Žygio dalyviai, laukiantys starto
Deimantė Jančiūnaitė
Šiais laikais dauguma žmonių vaikščiojimą iškeitė į važiavimą automobiliu ar viešuoju transportu. Pasyvus gyvenimo būdas, norint išlaikyti gerą fizinę formą ir būti sveikiems, yra daugeliui netinkamas, nes ir šiaip didžiąją dienos dalį daugelis iš mūsų praleidžia sėdėdami. COVID-19 pandemijos metu žmonės iš naujo susidomėjo vaikščiojimu, kaip vienu iš aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų. Visuomenėje yra paplitęs įsitikinimas, kad kiekvienas asmuo kasdien turėtų nueiti apie 10 000 žingsnių, tačiau šis skaičius vis yra kritikuojamas. O kiek iš tiesų turėtume kasdien nueiti?
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro puslapyje (https://visuomenessveikata.lt/) yra rašoma, kad 4–6 metų amžiaus vaikai turėtų nueiti apie 11 000 žingsnių per dieną, o 6–11 metų – 13 000. Paaugliams ir jaunuoliams rekomenduojame pasiekti 10 000 tūkstančių žingsnių ribą, suaugusiems nuo 20-ties iki 65 metų amžiaus apie 8 tūkst. žingsnių kasdien, o vyresniems nei 65 m. amžiaus rekomenduojama nueiti apie 7 tūkstančius žingsnių.
Žinoma, vaikščiojimas yra naudingas ir ne tik suteikia fizinę, psichinę naudą, tačiau ir padeda išlaikyti sveiką svorį. Užsiimant šia veikla, sumažėja depresijos rizika, kraujospūdis, pagerėja nuotaika.
Turbūt Kietaviškių bendruomenė, suprasdama aktyvaus laisvalaikio praleidimo svarbą, o kartu ir dar kartą norėdama suburti bendruomenę, nusprendė birželio 29 dieną suorganizuoti žygį po Kietaviškių seniūnijos apylinkes. Kiekvienas norintis dalyvauti šiame renginyje galėjo pasirinkti 13 arba 27 kilometrų atstumą, kurį norėtų įveikti.
Šeštadienio rytą žmonės ne tik iš Elektrėnų savivaldybės, bet ir iš visos Lietuvos, rinkosi į pramogų parką „Kauk Inn“, esantį Žikaronyse. Šioje vietoje prasidėjo Kietaviškių bendruomenės organizuojamas žygis. Organizatorių duomenimis, apie 110 asmenų pasirinko 13 km, o 60 ilgesnę – 27 km ilgio trasą. Žygio rytą mašinos sunkiai tilpo į didžiulę „Kauk Inn“ aikštelę, todėl nuotykių parko darbuotojai reguliavo jų srautą, kad visiems užtektų vietos.
Aš su bendraklase nusprendžiau išbandyti savo jėgas šiame žygyje ir pasidalinti savo patirtimi su „Elektrėnų kronikos“ skaitytojais. Pasirinkome 13 km ilgio trasą, turėjome puikią progą susipažinti su Kietaviškių krašto apylinkėmis. Šis žygis leido priartėti prie gamtos: ėjome kaimo keliukais, išsidėsčiusiais tarp javų ir pievų laukų. Viename iš jų matėme bėgančią stirną, einant pievomis galima buvo išgirsti paukščių čiulbesį, žiogų čirškimą, o miške pajusti patį tikriausią ir skaniausią aromatą – jo kvapą. Taip ir išsidėstė tie trylika kilometrų takeliais, pievomis, miškais, žvyrkeliais ir asfaltu, kol vėl žygio dalyviai sugrįžo į „Kauk Inn“. Dėl trasos žymėjimo tikrai galima pagirti žygio organizatorius, nes pasiklysti buvo neįmanoma.
