Miesto ribos keičiamos demokratiškai: kaip tarybos dauguma nuspręs, taip ir bus

Miesto ribos keičiamos demokratiškai: kaip tarybos dauguma nuspręs, taip ir bus

Julija Kirkilienė

Nuo lapkričio 29 d. savivaldybė pradės konsultavimą su gyventojais dėl Elektrėnų savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribų nusta-tymo (keitimo).
Tas konsultavimas bus toks: seniūnijose ar Elektrėnų savivaldy­bės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje ant balsavimo lapo galima pasirašyti sutinkate ar nesutinkate su ribų keitimo planu. Kitokios nuomonės parašyti nebus galima, bet pakalbėti galima apie viską. Planas priimtas arba atmestas bus savivaldybės tarybos posėdyje deputatų balsų dauguma. Ribų keitimo planą tarybai pateikti turi meras. Kaip kažkada sakė vie­nas politikas, demokratija yra tai, kaip dauguma nutaria.

Kam naudinga?

This slideshow requires JavaScript.

Diskusijos dėl ribų keitimo­ individualiuose pokalbiuose, ben­druo­menių susirinkimuose ir laikraštyje „Elektrėnų kronika“ vyks­ta nuo rugsėjo mėnesio. Bet intensy­viau žmonės informacijos ieškoti susku­bo prieš paskelbtą konsultavimą l­ap­kričio mėnesį. Gyventojai nesitiki, kad jų kalbos ką nors galėtų nulemti, bet kiekvienas vis dar tikisi gauti nors kokios naudos. Naudos daugiausia tikisi savivaldybė iš mokes­­čių. Jeigu vienam kaimiečiui tapus ­miestiečiu mokesčiai pakiltų 20–30 eurų už sklypą per metus, tai savivaldybei nuo 1000 sklypų biudžetas per metus papildytas būtų apie 30 tūkstančių eurų. Kai kurie gyventojai taip pat gaus naudos. Apie dalies Peliūnų, Karkučių, Pastrėvio kaimų prijungimą prie Elektrėnų rašėme 46 numeryje. Žmonės, turintys žemių palei vandens telkinius, laimės daugiausiai: žemės ūkio paskirties žemę pakeitus į kitokios paskirties, ją bus galima suformuo­ti sklypais, o savininkai namus statyti galės prie pat vandens telkinio. Žemės savininkai tokiu būdu uždirbs daugiau nei iš ūkininkavimo.

Miestiečiai nenori į miestą
Kitas klausimas yra su Elektrėnų nuosavų namų savininkais, kurie ­gyvena kaip Elektrėnuose, bet jų sklypai registruoti Alinkos, Šarkinės ar Raistinės kaimuose. Iš Alinkos kaimo pavadinimo, patvirtinus nau­jas Elektrėnų ribas, liktų tik Alinkos gatvė. Alinkos kaimo gyventojai, lapkričio 16 d. susirinkę į susitikimą su Elektrėnų seniūnijos ir savivaldybės atstovais, sakė norintys išsaugoti ne tik kaimo pavadinimą, bet ir žemės ūkio paskirties savo sklypus, todėl prie miesto jungtis nesutinka. Susitikime dalyvavęs Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius susirinkusiems kalbėjo trumpai ir aiškiai: žemės paskirtį šiuo metu pakeisti gali tik žemės savininkų prašymu, jei nebus priimti kitokie įstatymai. Kad žemę dirbti mieste būtų uždrausta, taip pat informacijos neturintis. Susitikime kaip gyventojas dalyvavęs meras Kęstutis Vaitukaitis pasidalino savo gyvenimo kaime patirtimi. Blogai kaime gyventi esą todėl, kad žiemą mieste gatves Elektrėnų komunalinis ūkis valo pagal poreikį, nors ir kiekvieną dieną, o kaime kelius valo seniūnija ir dažniausiai vieną kartą per savaitę. Užvirus diskusijai apie kelių valymą, ribų keitimas trumpai buvo pamirštas. Kaimiečiai turėjo progos pasiskųsti, kad EKŪ, valydamas miestiečių gatves, sniegu užverčia kaimų gatvių išvažiavimus.

