Gegužės 17-ąją – Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse – Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka ir Elektrėnų krašto muziejus atidarė Lazdėnuose du padalinius: biblioteką ir muziejaus ekspoziciją. Padaliniai du, o pastatas vienas, – buvusi Lazdėnų mokykla- kur draugiškai darbuosis ir bibliotekos, ir muziejaus darbuotojai.
Muziejus atidarymui parengė stendinę parodą „Sugrįžę iš užmaršties“. Parodos tikslas – pagerbti ir įprasminti 1920 m. kovose ties Lazdėnais žuvusių lietuvių ir lenkų karių atminimą. Negalime pakeisti praeities, bet turime ją suprasti, kad praeities šešėliai netemdytų dviejų kaimyninių tautų dabarties ir ateities.
Retrospektyviai nužvelgę Lietuvos ir Lenkijos istoriją, neabejotinai pamatysime nepalyginamai daugiau bendrystės, nei priešiškumo. Kovai prieš bendrus priešus iš Vakarų ir Rytų, abi tautos net buvo sukūrę bendrą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Vėliau jos ne kartą didvyriškai išvien sukilo prieš carinės Rusijos priespaudą. Deja, bet po Pirmojo pasaulinio karo, susiklosčius palankioms sąlygoms atgauti nepriklausomybę, per amžius taikiai gyvenusios tautos buvo nukreipusios ginklus prieš viena kitą. 1919–1920 m. vyko atkaklios kovos tarp atkurtų nepriklausomų respublikų, ilgam palikusių nepasitikėjimo ir net priešiškumo pėdsaką tarp lietuvių ir lenkų tautų.
Lazdėnai buvo karinio Lietuvos ir Lenkijos konflikto liudininkai. 1920 m. vasarą Lazdėnų–Vievio apylinkėse vyko kruvini mūšiai tarp dviejų šalių karių. Archyvinė medžiaga ir tarpukario spaudos pranešimai liudija, kad kažkur netoli Lazdėnų, prie geležinkelio ruožo Vilnius–Kaunas, yra šių mūšių aukų kapavietė. Deja, pirmieji bandymai ją surasti buvo nesėkmingi. Tik suvienijus Elektrėnų savivaldybės administracijos, Lenkijos tautos atminties instituto, Lenkijos Respublikos konsulato Vilniuje ir archeologų Dianos Oleinik (MB „Archeostudija“) ir Michalo Siemińskio (Paieškų ir identifikavimo biuras) pastangas, 2022 m. rugsėjį pavyko rasti užmirštą kapą.
Visų pirma buvo aptiktas betoninis buvusio antkapio pagrindas, o vėliau, sluoksnelis po sluoksnelio, atidengti ir ekshumuoti 14 žuvusiųjų palaikai. Bendrame kape gali būti palaidoti lietuvių ir lenkų nežinomi kariai. Prie palaikų nerasta jokių radinių, galinčių padėti juos identifikuoti. Rasta tik keletas asmeninių daiktų: kišeninis laikrodis, veidrodėlis, pypkių kandikliai, rožančius, monetos. Drabužių audinio liekanos ir detalės – sagos, kabliukai, dirželiai, sagtys – taip pat nepadėjo atskirti, kur lenkas, o kur lietuvis, nes uniforminės lenkiškos, amerikietiškos ir angliškos sagos buvo išsimėčiusios po visą kapavietę. Abiejų naujai nepriklausomybę atgavusių valstybių kariuomenių kariai dėl uniformų trūkumo dėvėjo tai, ką pavykdavo gauti. Tik vienas karys palaidotas su batais. Matyt, viskas, kas tinkama naudoti, buvo paimta prieš laidojant. Kaip teigia antropologinę palaikų analizę atlikusi dr. Justina Kozakaitė, kape buvo labai jaunų, apie 15–17 metų vyrų palaikai. Kol kas klausimas, kas buvo šie jauni žmonės, lieka neatsakytas.
Nesant galimybei identifikuoti žuvusiuosius, 2023 m. sausio 27 d. Vievio Šv. Onos bažnyčioje ir Kurkliškių kapinėse vyko 1920 m. liepos mėn. kautynėse žuvusių Lietuvos ir Lenkijos karių palaikų perlaidojimo ceremonija, surengta Elektrėnų savivaldybės drauge su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje dalyvaujant abiejų valstybių institucijų atstovams, Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų kariams.
Už visokeriopą pagalbą rengiant parodą, nuoširdžiai dėkojame archeologei Dianai Oleinik, Lenkijos tautos atminties institutui, Paieškos ir identifikavimo biuro komandai, Oderio-Nemuno (Odra–Niemen) asociacijos savanoriams, Elektrėnų savivaldybės vyriausiajam specialistui Vaidui Andriejauskui, už paskolintus eksponatus kolekcininkui Algimantui Muzikevičiui, istorikui Virgilijui Poviliūnui, Kaišiadorių muziejui.
Parodos stenduose įamžintos 2022 m. rudenį šalia Lazdėnų karių kapavietės radimo akimirkos,
istorinės nuotraukos, iškilmingas palaikų perlaidojimas Kurkliškių kapinėse.
Kviečiame apsilankyti Elektrėnų krašto muziejaus Lazdėnų ekspozicijoje (Liepų g. 4) ir apžiūrėti parodą.
Parodos kuratorė Irena Senulienė