Kur tas šaltinėlis, kur aš jaunas gėriau? (liaudies daina) Abromiškių dvaro atnaujinimas – ne vien dvarininko reikalas

Julija Kirkilienė

Abromiškėse baigiant atstatyti senąjį Abromiškių dvarą (Abrahamo Poniatovskio rūmus), ab­romiškiečiams parūpo, kad ­nau­­jasis dvarininkas atstatytų ir dvaro šaltinį. Tyro šaltinio van­dens atsigerti norėtų ir elektrėniškiai, nes tas pamirštasis šaltinis šiuo metu yra jau ne dvaro, o Elektrėnų miesto žemėje. Vieną šaltinį, kurio vanduo, pasirodo, netinkamas gerti, savivaldybė jau atkūrinėjo projektinėmis lėšomis. Gal kito šaltinio vanduo bus naudingesnis žmonėms?

Žmones vaduoja bebrai

Abromiškietis Vincas redakcijai sako Abromiškių dvaro šaltinį pri­simenantis nuo 1961 metų. Tada šaltinio vanduo trykšdavęs kaip fontanas, o jis su tėveliais, eidamas į parduotuvę, kuri buvo dvaro teritorijoje, prie šaltinėlio pailsėdavę. Vėliau šaltinyje kolūkiečiai šaldydavę pieną, šaltinį kažkas aptvėrė. Kolūkiečiai šaltinį saugojo, kaip mokėjo: buvo sudėję net betoninius rentinius, uždengę metaliniu dangčiu. Vėliau, kai nei dvaro teritorija, nei dvaro tvenkiniai, nei šaltinis niekam nebebuvo reikalingi, teritoriją tvarkyti ėmė bebrai. Jie kirto medžius, statėsi namus, o šaltinio tėkmę pasuko savo reikmėms – į tvenkinį. Šiuo metu, kai dvaras gražiai tvarkomas, abromiškiečiai susirūpino ir šaltiniu: jei naujasis dvaro šeimininkas taip gražiai dvarą ir parką atgaivino, gal atgaivins ir šaltinį?

Sutvarkys, jei gaus leidimą
Abromiškių dvarą restauruojanti ir naujam gyvenimui kelianti bendrovė „Galvės investicija“ sako, kad dvaro žemė ir parkas nuomo­ja­mas, o žemė, kur yra šalti­nis, pri­klauso Elektrėnų miestui. Bendrovės direktorius Antanas Kurpis pasakojo, kad atlikus dvaro teri­torijos ­is­toriografinius tyrimus, manoma,­ kad nuo vakarinio rūmų fasado einanti liepų alėja galimai vedė prie dvaro teritorijoje tryškusio šaltinio, kuris, deja, šiandien atsidūrė ne parko teritorijoje ir net ne Abromiškių kaime, o Elektrėnų mieste. Šaltinis daug metų buvo naudojamas aplinkinių gyventojų, o pastarąjį de­šimtmetį buvo „privatizuotas“ vieno ūkininko pieno bidonų šaldymui. Šaltinio akis buvo uždengta tarybiniais betono rentiniais, ant jos uždėtas storo plieno dangtis ir užrakintas trimis spynomis. Didžiausią žalą šaltiniui padarė bidonams atremti įrengtos medinės grindys, kurioms nuo drėgmės užbrinkus, šaltinis nebegalėjo prasimušti, todėl vandens srovė prasimušė į tvenkinį.

Pradėjus tvarkyti dvaro parką bei sodą, iškilo ir šaltinio bei šalia esančių teritorijų priežiūros klausimas. UAB „Galvės investicija“ 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę, kurios teritorijoje yra šaltinio sklypas, dėl leidimo jį sutvarkyti. Gavus pritarimą šiems darbams atlikti, sutvarkius apleistą teritoriją, buvo sprendžiamas ir šaltinio galimo atkūrimo klausimas. Konsultacijoms buvo iškviesti profesionalūs šulinių kasėjai. Tačiau pradėti darbus bus galima tik gavus Elektrėnų mieste esančios buvusio dvaro teritorijos dalies savininkų pritarimą. „Labai tikime, kad kitais metais, ­atkuriant šiaurinę dvaro sodo dalies augmeniją, bus galima atnaujinti ir dvaro šaltinio čiurlenimą“,- sako A. Kurpis.

Dvarininko ir abromiškiečių tarpusavio santykiai

Iš po gražiai tvarkomo parko išnyrančiu baltu dvaru jau didžiuojasi ne tik abromiškiečiai, bet ir visa savivaldybė. Redakcija taip pat ne kartą yra sulaukusi klausimų, kada ir kaip galima į parką bei dvarą atvažiuoti ekskursijoms. A. Kurpis sako, kad visuomenei dvaras ir parkas atvertas galėtų būti jau kitais metais. Aktyvi Abromiškių bendruomenė gražiai bendrauja su naujaisiais ­dvaro savininkais, kurie dažnai pa­remia bendruomenės renginius ir patys ­juose dalyvauja.
Bet yra ir smulkių nesusipratimų. Šiuo metu dvaro teritorija yra tveriama tvora. Kai savivaldybės at­stovai Abromiškių bendruomenei sako, jog parkas bus visuomeninės pa­skirties, todėl dvaro savininkas nemoka žemės mokesčių, žmonės beda pirštu į tveriamą tvorą. O bendrovės, restauruojančios dvarą, darbuotojai pirštu rodo į dvaro teritorijoje besimėtančius butelius nuo alkoholinių gėrimų ir sako nesuprantantys, kodėl kaimynai taip negražiai elgiasi. UAB „Galvės investicija“, įsigijusi Abromiškių dvaro pastatus ir pasirašiusi žemės sklypo nuomos sutartį, atliko visą eilę tyrimų, kurie būtini tiek atstatant pastatus, tiek atkuriant dvaro parką. Buvo atlikti parko dendrologiniai, hidrologiniai ir archeologiniai tyrimai, kurių išvados panaudotos rengiant Abromiškių dvaro tvenkinių valymo bei parko atkūrimo techninį projektą, kuriuo vadovaujantis atliekami visi darbai šioje teritorijoje. Šį rudenį darbai parke vyko labai intensyviai. Siekant atkurti šiaurinę liepų alėją, buvo pasodinta 70 smulkialapių liepaičių, pasodinta dvidešimt senųjų rūšių aukštaūgių obelaičių, kurios specialiai parkui daigintos Babtuose. Suprojektuotas vyšnių sodas, atkurta riešutmedžių, aronijų populiacija, formuojami alyvų ir kitų krūmynų masyvai.