Lietuvos dainų šventės atgarsiai

Deimantė Jančiūnaitė

Ilgai laukta šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ ėmė ir praskriejo. Tačiau po tokios didingos ir širdžiai mielos renginių savaitės ne tik dalyvių, bet ir žiūrovų emocijos dar ilgai ­išliks atminty. Praėjus savaitei po renginio Elektrėnų savivaldybės atstovai, norėdami padėkoti Dai­nų šventėje dalyvavusių kolekty­vų vadovams, Liaudies dailės parodos dalyviams, tautodailininkams, surengė padėkos pietus restorane „Perkūnkiemis“. Plačiau apie šį renginį sutiko papasakoti vicemerė Inga Kartenienė: „Ką tik turėjome įspūdingą renginį – šimtmečio Dainų šventę, kuri yra istorinė tiek Lietuvai, tiek viso pasaulio lietuviams. Šiek tiek emocijoms nurimus, pakvietėme meno kolektyvų vadovus, tautodailininkus ir asmenis, kurie itin savo darbais ir idėjomis prisidėjo prie Dainų šventės organizavimo, juos pagerbti, padėkoti, pasidžiaugti kartu su jais. Kiekvienam bus įteikta mero padėka, atminties medalis. Kultūros centrams dar atskirai bus įteiktos knygos „Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė“.
Mero padėkas bei Lietuvos nacionalinio kultūros centro atminimo medalius už puikų kolektyvo paruo­šimą ir dalyvavimą šimtmetį mininčioje Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ gavo šie kolektyvų vadovai: Angelė Pačėsienė (Elektrėnų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Vijūnas“), Rūta Vai­čekonytė-Chveduk (Elektrėnų kul­tūros centro folkloro ansamblis ir kapelija „Runga“), Vidas Dainys (Elektrėnų kultūros centro folkloro ansamblis ir kapelija „Runga“), Laima Mažuolytė (Elektrėnų meno mokyklos jaunių choras), Greta­ Garmašaitė (Elektrėnų kultūros centro moterų choras „Eldija“), Vytautas Mikalauskas (Vievio kultūros centro dramos kolektyvas „Vievio teatras“), Dalia Davidavičienė (Vievio gimnazijos jaunių choras, Vievio gimnazijos jaunimo mišrus choras), Audronė Stepankevičiūtė (Vievio kultūros centro direktorei ir kamerinio mišraus choras „Con moto“ vadovei).
Už lietuviškų tautodailės tradi­cijų puoselėjimą, Elektrėnų savivaldybės garsinimą ir dalyvavimą Lietuvos dainų šventės folkloro dienoje „Rasi rasoj rasi“ mero padėkomis, atminimo dovanėlėmis taip pat buvo apdovanotos ir tautodailininkės: Ona Patronaitienė, Vida Vičkačkienė, Vir­ginija Kvetkovskienė, Justina Rik­terienė. Be to, už dalyvavimą liaudies parodoje „Iš šerdies“ ir lietuviškų tautodailės tradicijų puoselėjimą, sklaidą reprezentuojant Elektrė­nų ­savivaldybę padėkota ir Vidai Mieldažytei, Angelei Gliaudelienei ir Sigitai Remeikienei už kūrybišką, išraiškingą Elektrėnų savivaldybės krašto paveldo įprasminimą bei pristatymą Folkloro dienoje „Rasi rasoj rasi“.
Pagerbta bei apdovanota ir darbo grupė: Nijolė Skorubskienė, Veslava Dubakienė, Ugnius Zdanevičius. Mero padėkos taip pat įteiktos Elektrėnų savivaldybės dalyvių koordinatorei Lietuvos dainų šventėje Ramutei Strebeikienei ir Liudmilai Felčinskajai už šios šventės įamžinimą ir reportažus.
Kaip ir minėjau įžangoje, ši Dainų šventė buvo tikrai nepaprasta, todėl norėdama išgirsti ten dalyvavusių žmonių įspūdžius, nu­sprendžiau juos pakalbinti. Klausydamasi jų dėstomų minčių supratau, kad šis visą savaitę vykęs renginys buvo įsimintinas ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams, o tai reiškia, kad jis ilgai neišsitrins iš atminties.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ramutė Strebeikienė, kuri šiais metais buvo Elektrėnų savivaldy­bės dalyvių koordinatorė Lietuvos dainų šventėje, pasakoja:
Paruošiamieji darbai šiam renginiui vyko jau nuo praeitų metų. Dainų šventės įspūdžiai yra tiesiog nepakartojami, reikia ten pabūti. Žmonės, žiūrėdami televizorių, būna apstulbinti šio renginio grožiu. Bet tas, kas buvo toje šventėje ir ką ten pajuto, čia yra sunkiai nusakoma: pasididžiavimas, ašaros žmonių akyse. Atrodo, kad tai yra geras, linksmas renginys, bet kažkodėl žmonės verkia, matyt, iš to bendrystės jausmo. Ši Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ yra išskirtinė. Turbūt dėl to, kad šį kartą dalyvavo tiek daug žmonių: ­37 000 per visos savaitės renginius.