Abromiškėse kitaip
Kitaip susitikimas lapkričio 17 d. vyko Abromiškių svirne. Čia gausiai susirinko ne tik abromiškiečiai, bet atvažiavo ir Pastrėvio gyventojų bei žmonių iš kitų seniūnijų. Tarp jų be mero buvo dar 4 tarybos nariai, Seimo narė Silva Lengvinienė. Sa­vivaldybės vadovams atstovavo me­ras K. Vaitukaitis, jo patarėjas ir Ab­romiškėse gyvenamąją vietą dek­laruojantis Vaidas Andriejauskas bei projekto iniciatorius, Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas A. Butrimavičius. Abromiškėse kalbos buvo kitokios nei pirmajame susitikime. Abromiškių gyventojai vieningai pasisakė prieš kaimo išdarkymą: Abromiškių vidurys, kur, pasak bendruomenės pirmininkės Daivos Šareikienės, žmonės vis dar kūrena koklines krosnis, pri­skiriamas miestui, o urbanizuotos kaimo dalys, kur naujakuriai yra ­naujokai ir Abromiškėse, lieka kaimui. Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės pirmininkė Lina Bernatavičienė projekto iniciatorių klausė nuomonės apie jų teikiamus projektus kaimo plėtrai. Pagal kaimo plėtros programas Abromiškėse sutvarkyta infrastruktūra, kurią ­dabar nori pasiimti Elektrėnų miestas. Abromiškių žmonės, paklausę motyvų, kodėl Abromiškes reikia išdarkyti, atsakymą gavo vieną: miestui reikia daugiau mokesčių. Geraširdžiai abromiškiečiai siūlė savivaldybei brangiau apmokestinti jų valdomas žemes, bet kaimo prie miesto nejungti.

Ar kaimiečiai bus išgirsti?
Jeigu Abromiškes prie Elektrė­nų prijungti norisi dėl sutvarkytos infrastruktūros, tai Peliūnų, Karkučių, Pastrėvio kaimus, pagal A. Butrimavičiaus kalbą, prijungti reikia dėl planuojamos urbanistikos plėtros. Apie Elektrėnų marias suformuota daug sklypų namų statyboms, todėl naujieji turtuoliai galėtų gyventi mieste. Toks kaimų prijungimas naudos turėtų abiem pusėms: miestas daugiau surinktų mokesčių, o sklypų savininkai iš savo namo vandenį ežere ranka pasiekti galėtų. Prie miesto prijungti būtų šiuo metu dirvonuojantys laukai, bet A. Bu­trimavičius, tikriausiai, jau žino, kad ten iškils naujų namų kvartalai.
Susitikimas Abromiškėse užbaigtas buvo netikėta gaida. Meras žmones ramino, kad tas planas iki tarybos gali ir neateiti. Ar tai reiškia, kad po pokalbių su žmonėmis ribų nustatymo planas galėtų būti keičiamas, atsakyta nebuvo. A.Butrimavičius sakė, kad jo paruoštą žmonių apklausos ataskaitą turėtų patvirtinti net trys ministerijos, Registrų centras ir tik tada administracijos direktorius peržiūrės visus paruoštus dokumentus ir juos pateiks merui. Meras irgi, pagal A. Butrimavičių, turi teisę tarybai teikti pakoreguo­tą planą ir tik tada sprendimo projektą tvirtins taryba.
Seimo narė S. Lengvinienė kalbėjo, kad miestų ribų keitimai ­vyksta ir kitose Lietuvos savivaldybėse, bet tokie drastiški kaimų prijungimai prie miesto planuojami tik Elektrėnuose. Seimo narė ir jos patarėjas Edvardas Baleišis siūlė savivaldybei sutvarkyti netvarkingas ribas, kur vietomis gyventojų sklypai ar net namai dalinami į miesto ir kaimo ribas, o kaimų prijungimą prie miesto palikti ateičiai. A. Butrimavičius yra sakęs, kad ribų keitimo planą taryba galėtų svarstyti dar šiais metais. Deja, po susirinkimo Abromiškėse tokie planai gali pasikeisti. Prie to gali prisidėti kiekvienas gyventojas, radęs laiko užsukti į savivaldybę ar seniūniją ir apie planuojamas nau­jas ribas pareiškęs savo nuomonę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų