Julija KIRKILIENĖ
Žvejai mėgėjai sako, kad įdomiausia meškerioti lydekas: ir žuvis stambi, o kova tarp žuvies ir žvejo įdomi. Tik ta kova ateityje gali mažiau nuožmi pasidaryti. Nuo šių metų pradžios aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, pagal kurias draudžiama masalui naudoti žuvelę, o lydekų su savimi paimti galima tik 3 vienetus. Pagavus daugiau, teks paleisti atgal. Aplinkos ministerija taip pat primena žvejams mėgėjams, kad nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. lydekų žvejyba draudžiama.
Lydekos ir žvejai
O kol lydekas dar galima žvejoti, kol Elektrėnų vandens telkiniai aktyviai lydekomis įžuvinami, žvejams mėgėjams gudriąsias lydekaites teks apgaudinėti dirbtiniais masalais, tikintis, kad išalkusios žuvys ant jų užkibs. Žvejų klubo „Elektrėnų tritonas“ pirmininkas Gintautas Kondratjevas sako, kad naujos Aplinkos ministerijos taisyklės žvejų azarto nesumažino. Tikras žvejys mėgėjas meškerioja ne dėl žuvies kotletų, bet dėl azarto pagauti kuo didesnę žuvį. Elektrėniškis Antanas šį rudenį Elektrėnų mariose pagavo net 8 kg svorio lydeką. Jo įspūdžių po galinėjimosi su lydeka užteks keleriems metams… Nusifotografavęs su laimikiu, žvejas žuvį paleido. Paleido ne dėl principo pagavai – paleisk, o dėl supratimo, kad lydekai užaugti reikia daug metų, daug maisto, gėlo vandens, todėl viso to negali atpirkti vien sotūs žvejo pietūs. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir gali sverti daugiau kaip 30 kg. 1904 m. Drivėtos ežere buvo nušauta lydeka, svėrusi 76 kg. Nustatyta, kad 1 kg svorio priaugimui jauniklė lydeka turi suėsti 3 kg žuvies, o suaugusi lydeka – net 10-20 kg.
Lydekos ir apinkosauga
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjas Virgilijus Pruskas sako, kad nors Elektrėnų savivaldybė (marios – dirbtinas vandens telkinys) negalėjo dalyvauti Aplinkos ministerijos projekte „Žvejų rojus“, bet Elektrėnų vandenys lydekomis įžuvinamos kiekvienais metais. Aplinkos ministerija net 70 proc. lėšų, surinktų už žvejų mėgėjų bilietus, skiria vandenų įžuvinimui. Lydekomis vandens telkiniai įžuvinami ne tik žvejų džiaugsmui, bet ir žuvų bioįvairovei reguliuoti: norint atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės – reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suėda mažesnes žuveles. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai.
Bet žiemos metu ir lydekoms gresia pavojus: kuo šaltomis žiemomis mažiau žvejai lede išgręžia akečių, tuo didesnis pavojus lydekoms uždusti. Remiantis mokslininkų tyrimais, nustatyta, kad lydekų ištekliai vandens telkiniuose nėra pakankami.
Lydekų rojus
Aplinkos ministerija aktyviai dirba žuvų ištekliams išsaugoti. Kaip sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, sprendimas uždrausti verslinę žvejybą buvo priimtas dėl žuvų išteklių išsaugojimo. „Kai mes vėl turėsime turtingus ežerus, galėsime žiūrėti, ką darysime toliau“, – kalba K. Trečiokas. O kol verslinė žvejyba draudžiama, žvejams mėgėjams kuriamas žvejybos rojus. Pavyzdžiai rodo, kad ežeruose, kuriuose uždrausta verslinė žvejyba, ištekliai pradeda atsigauti, nepaisant to, kad žvejų mėgėjų yra tūkstančius kartu daugiau nei žvejų verslininkų. Sprendimas uždrausti verslinę žvejybą, pasak ministro, buvo priimtas atsižvelgus būtent į žvejų mėgėjų interesus, kurie kartu yra ir visuomenės interesai. O žvejai mėgėjai, suprasdami visuomenės interesą, neprieštarauja apribojimams paimti tik 3 lydekas, nesvarbu kiek jos besvertų, kitas paleidžiant atgal. O kad žvejai mėgėjai nebrakonieriautų, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuolatos vykdys reidus ir tikrins, kaip žvejai laikosi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų. Visos Aplinkos ministerijos pastangos išsaugoti žuvų bioįvairovę vykdomos tam, kad ateinančios kartos apie tokią įdomią žuvį lydeką žinotų ne tik iš pasakos „Lydekai paliepus“…