Žmonės nepatenkinti savivaldybėmis, savivaldybės – valstybe

Ką tik paruošėme ir skaitytojams pateikėme administracijos direktoriaus atsakymus skaitytojams apie Elektrėnų savivaldybės bėdas. Gyventojai nepatenkinti savivaldybėmis, o savivaldybės – Vyriausybe ir Seimu. Paskaitykite, kuo skundžiasi savivaldybių merai ir kaip jiems atsako valstybės valdymo pareigūnai.

Savivaldybės reikalauja daugiau lėšų arba mažiau įpareigojimų

Savivaldybių merai, nepatenkinti suplanuotu asignavimų mažinimu, inicijuoja peticiją. Jie sako, kad kitaip turės uždaryti mokymo įstaigas ar senelių namus.

Per 40 Lietuvos savivaldybių merų inicijuoja peticiją, kurioje reiškiamas nepasitenkinimas numatomu 7,5 proc. biudžeto asignavimų savivaldybėms mažinimu.

Jų teigimu, savivaldybėms gali tekti uždaryti kai kurias mokymo įstaigas, vaikų darželius ar senelių namus. Nepavykus susitarti su valdžia, jie ketina kreiptis į tarptautines organizacijas, kad būtų apgintos savivaldos teisės.

Dauguma savivaldybių skundžiasi, kad jų padėtis kritiška. Savivaldybių asociacijos teigimu, jos privalo mokėti socialines išmokas ir kompensacijas pagal valstybės nustatytus kriterijus, o lėšų šiems reikalams jau neliko. Asociacijos duomenimis, iki metų pabaigos papildomai reikėtų apie 100 mln. litų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms.

Ignalinos rajono mero Bronio Ropės teigimu, karpant savivaldybėms skiriamas lėšas, tačiau nemažinant įpareigojimų, šios greitai nebegalės apmokėti būtiniausių savo išlaidų.

„Reikalaujam, kad jei pavesti įpareigojimai išlaikyti mokyklas, darželius, kultūros įstaigas, bibliotekas, tam turi būti skiriami proporcingi pinigai. Tai parašyta ir Europos vietos savivaldos chartijoje, ir Lietuvos įstatymuose. O jeigu nenorim skirti proporcingų pinigų, tokiu atveju yra galimybė Seimui ar Vyriausybei sumažinti įpareigojimus: sumažinti kai kurias kainas, skirti dotacijas ir taip toliau. Tai tuo keliu ir turėtų eiti. O dabar savivaldybė lieka kaltininkas, kad nėra pinigų ir negalima išlaikyti meno ar muzikos mokyklos“, – Lietuvos radijui kalbėjo B. Ropė.

Anot jo, kitų metų valstybės biudžetas mažinamas 4,5 proc., o savivaldai skirtas lėšas norima kirpti 14 proc.

„Šiemet savivaldybėms 10 proc. sumažino lėšų, kitais metais mažina 14 proc. Savivaldybės nebegali finansuoti būtiniausių išlaidų. Valstybės biudžetą kitais metais mažina 4,5 proc., o tai 3 kartus mažiau nei savivaldybėms. Mes neprašome papildomo nė vieno lito, bet tegu Seimas ir Vyriausybė priima sprendimus, kad sumažintų mums išlaidas“, – kalbėjo Ignalinos meras.

Pasak jo, jei į savivaldybių reikalavimus nebus atsižvelgta, šios gindamos savo teises kreipsis į Europos Tarybą (ET).

„Bendruomenės savivalda yra ginama Europos vietos savivaldos chartijos, užtikrinančios, kad nebūtų panaikinta vietos demokratija. Tad jei savivaldybėms nebus skirtos lėšos tiems įsipareigojimams, kurie numatyti Konstitucijoje ar įstatymuose, tai reiškia, kad nelieka savivaldos, nelieka demokratijos, lieka tik centrinė valdžia. O taip elgtis centrinė valdžia neturi teisės. Priešingu atveju Europos Taryba, gavusi prašymą, kad Lietuvoje nesilaikoma chartijos, turi teisę ir privalo įsikišti“, – kalbėjo Ignalinos rajono meras.

B. Ropės teigimu, panaši situacija buvo susidariusi 2000 metais, kada taip pat ieškota ET užtarimo.

„Mes ėjom į teismus, kreipėmės į ET ir teismą laimėjom. Dabar tas pats kartojasi, lipama ant to pačio grėblio. Taip buvo daroma ir 2009 metais, bet kadangi ištekliai buvo didesni, mes tokių dalykų neiniciavom. Bet perspėjom, kad yra tam ribos. Juk negalima palikti gyvenviečių, miestelių be apšvietimo, negalima uždaryti muzikos, menų mokyklų“, – teigė jis.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narės Danutės Bekintienės teigimu, savivaldybės išgyveno ir blogesnius laikus.

„Savivaldybės jau anksčiau išgyveno ne pačius geriausius laikus, kuomet jų biudžetai buvo per pusę mažesni, kai kurių – net 3 kartus mažesni. Dabar savivaldybės keletą metų gyveno aukso amžių. Tačiau joms vis dėlto geriau gauti, bet neatiduoti. Tokia pozicija sunkmečiu stebina. Matau ir pačiose savivaldybes problemų, tad jas išsprendus, net ir to sumažinimo nepasijaustų“, – kalbėjo Seimo narė.

Anot jos, savivaldybės turėtų atsisakyti nereikalingų etatų, privatizuoti nepelningas savivaldybės įmones, įgyvendinti kitas taupymo priemones.

lrt.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų