Lietuvos likimą sprendė Abromiškėse

Lietuvos likimą sprendė Abromiškėse

Julija Kirkilienė

Visos Lietuvos merai, į automobilius susisodinę dar po keletą savivaldybių darbuotojų, kovo 1 d. rinkosi į Abromiškių reabilitacijos ligoninės salėje organizuotą konferenciją aptarti energetikos, renovacijos ir atliekų tvarkymo reikalų. Merai buvo nusiteikę energingai ir apie Lietuvos ateitį kalbėjo šūkiais, kad Lietuvos likimas – provincijos rankose, o savivaldybių merai esą svarbiausi investicijų šaukliai. Jiems antrino konferencijoje pranešimus skaitę Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, kalbėdami, kad grandioziniai politikų projektai turi būti apmalšinti, o energetikos politika yra tik politikavimas, kuriam merai nepritaria, ir jei su energetikos problemomis nesusitvarko valstybė, tai tegul valdžią atiduoda savivaldybėms. Elektrėnų savivaldybei iš šios konferencijos buvo dviguba nauda: savivaldybės specialistai sužinojo, kaip kitose savivaldybėse sėkmingai vyksta namų renovacija ir atliekų tvarkymas, o apie Abromiškių reabilitacijos ligoninėje teikiamas gydymo paslaugas sužinojo visa Lietuva.

Energetika: šalyje ir Elektrėnuose
Pasak R. Kuodžio, Lietuva turi daug potencialo visuomenės gerovę padidinti energetikos reformomis, tik reikia protingos energetikos reguliavimo ekonomikos. Apie tai R. Kuodis perskaitė ne vieną pranešimą, parašė ne vieną straipsnį, mokslo daktaro disertaciją apsigynė tema „Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmių modeliavimo pavyzdžiu“ bet, atrodo, kad mokslininko šalies vadovai negirdi dėl tokių priežasčių: per daug šalyje korupcijos, šilumos ūkio šeimininkų problema, sunkiai identifikuojama nauda vartotojui. Konferencijoje kalbėję Ignalinos, Ukmergės, Kauno rajonų merai ar jų pavaduotojai didžiausia klaida įvardijo šilumos ūkių privatizavimą. Savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas karščiavosi, kad žmonių pinigai daugiau niekam nerūpi, išskyrus savivaldybių vadovus. Elektrėnų savivaldybė šilumos ūkio nepardavė, todėl jai nereikia ieškoti būdų, kaip šilumos ūkius susigrąžinti. Konferencijoje kalbėję merai į rezoliuciją siūlė įrašyti siūlymą savivaldybėms suteikti teisę nustatyti šilumos kainas ir pan.

Daugiabučių renovacija šalyje ir Elektrėnuose
Kol elektrėniškiai renka namus, kuriuos pirmuosius ruošiasi renovuoti, kitų rajonų miestai jau gyvena pigiau ir už šilumą moka mažiau. Savo patirtimi apie daugiabučių renovaciją dalijosi Zarasų ir Druskininkų savivaldybių atstovai, o R. Kuodis, naudodamasis seniai mirusių ekonomistų įžvalgomis, namų renovaciją vadino mažiausių energetikos kaštų modeliu. Druskininkų savivaldybėje renovuota 30 daugiabučių, todėl jie jau žino renovacijos naudą: sumažėjo šilumos nuostoliai, pagerėjo namų estetinė išvaizda, šilumos energijos suvartojimas sumažėjo dvigubai, padidėjo butų pardavimo vertė, bet Druskininkų savivaldybėje renovuotų namų gyventojams nereikėjo prisidėti nuosavomis lėšomis. Savivaldybė panaudojo 2007-2010 metams skirtas lėšas iš Regioninės plėtros fondo ir pridėjo savo lėšų. O antrame namų renovacijos etape tiek druskininkiečiai, tiek zarasiškiai skuba pradėti renovaciją, kol nepabrango statybos darbai ir medžiagos. Geros patirties renovacijoje turinčių savivaldybių atstovai ragino ir kitas savivaldybes nedelsti, nes įsibėgėjus renovacijai, brangs ir statybinės medžiagos, ir statybos darbai.

Atliekų tvarkymas šalyje ir Elektrėnuose
Su energetikos problemomis geriausiai tvarkosi žemaičiai. Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės gyventojams mažina kainas ir už šiukšlių išvežimą, ir už šilumą. Klaipėdiečiai pirmieji Baltijos šalyse pastatė termofikacinę elektrinę, kuri tiekia miestui šilumą ir perduoda į tinklą elektrą. Jėgainė Klaipėdoje degins 3 rūšių kurą – iš viso 260 tūkst. tonų per metus, iki pusės šio kiekio sudarys išrūšiuotos komunalinės šiukšlės. Klaipėdos sąvartyne yra galimybė išrūšiuoti visą atliekų srautą. Klaipėdos daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimo kaina sumažėjo nuo 3,44 iki 2,94 Lt nuo kv.m.
Kitaip yra Vilniaus apskrityje. Konferencijoje kalbėjusį buvusį Kazokiškių sąvartyno vadovą, dabar perėjusį dirbti į tokią įmonę UAB „Hidroterra“, kuri užsiima Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymu, kompostavimo aikštelių ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimu Vilniaus mieste, Vilniaus ir Trakų rajonų bei Elektrėnų savivaldybėse, Jurgį Valiūną merai tiesiog nušvilpė. J. Valiūno kalbą, kaip įmonė ruošiasi tvarkyti tuose rajonuose atliekas, merai komentavo taip: privatininkai savivaldybės vadovus kvailiais laiko, siekdami sau kuo didesnio pelno.
Elektrėnų savivaldybė irgi turėjo kuo konferencijoje pasigirti. Nors savivaldybės gyventojai už atliekų išvežimą moka bene brangiausiai Vilniaus apskrityje ir dar sąvartyno vadovai ruošiasi pakelti vartų mokestį, bet Kazokiškių sąvartyne susidarančios dujos jau pradėtos vartoti Vievio apšildymui. O Kariotiškių sąvartyne pastatyta panaši jėgainė gamina tik elektrą, šilumą išmesdama į orą.

Kaip palengvinti būstų išlaikymo naštą? 
Merai, skirtingai nei šalies vadovai, žino būdų, kaip gyventojams palengvinti būstų išlaikymo naštą, ir apie tai informuoja šalies vadovus. Konferencijoje-diskusijoje „Energetika, renovacija, atliekų tvarkymas – savivaldybių patirtis ir galimybės“ dalyviai, siekdami paskatinti teigiamus pokyčius atliekų tvarkymo, būsto valdymo, energetikos, o ypač šilumos ūkio sektoriuose bei palengvinti gyventojų būstų išlaikymo naštą, kreipėsi į valstybinės valdžios ir valdymo institucijas, siūlydami: didinti vietos savivaldos institucijų įtaką šilumos ūkio valdyme suteikiant savivaldybėms teisę nustatyti šilumos kainas, šilumos kainų nustatymo metodikos tvirtinimą pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, numatyti Europos Sąjungos fondų paramą atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai, o ypač iškastinio kuro rūšies keitimui, siekiant išvengti biokuro rinkos monopolizavimo, užtikrinti biokuro rinkos kontrolę, skatinti konkurenciją šilumos gamybos veikloje, esamoje šilumos ūkio valdymo schemoje bei šilumos energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, tam nukreipiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, įgyvendinti teisines ir finansines sąlygas, skatinančias gyventojus aktyviai dalyvauti daugiabučių namų renovacijoje, neardyti veikiančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos populistiniais sprendimais, užtikrinti pakuočių gamintojų ir importuotojų atsakomybę vykdant bei finansuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių tvarkymą, siekiant išvengti monopolio atliekų deginimo rinkoje, kas neproporcingai sukeltų atliekų tvarkymo kaštus, valstybės mastu planuoti atliekų deginimo įrenginių statybą, skaidrų operatorių parinkimą ir valstybinę šių objektų teikiamų paslaugų kainų priežiūrą, didinti vietos savivaldos ir valstybinės valdžios bei valdymo institucijų bendradarbiavimą sprendžiant aktualiausius energetikos, būsto renovacijos, atliekų tvarkymo klausimus.
Konferenciją-diskusiją organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Darnios plėtros institutas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų