalima. Sutartyje nenumatytas šios kainos pakeitimas, o bandant ją pakeisti, tektų nutraukti sutartį. Bet nutraukus sutartį, kažkuriam laikui būtų sutrikdyta būrelių veikla, ledo ritulio treniruotės ir varžybos bei kita ledo arenos veikla. To savivaldybė negali leisti. Todėl toje sutartyje ieškoma punktų, kaip būtų galima „legaliai“ padėti ledo arenai. Tokia pagalba nebuvo numatyta 2024 m. biudžete, todėl iki šių metų pabaigos nuo rugsėjo mėnesio į tarybą keliaus vis naujas „pagalbos“ – papildomų pinigų prie sutarties paketėlis. Sutartyje įtvirtintas punktas, kad savivaldybė prie naudojamų ledo valandų turi susimokėti ir už naudojamas patalpas (sporto salė, džiovykla ir pan.). Iki šiol už tai nebuvo mokama, todėl pagal suderintus grafikus savivaldybė prie 180 tūkst. eurų sumos taip papildomai mokės arenai už naudojamas patalpas. Kita priežastis yra išaugusios energetinės kainos, čia savivaldybė vėl gerokai prisideda prie Ledo rūmų išlaikymo.
Posėdyje mažai kalbėta buvo apie tai, kad savivaldybė ledo arenai skiria pinigus, bet ta arena Elektrėnų komunaliniam ūkiui, kurios vienintelė akcininkė yra savivaldybė, už paslaugas vis tiek nemoka, todėl EKŪ Ledo areną yra apskundusi teismui. Puse lūpų posėdyje buvo prasitarta, kad ledo arenoje vyksta audito patikrinimas, kurio metu turėtų būti nustatyta, ar uždirbtos ir iš savivaldybės gautos lėšos įstaigoje naudojamos tikslingai.
Baigiantis metams savivaldos biudžetas papildytas beveik puse milijono (470 tūkst.) eurų, iš kurių valstybės dotacijos – 463 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1 d. pedagogų darbo užmokesčiui didinti skirta 198 tūkst. eurų ir 33 tūkst. eurų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir neformalaus ugdymo pedagogams. Ugdymo reikmėms įsigyti papildomai skirta beveik 216 tūkst. eurų. Socialinę riziką patiriančių vaikų pavėžėjimui ir maitinimui skirta 21 tūkst. eurų. Dalis pinigų skirta gyventojų socialinei paramai, remonto darbams Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijai, Vievio ir Pastrėvio seniūnijų gatvių apšvietimui atnaujinti. 6,39 tūkst. eurų biudžetas papildytas Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis projektui „Jungtys“, kurį įgyvendina Elektrėnų kultūros centras. Bet 5 tūkst. eurų sumažintos lėšos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensavimui.
Biudžetas per 4 tūkst. eurų nepapildytas todėl, kad trys įmonės ir vienas fizinis asmuo savivaldybei dėl kažkokių priežasčių liko skolingi, o skolas taryba pritarė nurašyti kaip beviltiškas. Didžiausias skolininkas – beveik 3 tūkst. eurų – Vilniuje buvusi įkurta ir šiais metais išregistruota UAB „Motola“. Kokias patalpas ji nuomojo Elektrėnuose, tarybos nariai nepasidomėjo, bet ta skola likusi už nuomą.
Skolinsis
Ilgai taryboje užtruko diskusijos dėl ilgalaikės paskolos paėmimo baseino remontui. Aštriai šia tema kalbėjo opozicijos atstovas Giedrius Leskauskas. Jis kaltino savivaldybės valdančiuosius tarybos narius dėl planuojamos paskolos per vėlai pateikus sprendimo projektą, todėl jie buvę įvaryti į kampą… Politikas sakė nesuprantantis, kodėl savivaldybė pradėjo rekonstrukciją neužsitikrinusi finansavimo iš valstybės biudžeto. Bet sakė suprantantis ir tai, kad nepritarus paskolos ėmimui, baseino remontą reikėtų sustabdyti. Kitos opozicinės frakcijos atstovė Jūratė Balčiūnaitė pašiepė kolegą, vadindama jį ekspertu, gerai išmanančiu didelių projektų vykdymą. Pasak politikės, savivaldybei, kurios biudžetą sudaro per 50 mln. eurų, 3,2 mln. ilgalaikė paskola nėra per didelė, juolab kad visos savivaldybės skolos sudaro tik apie 34 proc. leidžiamo paskolų limito. Apie baseino renovaciją ir paskolos būtinumą tarybos nariams įtikinamai aiškino ir projektą pristačiusi Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Oksana Salecienė bei Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė. Pasak jų, jei baseinas nebūtų pradėtas remontuoti, būtų nugriuvęs. Šiuo laikotarpiu, kai kitos savivaldybės stato naujus baseinus, Elektrėnai tik renovuoja. Išlaidos renovacijai daugiau, nei planuota, padidėjo todėl, kad norėdami kokybiškai suremontuoti, baseiną kloja ne plytelėmis, kaip planavo, o nerūdijančiu plienu. Be to, atliekant rangos darbus, išaiškėjo kitų nenumatytų darbų.
Priminimui: baseino rekonstrukcijai dokumentai parengti buvo 2019 metais. 2022 metais baseino rekonstrukcijai lėšų skirta buvo iš Valstybės investicijų programos (VIP). Projektui iš valstybės biudžeto buvo skirta 2,5 mln. Eur, savivaldybė 1,5 mln. Eur pritraukė iš Lietuvos vandensvydžio federacijos ir nusimatė 0,7 mln. Eur biudžeto lėšų. Tada buvo nupirkti rangos darbai ir 2023 metų rudenį prasidėjo baseino rekonstrukcija. Posėdyje niekas nediskutavo, kiek, atidarius baseiną ir pirčių kompleksą, į biudžetą bus pritraukta lėšų, nes baseinas atitiksiantis tarptautinius reikalavimus ir, kaip sakė G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, baseinas yra ne tik pinigai. Ateityje savivaldybė į kokybiškai renovuotą baseiną pritrauks ir žmonių, ir pinigų. Jai antrino meras, kad savivaldybei prisidedant prie projekto, visada yra galimybė daugiau pritraukti ir valstybės lėšų. Po tokių ilgų diskusijų sprendimo projektui tarybos nariai pritarė vienbalsiai.
EKŪ brangins paslaugas
Džiaugsmą dėl nuo sausio 1 d. planuojamo pensijų ir minimalaus atlyginimo padidinimo, atvėsins priimtas sprendimo projektas, kad ir už įvairias paslaugas teks mokėti brangiau. EKŪ paprašė didinti tris komunalinius tarifus: vietinių kelių, gatvių ir žaliųjų plotų priežiūros, daugiabučių namų šildymo sistemos priežiūros ir laiptinių valymo. Dėl laiptinių valymo tarifo vėl opozicija su valdančiaisiais susikirto. EKŪ gen. direktorius Ričardas Leckas tarybos nariams aiškino, kad tarifus pakelti reikia dėl nuo sausio 1 d. pakilsiančio minimalaus atlyginimo ir pažadėjo kiemsargėms atlyginimą mokėti didesnį nei minimalus. Tarifą už laiptinių valymą padidino 24,4 proc. ir tai, valant laiptines vieną kartą per savaitę, sudarys per 10 ct už gyventojų buto kv. m plotą. Tarybos narys Edvardas Baleišis siūlė tarifą didinti ne 24, o 10 proc., bet jo pasiūlymui pritarta nebuvo. Ne iš karto taryba pritarė ir 24,4 proc. tarifo padidinimui. Balsams pasiskirsčius po lygiai, padėtį išgelbėjo opozicijoje dirbantis Romas Sugintas. Pakartotiniame balsavime jo balsu sprendimo projektui buvo pritarta. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifai nustatyti maksimalūs, t.y. nuo maždaug 0,053 iki 0,16 Eur už kv.m, priklausomai nuo daugiabučio namo ploto ir šiluminių bei karšto vandens sistemų eksploatavimo laikotarpio. Tarifai susideda iš 3 dalių: šilumos punktų priežiūros, šildymo sistemų priežiūros ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros tarifų. Dviejų k. butui, pvz. Saulės gatvėje, brangiau teks mokėti maždaug apie 0,5 euro. Vietos kelių ir žaliųjų plotų priežiūra ir tvarkymo tarifai taip pat padidinti nuo 7,77 iki 11,32 proc., priklausomai ar dirbama rankiniu, ar mechanizuotu būdu. R. Leckas pabrėžė, kad kainos, išskyrus už laiptinių valymą, peržiūrėtos nebuvo nuo 2020 metų.
Be to, įtraukti naujai teikiamų paslaugų įkainiai: salelių prie pėsčiųjų perėjų priežiūra (žemių sutvarkymas, žolės pašalinimas nuo kietos dangos) bei gatvių sąšlavų transportavimo mokestis. Žodžiu, tų padidintų atlyginimų ir pensijų pajamos su išlaidomis ir susilygins.
Kiti sprendimai
Taryba nusprendė pripažinti negaliojančiais vaikų maitinimo organizavimo švietimo įstaigose nuostatus. Vaikų darželiuose-lopšeliuose bus panaikinti dietistų etatai, vaikų maitinimo organizavimą prižiūrės Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Pakeistas Globos šeimoje tvarkos aprašas, kuriame globotojams bus numatytas ilgesnis išmokų mokėjimo laikotarpis. Vidaus reikalų ministerija grąžino tarybai sprendimą dėl savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribų patvirtinimo ir paprašė įrašyti naikinamų vietovių pavadinimus. Tarybai daugiau nieko ir nebeliko, kaip tik panaikinti Malinaukos I kaimo pavadinimą Beižionių sen., Sausaraisčio pavadinimą Elektrėnų sen., Geninos viensėdžio, Malūnėlio ir Patiltų kaimo pavadinimus Vievio sen. Tarybos narys E. Baleišis savo „Facebook“ paskyroje apgailestauja, kad nyksta senieji vietovardžiai, bet šiose vietovėse, išskyrus Patiltų kaimą, niekas nebegyvena. Patiltai prijungti prie Pylimų kaimo.
Taryba kelioms gatvėms suteikė pavadinimus ir patikslino jų lokaciją: Šaltinių g. Mackūniškėse ir Upelio g. Vilūniškėse, Keliakiemio, Seibutonių, Rinkaučiznos, Kurkliškių kaimuose. Patikslintas EKŪ investicijų į geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūrą planas, pagal kurį numatoma išpirkti geriamojo vandens gręžinį Mustenių k. Kol kas atliktas tik techninės dokumentacijos pirkimas, bet kitais metais darbai turėtų sparčiau pajudėti, tad 4 daugiabučiai namai (22 namų ūkiai) galės džiaugtis stabiliu geriamojo vandens tiekimu.
Papildžius vietinės reikšmės kelių prioritetinę eilę (Draugystės g. Elektrėnuose ir Naujoji g. Vievyje) numatyta investuoti į apšvietimo infrastruktūrą. To ypač laukia Naujosios g. daugiabučių gyventojai Vievyje, nes rajone dažni apšvietimo sistemos gedimai. Taip pat tarybos nariai pritarė naujojo finansinio laikotarpio projekto „Elektrėnų marių pritaikymas lankyti“ įgyvendinimui. Projekto biudžetas 3,1 mln. Eur, 15 proc. šios sumos bus skirta iš savivaldybės biudžeto. Likusios lėšos iš ES ir valstybės biudžeto. Įgyvendinant projektą numatoma atnaujinti Centrinį parką, įrengti pėsčiųjų taką nuo Rungos g. iki pontoninio tilto, suremontuoti pėsčiųjų taką tarp pontoninio ir pėsčiųjų tilto, sutvarkyti pėsčiųjų/dviračių taką nuo bažnyčios iki Geibonių g., įrengti apžvalgos aikšteles, mažosios architektūros statinius. Įgyvendinus projektą bus atnaujinta infrastruktūra keliuose kilometruose marių pakrantės. Suteiktos naujos patalpos labdaros ir paramos fondui „Pagalbos legionas“. Tikriausiai visi žinote, jog ši organizacija gamina apkasų žvakes Ukrainos kariams. Taip pat buvo duotas leidimas subnuomoti dalį patalpų pastate Rungos g. 12, kur įsikūrusi Elektrėnų kredito unija. Prieš porą metų Kredito unijai pasiūlius didesnę nuomos kainą, nei pasiūlė ten dirbęs Swedbankas, savivaldybė patalpas išnuomojo daugiau pasiūliusiai įmonei, todėl Elektrėnuose neliko nė vieno banko. Dabar Kredito unija tas patalpas subnuomos.