Šventėje dalyvavusio mero ­Ge­­dimino Ratkevičiaus mintys:
Šiais metais aš Dainų šventėje dalyvavau ne tik kaip organizatorius, bet ir kaip dainininkas. Chore giedojau ir lankydamas mokyklą, ir studijuodamas universitete. Grįžęs po mokslų į Elektrėnus, taip pat giedojau tai vienam, tai kitam chore. Po to padariau pertrauką. Šiais metais sugrįžau, kad sudalyvaučiau ne tik kaip organizatorius, bet ir kaip dalyvis. Šis renginys mane emociškai paveikė, todėl nusprendžiau ir toliau tęsti chorinę veiklą. Man teko ne kartą dalyvauti įvairiose Dainų šventėse ir ši yra vienareikšmiškai didingiausia iš visų. Tiek dalyvių skaičiumi, tiek veiklomis. Vien tik pati pradžia nuo įvairių veiklų: nacionalinis „Miškasodis“ – įtraukimas žmonių į šį renginį ir artėjimas prie jo. Pats dalyvavimas yra kažkas tokio. Dalyvių skaičius rekordinis. Man labai jautru buvo ten būti, nes pats myliu dainavimą, muziką ir man tikrai tai yra artima. Jaučiuosi labai laimingas, būdamas tos šventės dalimi.

Vievio kultūros centro direk­torė, kamerinio mišraus choro „Con moto“ vadovė Audronė Stepankevičiūtė taip pat dalijasi savo mintimis:
Vievis visada siunčia gausias delegacijas į Dainų šventę. Šiemet joje dalyvavo 5 chorai ir vienas dramos kolektyvas. Daugiau kaip 100 žmonių. Kiekvienas choras šiam renginiui ruošė savo žanrui priklausantį repertuarą. Buvo labai smagu dalyvauti eisenoje, kuri tęsėsi nuo Katedros iki Vingio parko. Tiek žmonių, susirinkusių gatvių pakelėse, dar nebuvo. Visi palaikė dalyvius, žodžiu, šventė buvo ne tik dalyviams, bet ir visiems. Tikrai jautėsi, kad tai yra išskirtinis renginys, nes tokios iškilmingos ir taip surežisuotos šventės dar nebuvo niekada. Vingio parke ji buvo transliuojama per ekranus, o negalėję atvykti galėjo stebėti tiesioginę transliaciją.

Mero patarėjas Dovydas Bliujus dalijasi savo emocijomis:
Dalyvavimas šiame renginyje­ būnant moksleiviu, o vėliau suaugusiam labai skiriasi. Tai buvo penkta mano Dainų šventė šokių dienoje. Kai būni mažas, net nelabai žinai, kur tu važiuoji. Tu tiesiog žinai, kad važiuoji šokti ir kad bus smagu – bus daug kitų vaikų. Kaip ir rašiau savo Facebook‘o įraše, šiais metais jau iki galo supratau, kas yra iš tikrųjų Dainų šventė: iš kur kyla tos ašaros, jaudulys. Iki galo supranti prasmę, kad tas gyvenimo kelias, kur esi ir kuri tą tradiciją, yra įprasminimas. Visi šokių kolektyvai, draugai ir pažįstami, kurie daro viską taip pat, į tą patį ritmą, tuo pačiu metu – sukuria tas ašaras, jaudulį ir čia yra didžiausia renginio prasmė.
Dalyvių smagūs prisiminimai virpino mano širdį. Lieka palinkėti, kad šie visų kolektyvų darbai turėtų tęstinumą ir vėl prabėgus ketveriems metams dar didesnis dalyvių skaičius iš mūsų savivaldybės dalyvautų ki­toje Lietuvos dainų šventėje.