Lietuvos moksleivių sąjungos padalinys Elektrėnuose – vieta, traukianti veiklius jaunuolius

Nuotraukoje: LMS Elektrėnų padalinio savanoriai spalio mėnesį vykusiame rinkiminiame narių forume, kuriame buvo išrinkta nauja pirmininkė A. Vrubliauskaitė

Deimantė Jančiūnaitė

Ilgėjantys vakarai bei trum­pėjančios dienos mus priverčia susimąstyti: „Ką veikti?“. Dažnai ne tik jaunuoliai, bet ir vyresni mano, kad mažesniuose miestuose ar miesteliuose jaunam, energingam, veikliam žmogui nėra kuo užsiimti… Tačiau šį stereotipą galima lengvai sulaužyti. Mūsų miestas turi ką pasiūlyti jaunuoliams. Jie turi daug galimybių atrasti save bei naudingai praleisti laiką ne tik Sporto centre lankydami įvarius būrelius, muzikuodami ar piešdami Meno mokykloje ar užsiimdami įvairiomis veiklomis Elektrė­nų ­jaunimo centre. Savanoriauti galima ir įvairiose savivaldybės įstaigose (Viešojoje bibliotekoje, Kultūros centre, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje (Elektrėnų skyrius), Visuomenės sveikatos biure ir t.t.), dalyvaujant Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje. Be to, Elektrėnuose yra ir Lietuvos moksleivių sąjungos padalinys, kuriame jaunuoliai taip pat savanoriauja. Ši organizacija yra aktualiausia moksleiviams, tad visuomenė nėra pakankamai susipažinusi su Lietuvos moksleivių sąjungos veikla, tikslais bei aktualijomis, todėl nusprendžiau pakalbinti šios organizacijos padalinio atstoves Austėją Vrubliauskaitę bei Inesą Laizorikaitę, kurios sutiko atsakyti į klausimus bei papa­sakoti, kuo Elektrėnų savivaldybės moksleiviai gyvena šiandien.
Jūs priklausote Moksleivių sąjungai – nevyriausybinei or­­ganizacijai, kuri vienija mo­kinių savivaldas bei atstovauja jų interesams. Plačiau papasakokite apie šios organizacijos struktūrą, taikomas vertybes.
I.L. Mūsų organizacijos puoselėjamos vertybės – pilietiškumas, demokratiškumas, atvirumas, įtraukumas. Šiomis vertybėmis vadovaujamės visada.
A.V. Taip pat spendžiame problemas tiek regioniniu, tiek nacionaliniu mastu.
I. L. Esame padalinys, už jį yra atsakingas pirmininkas. Visi pirmininkai sudaro tarybą. Jie yra patariamasis organas. LMS dar turi valdybą. Per asamblėją (visos Lietuvos LMS narių susirinkimas) yra išrenkami valdybos nariai, kurie tvirtina, svarsto, keičia sprendimus. Taip pat turime ir LMS prezidentą su biuru (prezidento komanda).

This slideshow requires JavaScript.

Prieš dvylika metų Elek­trėnuose buvo įkurtas LMS padalinys. Gal galite apžvelgti, kaip šis padalinys keitėsi per šiuos metus?
A. V. Per šį laiką keitėsi pirmininkai, skyriaus nariai. Dabar atrodo, kad mes esame lyg bendraminčiai, bičiuliai – ne tik dirbame, darome darbus, važinėjame į forumus, tačiau ir leidžiame laiką kartu. Atrodo, kad tokio stipraus ryšio anksčiau nelabai ir buvo – visi labiau buvo individualistai.
I.L. Kai prie šio skyriaus prisijungiau prieš dvejus metus, atrodė, kad tuometinėje komandoje buvo daugiausia koncentruojamasi į darbus. Dabar matau, kad per šį laiką suartėjo komanda, atsirado ryšys. Dabar mes ne tik kolegos, bet ir draugai.
LMS veikia pagal demokratinius principus. Papasakokite apie padalinio struktūrą, darbo pobūdį. Kiek šiuo metu yra savanorių?
A.V. Šiuo metu mūsų skyrius turi 22 savanorius, esame susiskirstę į komitetus arba kitaip darbo sritis: komunikacija, finansai, renginių organizavimas, jaunimo politika, darbas su nariais. Taip pat yra vienas žmogus, atsakingas už padalinio mikroklimatą.
I.L. Kaip ir minėjo Austėja, yra komitetai. Kiekvienas iš jų turi koordinatorių, kuris prižiūri, kad būtent ta sritis veiktų aktyviai. Yra ir padalinio pirmininkas. Padalinio­ struktūra yra gan paprasta. Ji ­dažniausiai vyrauja visuose ­padaliniuose.
