Apie Gedulo ir vilties dienos paminėjimą Elektrėnuose
Julija Kirkilienė
Šiais metais Gedulo ir vilties diena buvo paminėta bažnyčioje ir parapijos salėje. Kaip kalbėjo meras Arvydas Vyšniauskas, šios dienos minėjimas šventovėje prasmingas, nes malda ir tikėjimas tremtiniams padėjo išgyventi ir sugrįžti į namus iš už tūkstančių mylių.
Negausiai į pamaldas, skirtas Gedulo ir vilties dienai, susirinko žmonių. Pirmadienis – darbo diena, be to, pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Elektrėnų skyriaus pirmininkės Silvelinos Endriukaitytės, kiekvienais metais vis daugiau artimųjų, draugų, pažįstamų jie palydi į Amžinybę. Jie išeina nusinešdami ne vieną paslaptį, neaprašytą istorijai svarbią detalę. Net dabar ne apie viską tremtiniai sutinka kalbėti, bijodami, kad jų kaimynai vis dar prijaučia komunistams ir gali keršyti.
Dėl šios priežasties negalėjome išspausdinti nepaprastai gražios, didvyriškos vienos elektrėniečių šeimos istorijos, kurią žmonės papasakojo, bet neleido publikuoti. Gal dėl tos pačios priežasties niekieno neaprašyta liko gydytojos ir poetės Laimos Žąsinaitės – Brazdeikienės istorija, kaip ji su broliuku sugebėjo pabėgti iš tremties ir vėl buvo sugrąžinta, kaip kalėjime per koncertą išdrįso eilėmis rusų kalba, kad visi suprastų, pasakyti apie okupantų veiklą Lietuvoje ir žiaurų elgesį su lietuviais tremtyje.
O Gedulo ir vilties dieną minint bažnyčioje, trys žilagalviai elektrėniečiai per visas šv. Mišias stovėjo laikydami gėles, Lietuvos bei Politinių kalinių ir tremtinių vėliavas, o Elektrėnų tremtinių choras vilkėjo tautiniais rūbais. Pamokslą sakęs kunigas Marius Talutis ragino ne tik per šventes, bet kuo dažniau dėvėti tautinius rūbus, taip puoselėti tėvų palikimą, parodyti meilę savo žemei, primenant istoriją, kad žmonės tremiami buvo vien už tai, kad mylėjo Tėvynę.
Po šv. Mišių, atidavę pagarbą prie paminklo, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams ir laisvės kovų dalyviams atminti, žmonės susirinko parapijos salėje. Literatūrinį montažą, skirtą Gedulo ir vilties dienai, paruošė Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami mokytojų Ramunės Matonienės ir Gražinos Žalienės, koncertavo Elektrėnų kultūros centro choras „Sidabrinė gija“, vadovaujamas Laimos Mažuolytės.
Dainomis apie Tėvynę minėjimą baigė merginų vokalinis ansamblis. „Mano žemė – man vieninteliai namai“, – dainos žodžiais jaunimas užtikrino tremtinius, kad jie pasiruošę saugoti, puošti ir puoselėti tėvų prarastą ir vėl atkovotą žemę – Lietuvą, kurioje jie gyvena.
Po minėjimo buvo padėtos gėlės kapinėse, prie kryžiaus tremtiniams. Visur suspėjantis vikaras M. Talutis kapinėse užtraukė „Lietuva brangi“, ir jam pritarė ne tik minėjime dalyvavusieji, bet ir prie kapinių dirbę darbininkai.