Gedulo ir vilties dienos minėjimas
Julija Kirkilienė
Jei gyvi liksim, susitiksim
Laisvoj Tėvynėj tarp žiedų.
Tad būkime tvirti, budėkim,
Parvešim Lietuvai dainų…
Bronės Andriuškevičiūtės-Kundrotienės eilėmis pradėtas buvo Gedulo ir vilties dienos minėjimas Elektrėnų (Sabališkių) kapinėse prie paminklo tremtiniams ir politiniams kaliniams. Simboliška, kad 80-tąsias tremties metines prie paminklo paminėjo tik 8 tremtiniai. Kelis kartus daugiau prie paminklo susirinkusių žmonių tremtinius sveikino gėlėmis, šokių ansamblis „Vijūnas“ tiesė tautinių juostų koridorius, tremtinių dainas dainavo, giesmes giedojo folklorinis ansamblis „Kupolė“, moterų choras „Eldija“, kiti minėjimo dalyviai fotografavo ir sakė daug gražių kalbų. Savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis dėl tremties turi savų išgyvenimų. Ne, jis nepakalbino savo giminaičių, patekusių į tremtį, bet sovietmečiu su studentų statybiniu būriu „Romuva“ dirbo Sibiro taigoje ir ten paliko „Romuvos“ emblemą. Prisiminimais tremtiniai jau nesidalino, tik tremtį išgyvenęs Romas Saidys perskaitė tų laikų istoriją – okupaciją, kurios pakeisti nei Nepriklausomos Lietuvos valdžia, nei žmonės negalėjo. Okupacijai talkino būrelis aktyvių lietuvių, be kurių pagalbos okupacijai įsitvirtinti būtų buvę sunkiau.
Maloniai tremtinius nustebino Elektrėnų pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja Angelė Pačėsienė, padovanojusi vaikų piešinių. Vieną birželio dieną mokykloje vyko Menų diena. Mokiniai dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Gyvybės medis“, skirtoje Gedulo ir vilties dienai paminėti. Iniciatyvos tikslas – puoselėti istorinę atmintį. Ta proga visų klasių mokiniai gamino atvirukus su Gyvybės medžiu. Atvirukai skirti buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams. „Tikime, kad tokia kūrybinė dovana bus geriausiai parodytas dėmesys“,- kalbėjo pedagogė.
Nuo paminklo tremtiniams ir politiniams kaliniams renginys persikėlė prie bažnyčios. Čia meras Kęstutis Vaitukaitis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Kartenienė ir seniūnas Antanas Šalkauskas taip pat padėjo gėlių prie paminklo, 1944–1953 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę Elektrėnų apylinkėse. Šventas mišias, skirtas Gedulo ir vilties dienai, aukojo vikaras Tadas Piktelis. Tremtiniui Antanui Matūzai dar užteko jėgų visas pamaldas garbingai atstovėti su tremtinių vėliava.
Gedulo ir vilties diena iškilmingai paminėta buvo visose seniūnijose ir visoje Lietuvoje. Elektrėnuose minėjimas vyko birželio 13 d., o birželio 14 d. baigėsi parą trukusi Gedulo ir vilties dienai skirta akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu virtualių ir gyvų skaitymų metu buvo perskaityta per 45 tūkst. tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų. Tarp jų paminėti buvo ir savivaldybės žmonės. Deja, minėjimuose dalyvavo tik tie, kas šios 80 metų sukakties sulaukė. Kaip tame eilėraštyje rašoma, kas gyvi liko, susitiko.