Kaip Jūs susidomėjote šios organizacijos veikla? Kiek metų esate šioje organizacijoje?
A.V. Bendravau su truputį vyresne drauge, kuri jau buvo LMS’e ir ji pasiūlė tapti komandos dalimi. Tada buvau penktokė – buvo labai nedrąsu. Tačiau labai džiaugiuosi, kad prisijungiau. Daug kas pasikeitė nuo to laiko. Jau 5-rius metus esu šios organizacijos narė.
I.L. Prieš dvejus metus gavau kvietimą prisidėti prie tada kandidatuojančio, o vėliau ir išrinkto pirmininko komandos. Nusprendžiau sutikti. Dalyvaudama LMS’o veikloje važiavau į nacionalinius renginius, susipažinau su daug žmonių. Tada jau pati nusprendžiau kandidatuoti į pirmininkus.
Praeitų metų rudenį LMS inicijavo ir pradėjo vykdyti veiklos programą „Karjera be barjerų“,  kuria siekia atkreipti visuomenės, o ypač Lietuvos mokyklų bendruomenių dėmesį į kokybiškesnį karjeros ugdymą. Kaip sekėsi ją įgyvendinti?
I.L. Būtent šiai programai neplanavome daryti specialių renginių dėl biudžeto trūkumo. Bet turėjome kitų susitikimų, į kuriuos dažniausiai susirenka moksleiviai iš kitų savivaldybės mokyklų. Mes suorganizavome paskaitas su įvairių profesijų atstovais. Jie pasidalino savo patirtimi. Taip pat per vadovų klubus, kuriuose susirenkame pa­kalbėti apie problemas, diskutavome apie mokinių patirtis mokyklose su karjeros konsultantais, ieškojome sprendimo būdų problemoms, iškilusioms su karjeros ugdymu.
Rudenį LMS bendruomenė laukia vieno iš svarbiausių metų renginių – Rudens forumo. Papasakokite skaitytojams plačiau apie jį.
A.V. Šiemet Rudens forumas vyko Marijampolėje spalio 25–27 dienomis.
I.L. Kaip vyksta forumai? Padaliniai kandidatuoja organizuo­ti jį. Jeigu valdyba patvirtina, tada jie ruošiasi. Taigi šiemet laimėjo Marijampolė. Dažniausiai pradedama ruoštis maždaug likus pusmečiui iki forumo pradžios: reikia susirasti rėmėjus, maitinimą, renginio vietą ir t.t. Kiek girdėjau iš savo kolegų, šis laikotarpis būna labai linksmas, bet tuo pačiu ir labai sunkus. Per šį laiką įgauni daug kompetencijų. Renginio programa dažniausiai būna sudaroma pagal tokį patį principą: dieną vyksta įvairios darbo grupės, paskaitos, o vakare dažniausiai būna socializacija.
Norint pasiekti gerų re­zul­tatų – bendradarbiavimas būtinas. Kaip Jūsų padaliniui sekasi megzti ryšius su kitų miestų LMS nariais? Kaip dalinatės patirtimi?
A.V. Dažniausiai mezgame ryšius pačiuose forumuose, nes juose ir turime galimybę susitikti su moks­leiviais iš kitų miestų. Dažniausiai taip ir susibendraujame: vienas kitą užkalbiname, po kurio laiko, žiūrėk – tampame geriausiais draugais, kurie tarpusavyje dalinasi patirtimi.
Kiekvieną mėnesį padaliniuose vyksta Vadovų klubai. Ką juose veikiate? Papasakokite apie juos.
A.V. Vadovų klubų metu diskutuojame apie savo mokyklos problemas, aktualijas. Pavyzdžiui, vyko labai aršios diskusijos po šiųmetinių 11-okų tarpinių egzaminų.
I.L. Taip, daugiausia kalbame apie savo mokyklos problemas. Dažniausiai kas mėnesį yra atsiunčiami klausimai iš Nacionalinio biuro, kadangi jie dirba su mokslei­viams svarbiomis problemomis nacionaliniu mastu. Todėl jie ir paruo­šia klausimus visiems padaliniams, norėdami pasižiūrėti, kokia situacija yra kiekviename mieste. Apibendrinti rezultatai yra skelbiami LMS’o internetinėje svetainėje prie dokumentų. Apibendrinus rezultatus, Nacionalinis biuras toliau sprendžia problemas nacionaliniu mastu. Taip dažniausiai ir vyksta Vadovų klubai – atsakome į pateiktus klausimus ir tada jau einame prie savo mokyklų problemų.
Jums tenka bendradar­biauti ir su vietos valdžia, kartu vykdyti projektus. Keli iš jų: „Ne žodžiais ar darbais“, „Per aspera ad astra“. Kaip sekasi juos įgyvendinti? Kokių patirčių įgaunate?
A. V. Rašant projektus atsižvelgiame į poreikius, ko mums reikėtų organizuojant renginius, planuojant išvykas ar ruošiantis forumams.
I.L. Projektas „Ne žodžiais, o darbais“ buvo rašytas buvusio pirmininko. Aš parengiau ataskaitą. Projektas pavyko – viską įgyvendinom ir atsiskaitėm. Neseniai pateikėme antrą paraišką „Per aspera ad astra“. Procesas nėra lengvas – tu turi numatyti visiems metams veiklas, būti įsitikinęs, kad jos bus įgyvendintos. Rašant paraišką viskas yra labai detalu, todėl reikia gan daug laiko viską apmąstyti. Laikas bėga ir jau gruodį rašysime šio projekto ataskaitą. Nors dar turime šiek tiek laiko, bet sakyčiau, kad viskas kaip ir jau įgyvendinta – liko tik keli numatyti renginiai.
Inesa, tu buvai LMS Elektrėnų skyriaus pirminin­kė 2023/2024 metais. Spalio pradžioje Rinkiminiame narių forume Elektrėnuose pristatei metų veiklos ataskaitą. Kaip vertintum šiuos metus? Ar vis­ką pavyko įgyvendinti, galbūt pavyko ir viršyti lūkesčius, o galbūt kažkas ir nepasisekė?
I.L. Aš esu tikrai patenkinta tuo, ką nuveikiau. Pavyko padaryti daugiau, nei tikėjausi kadencijos pradžioje. Man patiko, kad mes suorganizavom daugiau renginių, nei buvau numačius, bendravau aktyviai, buvo artimi ryšiai tarp mokyklų. Viskas buvo taip, kaip ir norėjau – nebuvo jokių trikdžių, nereikėjo pernelyg skatinti bendradarbiavimo, atgalinio ryšio. Tačiau šiais metais buvo tikriausiai pasyvesnė jaunimo politika – nebuvo padaryta tiek, kiek aš norėjau. Planavau padaryti apklausą, išaiškinti pagrindinę problemą, kokia yra pas mus savivaldybėje, ir tada teikti poziciją savivaldybei. Darėme vieną apklausą, bet neišsigryninome vienos esminės problemos. Metai greitai praėjo, šioje srityje galėjome nuveikti daugiau. Iš tiesų, kai nusprendžiau kandidatuoti ir buvau išrinkta, mano pagrindinis tikslas buvo atgaivinti padalinį. Aš norėjau padaryti taip, kad šiame padalinyje būtų įvairaus amžiaus moksleivių, kad ir toliau išliktų tęs­tinumas, sukurti bendruomeniškumą. Tai tikrai pavyko.
Inesa, ką tau, kaip asmenybei, davė šie metai LMS ir veikla šioje organizacijoje?
I.L. Įgavau labai daug kom­petencijų įvairiose srityse. Kai tu esi pirmininkė, tenka stebėti įvairių sričių darbą: padirbi ir su finansais, pavyzdžiui, turiu žinių, kaip parašyti projektą, su marketingu, renginių organizavimu, protokolavimu, do­kumentų rašymu. Atrodo, kad ši patirtis mane išlaisvino kaip asmenybę.
Austėja, tu esi naujai išrinkta Elektrėnų skyriaus pirmininkė. Kokius tikslus išsikėlei, ką norėtum keisti šioje srityje?
A.V. Išsikėliau tikslą suorgani­zuoti renginius su metine veiklos programa, taip pat vykdyti kas mėnesį Vadovų klubus, suburti daug aktyvaus Elektrėnų jaunimo, kurie dirbtų kaip viena komanda. Taip pat sieksiu išsiaiškinti pagrindines mokyklų problemas, bandysiu jas išspręsti, kiek tai priklauso nuo manęs.
Vienas iš LMS ilgalaikių tikslų – siekimas įgyvendinti, kad jaunuoliai savivaldybių tarybų rinkimuose balsuotų ne nuo 18, bet nuo 16 metų. Kaip sekasi jį įgyvendinti tiek savivaldybės, tiek visos Lietuvos mastu?
I.L. Prie savivaldybių prieš keletą metų vyko moksleivių demonstracijos, siekiant parodyti vietos valdžiai, kad moksleiviai palaiko idėją savivaldybių tarybų rinkimuo­se balsuoti nuo 16 metų. Nacionaliniu mastu yra patvirtintas įstatymo pakeitimas – jį jau Seime svarstys. Taigi, jau šią rudens sesiją Seimas turi galimybę patvirtinti šio įstatymo pataisas ir paversti #vote16 realybe. Jau mes netoli.
Šie metai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra rinkimų metai. Prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo 49 proc. jaunuolių, o Europos Parlamento – tik 18 proc. Norint išlaikyti stiprią demokratiją, jaunuolių balsavimas yra būtinas. Kaip Jūs skatinate jaunimo pilietiškumą?
I.L. Mūsų organizacija šiuo metu bendradarbiauja su „Žinau, ką renku“ – nešališku politikos stebėsenos tinklu. Šios organizacijos vienas iš pagrindinių tikslų – jaunimo skatinimas balsuoti. Ką mes galime padaryti, kad daugiau jaunuolių balsuotų? Galime skatinti per so­cialinius tinklus, kalbėti apie balsavimo svarbą mokyklose, skatinti tą daryti ir draugų grupėse. Galima būtų vykdyti ir edukacijas, parodant, kad balsavimas nėra „baisus dalykas“, kad tai yra pareiga. Pilietinė atsakomybė turbūt labiausiai priklauso nuo pačios visuomenės, jaunuolio gyvenimo aplinkos, bet, žinoma, ją galima ir pakeisti.
LMS neatitrūksta nuo kasdienio gyvenimo aktualijų – aktyvūs išliko net ir pandemijos metu, palaikėte mokytojus, kai jie streikavo, kėlėte klausimus dėl 11-os klasės tarpinių egzaminų ir t.t. Ar Jūsų aplinkoje yra daug patriotiškų žmonių, kurie nenusisuka nuo problemų ir taip parodo, kad jiems yra svarbi Lietuvos ­ateitis?
I.L. Tikrai yra daug patriotiškų žmonių. Jeigu ne padalinyje, tai kai pabendrauji su savivaldos nariais, tai tų žmonių yra labai daug. Vis tiek žmogus pasirenka, kurioje srityje nori savanoriauti ir išreikšti savo patriotiškumą. Aistra daryti, keisti, tobulinti dega jaunų žmonių akyse.
Kaip manote, kokia yra aktualiausia problema šiuo metu, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį bei ieškoti sprendimo būdų?
A.V. Visi turbūt žino, kad pagrindinės problemos – nauja ugdymo programa bei vadovėlių trūkumas. Karjeros ugdymas mo­kyklose taip pat nėra tobulas.
Kaip manote, kokią vietą užima jaunimo politika Lietuvoje? Ar jaučiatės matomi, išgirsti, svarbūs?
A. V. Manau, kad taip, nes teikiami siūlymai būna išgirsti, pasiūlymus teikiame įvairioms partijoms ir dėl #vote16 ar dėl lengvatų moksleivių kelionėms autobusu, nes jau daugelį metų jų nėra, keliaujant tarpmiestiniais autobusais.
I.L. Manau, kad šiais laikais yra tikrai atsižvelgiama į visas nevyriausybines jaunimo organizacijas.
Kaip jaunas žmogus, norintis prisidėti prie Jūsų komandos, gali tapti Jūsų organizacijos dalimi?
A.V. Lapkričio pradžioje organizuosime savanorių priėmimą. Apie tai plačiau skelbsime socialiniuose tinkluose, taip pat darysime pristatymus ir mokyklose.
Koks didžiausias yra pasiektas organizacijos laimėjimas?
I.L. Mano nuomone, regioniniu mastu – P. Sagevičiaus, tuometinio pirmininko, pozicija dėl sėdimų vietų mokyklose. Mokyklų administracijos tikrai atsižvelgė į šią išreikštą nuomonę, nes dabar visose mokyklose yra pakankamai vietų prisėsti – įrengtos poilsio zonos.
A.V. Nacionaliniu mastu – siekis, kad jaunuoliai savivaldybių tarybų rinkimuose galėtų balsuoti nuo 16-os (#vote16). Jau mažai liko, kad tai taptų realybe.
Norėčiau padėkoti A. Vrubliauskaitei bei I. Laizorikaitei už skirtą laiką. Džiugu, kad jaunuoliai mūsų savivaldybyje yra veiklūs bei trokštantys patys prisidėti prie pokyčių. Linkiu, kad šis užsidegimas neišblėstų, o ir toliau skatintų veikti.