Verta paminėti, kad trasoje įvairiais atstumais buvo išdėstyti įvairių organizacijų punktai. Man didžiausią įspūdį paliko Lietuvos Raudonojo kryžiaus palapinė, kurioje galima buvo išmokti arba prisiminti ypač svarbius įgūdžius. Žygio dalyviams šios organizacijos savanoriai galėjo papasakoti apie pirmąją pagalbą, kurią turėtų mokėti suteikti kiekvienas pilietis. Šiame punkte žmonės labiausiai buvo susidomėję išvykimo krepšiu, kuris turėtų būti sukrautas ir paruoštas kiekviename šeimos ūkyje, jeigu nelaimės atveju tektų evakuotis. Lietuvos Raudonojo kryžiaus savanorė susirinkusiųjų dėmesį atkreipė ir į Šeimos planą, kuris taip pat praverstų atsitikus x dienai. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas šeimos ūkis turėtų aptarti bendrą susitikimo vietą atsitikus nelaimei. Rekomenduojama turėti ne tik svarbių dokumentų, bet ir šeimos narių nuotraukų kopijas. Taip pat būtų naudinga susirašyti ant lapo artimųjų telefono numerius, adresus. Susidomėjusius ir visus kitus skaitytojus kviečiu internetiniame puslapyje (https://lt72.lt/) plačiau pasiskaityti ir sužinoti, kaip reikėtų elgtis esant ekstremalioms situacijoms. Juk žinojimas saugo.
Lietuvos Raudonojo kryžiaus savanorė Rita pasakoja, kad dar dauguma žmonių nežino, kaip reikėtų elgtis nelaimių metu. Būtent ši organizacijos programa ir yra adaptuota šiems asmenims. Moteris yra įsitikinusi, kad sklaidos apie pasirengimą šioms situacijoms yra nepakankamai, todėl žmonės džiaugiasi ir dėkoja savanoriams už aiškiai ir suprantamai perteiktas žinias, kurios ypač vertingos šiais laikais.
Didžiausia žygio intriga buvo paskutinysis punktas – organizacija „Visureigiai“ žygeivius pasitiko ypač dosniai. Buvo galima pasivaišinti sūreliais, dalyviai galėjo išbandyti įvairių natūralių priemonių. Vienas iš jų buvo purškalai, skirti apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų. Jie puikiai pasitarnavo tiems, kurie užmiršo tai padaryti prieš išeinant į žygį. Noriai buvo išbandytas ir aliejus, skirtas naudoti po vabzdžių įgėlimų. Čia taip pat galima buvo pasiimti Elektrėnų savivaldybės žemėlapį su lankytinomis vietomis. Juk juo bus galima pasinaudoti – savarankiškai aplankant pažymėtas vietas. „Visureigių“ palapinėje galima buvo išbandyti save ir pastovėti ant vinių lentos. Man kilo noras patenkinti savo smalsumą ir pasidomėti plačiau apie šią organizaciją. Jų atstovė Rima, kuri yra iš Elektrėnų, pasakoja, kad „Visureigiai“ organizuoja pėsčiųjų, dviračių, baidarių žygius, apie kuriuos skelbia informaciją „Facebook“ platformos puslapyje. Jie keliauja kartu su žmonėmis, o jų žygiai būna įvairūs: degustacijos, edukacijos, ėjimas apie 20–30 km pėsčiomis, plaukimas baidarėmis. Ši organizacija veikia ir organizuoja veiklas ištisus metus ir taip skatina žmones aktyviai leisti laiką, megzti draugiškus ryšius, bičiuliautis.
Žygyje žmonės finišavo įvairiai. Čia nebuvo jokių lenktynių, kiekvienas galėjo mėgautis pasirinkta trasa, svarbu buvo finišuoti iki 17:00 valandos. Grįžę į „Kauk Inn“ pramogų parko teritoriją, dalyviai galėjo pasivaišinti Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ Trakų skyriaus atstovų išvirta kvapnia ir gardžia sriuba. Juk po žygio tikrai buvo išalkusių. Taip pat norintys galėjo išbandyti savo jėgas Kietaviškių bendruomenės jaunųjų savanorių organizuotoje viktorinoje apie šį kraštą. Juk Kietaviškės šiemet mini solidų 520-ties metų jubiliejų. Teisingai atsakę į klausimus buvo apdovanoti prizais su seniūnijos simbolika.
Vienas iš laukiamiausių birželio renginių ėmė ir praskriejo. Turbūt ne tik aš, bet ir kiti žygio dalyviai iš šio žygio grįžo ir pavargę, ir laimingi. Tenka tikėtis, kad žygis taps kasmetine tradicija, kuri pritrauks vis daugiau žmonų ne tik pažinti apylinkes, bet susiburti bendruomenėje ir taip labiau pamilti vaikščiojimą.