Sveiki, mielieji skaitytojai.
Seniai nesikalbėjome. Tas laikas taip skuba, sutrumpindamas net žmonių bendravimą. O bendrauti juk būtina, ir žinoti reikia. Bendravimas yra priemonė pateikti save ir suprasti kitus, bet būna ir kitaip. Liaudies patarlė, kaip visada, yra teisinga, bylodama: „Kai lapė pradeda sakyti pamokslą, apsidairyk apie savo vištas“.
Taip praėjusią savaitę atsitiko su susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio kalba. Į eterį paleista jo frazė, kad už 5 tūkst. litų dirbti gali tik bepročiai arba vagys, tuoj pat atsiliepė rajoniniams laikraščiams. Paštas nutarė praturtėti rajoninių laikraščių sąskaita. Už prenumeratos pristatymą kaimuose jie numatė paimti dvidešimčia centų daugiau, nei spaustuvė ima už laikraščio spausdinimą. Kadangi Lietuvos paštas priklauso Susisiekimo ministerijai, tai pagal ministro postringavimus, neuždirbantiems 5 tūkst. litų, laikraščio skaityti nereikia.
Deja, dauguma mūsų skaitytojų kaip tik gyvena kaimuose, uždirba jie dešimt kartų mažiau nei tie bepročiai, apie kuriuos kalba ministras, o rajoninis laikraštis dažniausiai būna vienintelis žinių šaltinis, informuojantis, kas vyksta arti mūsų. Gyventojams artimos žinios ypač svarbios šiais metais, kai rinksime naują savivaldos valdžią. O savivalda, žinia, kaip tik yra tas mažas aruodėlis, nuo kurio priklauso mūsų, provincialų, gyvenimas. Ir prie šio aruodėlio išdalinimo daug norinčių prisidėti vis atsiranda.
Štai politikas Viktoras Uspaskich europarlamentaro kėdę ruošiasi į Vilniaus mero kėdę iškeisti, Artūras Zuokas, kilęs iš Jonavos, gyvenantis Vilniuje, nusitaikė į Kauno mero postą ir pan. Nemažiau atsiranda norinčių Elektrėnų savivaldybę valdyti, nors už mero atlyginimą, pagal E. Masiulį, dirba tik vagys arba bepročiai. Gal dėl šios priežasties paštas ir sumanė kaimo gyventojus palikti be to paskutiniojo žinių šaltinio – rajoninio laikraščio, kurį žmogus dar išgali užsiprenumeruoti.
Laikraščio „Elektrėnų kronika“ administracija, nežiūrint to, kad redakcijai sunku išsilaikyti, nutarėme prenumeratos kainos ateinantiems metams nekeisti. Gal kaip nors išgyvensime kartu, bet be informacijos savo prenumeratorių nepaliksime.
Tikime skaitytojų supratimu ir kviečiame būti ištikimus vieni kitiems. Kaip per dešimt metų gražiai bendraujame, bendraukime ir toliau. Ir tikime, kad ištikimų draugų ratas vis plėsis. Bendraukime ir toliau, vieni kitus suprasdami, vieni kitiems padėdami.
Kadangi dabar daugelis naudojasi internetu, kviečiame per jį prenumeruoti ir „Elektrėnų kroniką“. Pasitikėkime vieni kitais ir nepraraskime tikėjimo ir vilties, kad sulauksime dienos, kai baigsis plepių cinikų valdžios laikas, ir pradėsime vieni kitus gerbti, pradėsime sąžiningiau aruodėlius dalinti. O tai įvyks tada, kai mes domėsimės savo išrinktųjų darbais, viešinsime juos, gerus ir blogus, būsime aktyvūs ir stengsimės kuo daugiau žinoti. O daugiausia sužinoti galima skaitant. Tad iki gražių susitikimų ir kitais metais.
Julija KIRKILIENĖ, redaktorė