Valdžia viena, opozicijos – dvi
Kaip rašiau straipsnio pradžioje, dvi opozicinės frakcijos, atrodo, viena prieš kitą stengiasi pasirodyti geriau, todėl valdantiesiems tenka visada būti pasiruošusiems atsakinėti į jų „nepatogius“ klausimus. Spalio posėdžio pabaigoje Rimantas Baravykas valdantiesiems turėjo net 6 klausimus. R. Baravykas atidžiai seka savivaldybėje vykdomus darbus, domisi jais ir visada turi klausimų. Šį kartą klausė apie Vievyje, Naujojoje gatvėje, stovintį avarinį namą, apie Semeliškėse vykdomą bruko rekonstrukciją ir ten kartu nevykdomą vandentiekio ir nuotekų plėtrą, apie nuovažų (ne)įrengimą remontuojamame kelyje nuo Vievio iki Semeliškių, apie „Rimi“ logistikos centro statybas Migučionių kaime, dėl kurių žmonėms reikėtų įrengti pėsčiųjų perėją ir nuplauti nuo statybų liekantį purvyną keliuose. Į klausimus atsakęs mero pavaduotojas Marius Urvakis informavo tarybos narius ir, žinoma, gyventojus, besidominčius tarybos sprendimais, kad visas problemas žino ir jas sprendžia. Avarinio namo problemą jau išsprendęs Ūkio plėtros ir investicijų skyrius, Semeliškėse vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra nenumatyta, o bruko darbus stebi Kultūros paveldas, dėl nuovažų įrengimo bendradarbiauja su „VIA Lietuva“ ir dėl jų sutvarkymo esą sudarę sutartis, su „Rimi“ statybų vadovais sakė bendraujantys nuolatos, bet kontrolę pažadėjo sustiprinti.
Kitos opozicinės frakcijos atstovas E. Baleišis siūlė savivaldybei susitarti su AB „Ignitis“, kad elektrėniškius, baseino remonto laikotarpiu, leistų naudotis elektrinės pirtimi. Meras G. Ratkevičius pažadėjo pamėginti pasikalbėti, nors nežinantis, ar tos pirtys išvis elektrinėje veikia. Meras pareklamavo naują pirtį, pastatytą ant marių kranto, prie pėsčiųjų tilto į elektrinę, ir pasiūlė ją išbandyti. Meras taip pat informavo, kad UAB „VAATC“ valdyboje Elektrėnų savivaldybė turi savo narę – Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėją Giedrę Tomkevičiūtę-Kalinauskienę. O jis pats valdybos posėdyje kėlęs klausimus dėl sąvartyno blogo kvapo problematikos, prašęs dokumentų ir informacijos apie sąvartyno veiklos pabaigą, kvapų sklaidos prevencijos ir kontrolės priemones, reikalavęs padidinti kompensacijos dydį sąvartyno kaimynystėje (2,5 km atstumu) gyvenantiems žmonėms (dabar jis siekia 100 000 eurų per metus). VAATC vadovas įsipareigojęs dokumentus ir informaciją pateikti, tačiau ginčijo galimybę padidinti kompensacijos dydį. Kiek pasiginčijus, nutarta klausimą dėl kompensacijos padidinimo perduoti nagrinėti valdybai. Taip pat meras informavo, kad atlikti pirkimai kvapų matavimo įrangai įsigyti.
Tokiomis ramiomis gaidomis, apsvarsčius 25 klausimus, spalio mėnesio posėdis buvo užbaigtas.