Sausio 31 d. sukanka 135 metai, kai pradėtas leisti lietuviškas laikraštis „Varpas“. Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekoje skaitytojams prieinami ir jubiliejiniais 1989 metais išleisti fotografuotiniai Lietuvių istorijos draugijos Čikagoje „Varpo“ 1889–1905 m. numeriai bei „Vagos“ leidyklos 1889 metų „Varpo“ Nr. 1-12.
Bibliotekos fondą 2015 m. gruodžio mėnesį papildė Vievio Šv. Onos parapijos klebono Alfonso Kelmelio bibliotekai dovanotas „Vagos“ išleistas 1889 metų „Varpo“ Nr.1-12 įrištas komplektas.
„Varpo“ tiražas siekė iki 1000 egzempliorių. Buvo spausdinamas kartą per mėnesį, išskyrus 1897–1899 ir 1905 m., kai išėjo 6 numeriai per metus. Leidinys buvo slapta gabenamas ir platinamas Lietuvoje, Rusijoje, Vakarų Europoje, JAV.
„Varpą“ redagavo Vincas Kudirka, Juozas Adomaitis-Šernas, Jonas Kriaučiūnas, Stasys Matulaitis, Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Jurgis Šaulys, Povilas Višinskis. Leidinys turėjo apie 150 bendradarbių, kūrinius skelbė rašytojai Jonas Biliūnas, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Vincas Pietaris, Sofija Pšibiliauskienė-Lazdynų Pelėda, Juozas Tumas-Vaižgantas, Žemaitė ir kiti. Straipsnius rašė žinomi publicistai ir kultūros veikėjai: Jurgis Bielinis, Felicija Bortkevičienė, Tadas Daugirdas, Kazimieras Būga, Antanas Smetona, Petras Vileišis, Eduardas Volteris. Vincas Kudirka buvo žymiausias „Varpo“ poetas. Jo eilėraščiai kilo iš visuomeninės veiklos, parašyti įvairiomis reikšmingomis progomis. Eilėraštis „Varpas“, įkvėptas žurnalo „Varpas“ sumanymo, pranašauja nacionalinio atbudimo rytą. Anot Vinco Mykolaičio-Putino, „visi Kudirkos eilėraščiai yra grynai idėjinio, visuomeninio pobūdžio. Visi jie sudaryti iš tautinio ir visuomeninio gyvenimo simbolių, vaizdų ir idėjų: ryto Varpas, žadinąs į darbą, „kelkite, kelkite, kelkite“, pasėlio grūdas, dirva, gyvenimo knyga, retežiai, gyvenimo našta, liepsnota širdis“.
Nuo 1900 metų „Varpe“ bendradarbiavo ir rašytoja Lazdynų Pelėda (Sofija Pšibiliauskienė, 1867–1926). 1900 m. laikraščio Nr.1, 4-7 atspausdinta pirmą kartą jos apysaka „Kas priešius“ („Kas priešas?“). Petras Mikolainis ir Juozas Tumas-Vaižgantas pažymėjo, kad šis pasakojimas apie valstiečių nežinojimą, kurią pusę remti per 1863 m. sukilimą, parašytas gabiai ir įtraukiančiai. Tų pačių metų „Varpo“ Nr. 11 atspausdintas kitas Lazdynų Pelėdos apsakymas „Vienas ir daugumo“, o 1905 m. Nr. 11-12 atspausdintas rašytojos laiškas-atsišaukimas „Brolau Lietuvi!“, kurį ji parašė dar 1901 metais.
Pasak Vaclovo Biržiškos, „Varpo“ žurnalas atliko žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus, įtraukė į literatūros darbą tokių žmonių, kurie anksčiau niekur nebuvo rašę. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.
Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėja Irena Senulienė