Karantinas nebaisus, kai turi mylimą veiklą

Karantinas nebaisus, kai turi mylimą veiklą

Virginija Jacinavičiūtė

Vievyje gyvenanti Danutė Markevičienė griežtai laikosi karantino ir net vaikų bei mylimų anūkų į namus nepriima. Tačiau karantinas vieviškei nebaisus, nes pasinėrus į mielas veiklas, nėra laiko slogioms nuotaikoms. D. Markevičienė namų jaukumą kuria mielais rankdarbiais. Siuvinėti paveikslai puošia ne tik pačios, bet ir mylimų žmonių namų sienas.

D. Markevičienė su anūkais Greta, Kotryna ir Benu

Danutė Markevičienė gimė ir augo Trakų rajone, Stančikų kaime, baigė Semeliškių vidurinę mokyklą. Vėliau ji mokėsi Vilniaus Lietkopsąjungos kooperacijos technikume, kurį baigė raudonu diplomu. D. Markevičienė įgijo buhalterės specialybę, dvejus metus dirbo Trakų restorane „Galvė“, o 1975 m. pradėjo dirbti Vievio paukštyne.
Šeimoje augo trys seserys. Dar vaikystėje mama pastebėjusi, kad vyriausioji dukra Danutė meniškos sielos. Tinkamos sąlygos at­skleisti gabumus buvo pradėjus dirbti Vievio paukštyne. „Patekau į draugišką, kūrybingą kolektyvą. Įmonėje turėjau daug visuomeninės veiklos. Su kolegėmis organizuodavom įvairias šventes vaikams. Prieš Kalėdas puošdavom eglutes, organizuodavom vaikų piešinių parodas. Prieš Velykas margindavome margučius ir puošdavome administracinio pastato fojė, rengdavome margučių parodas. Margučius marginti mokėjau tik šiek tiek. Dar daugiau patirties įgijau iš bendradarbės Aldonos Petravičienės, kuri man, atėjusiai į naują įmonę, buvo kaip mama su nuoširdžiais patarimais ir pamokymais“, – pasakojo Danutė.
Įmonėje organizuotos rank­darbių parodos pakišo mintį antram gyvenimui prikelti mamos audimo stakles. „Mama mokėjo austi, o aš padėdavau. Jau vaikystėje domėjausi audimo menu. Turėjome šiltą rūsį, tad stakles pasistatėme jame. Užmigdę vaikus su vyru Benediktu eidavom austi. Audžiau margais raštais, todėl reikėjo pagalbininko. Mano austi darbai – lovatiesės, užtiesalai, įvairūs takeliai – puikavosi parodoje kartu su kitų darbuotojų megztais, nertais darbais. Staklės buvo labai senos, pervežimai iš vienos vietos į kitą joms pakenkė, todėl palikau tik kai kurias mažesnes detales, šaudykles, ratuką, kad turėčiau ką parodyt anūkams, papasakoti“, – pasakojo D. Markevičienė.
Danutė su šeima į vadinamą Vievio paukštyno gyvenamąjį kvartalą gyventi persikėlė 1989 m. Tai buvo laikas, kuomet trumpam teko pamiršti rankdarbius. Daug energijos ir laiko reikėjo kuriantis naujoje vietoje.
Susitvarkius namų buitį, Danutė vėl grįžo prie Vievio paukštyne atrastų hobių bei neapleido jų iki šių dienų ir atrado daugiau naujų pomėgių. Kasmet Velykų stalą puo­šia įvairiais būdais primarginti kiaušiniai. Kiaušinius vieviškė margina vašku, skutinėja skustuku, puošia žolytėmis, ryžiais, svogūnų lukš­tais, vėliau verda maistiniuose ar natūraliuose dažuose.

Kasmet, artėjant Vėlinėms, darbo stalą nugula pačios užaugintos gėlės ir spygliuočių šakos. Rankdarbių meistrė gamina vainikėlius, kuriuos­ padeda ant mylimų ir brangių žmonių kapų. O prieš Kalėdas D. Markevičienė darbuojasi pindama ir puošdama advento vainikus.
Šiuo metu daugiausiai dėmesio vieviškė skiria siuvinėjimui. „Siu­vinėti išmokau iš tetos, kuri labai gražiai siuvinėjo staltieses, takelius, kampelius, pagalvių užvalkalus. Siuvinėjom pilnuoju būdu. Kryželiu siuvinėti pradėjau prieš 9 metus, atsitiktinai. Sakoma, kad sūnus žmoną renkasi panašią į mamą. Marti per gimtadienį padovanojo kryželiu siuvinėtą paveikslą. Pamaniau, kad galiu ir aš“, – pasakojo D. Markevičienė.
Kryželiu siuvinėtais paveikslais vieviškė puošia savo namus, daugybę jų yra padovanojusi. D. Markevičienė yra tikinti, todėl paveiksluose vyrauja šventųjų tema. „Bažnyčia yra neatsiejama mano gyvenimo dalis nuo pat vaikystės. Tai man įskiepijo mama. 1993 m. dalyvavimas popiežiaus Jono Pauliaus II šventose mišiose paskatino siuvinėti šventus paveikslus. Pirmas išsiuvinėtas paveikslas – „Marija“. Norėjau, kad mano namus puoštų pačios siuvinėti šventųjų paveikslai. Dovanoms siuvinėju peizažus, gėlių kompozicijas ir kita“, – apie pomėgį pasakojo Danutė.
Markevičių šeimai svarbios šei­mos tradicijos, namuose branginami prisiminimai ir praeitį menantys daiktai. Iš mamos išmokusi austi Danutė to išmokė ir savo vyrą. Kaip audžiamos paklodės, parodė savo vaikams bei mylimiems anūkams – studentui Viliui, Kotrynai, mažiesiems – Benui ir Gretai. Per laiką audimo staklės tapo nebenaudojamos ir buvo išardytos, tačiau atskiros dalys išsaugotos, kad ateities kartoms primintų apie senuosius amatus.
D. Markevičienė turi daugy­bę kūrybinės energijos, jos galvoje sukasi įvairūs sumanymai. Sako, norėtų lankyti floristikos ar audimo užsiėmimus, pagilinti siuvinėjimo žinias. Iš kūrybingos vieviškės galvos neišeina paveikslas, vaizduojantis paskutinę Jėzaus vakarienę. Šio paveikslo schema ne tik sudėtinga, bet dar ir anglų kalba. Tačiau Danutė viliasi, kad su laiku pavyks svajonę įgyvendinti. O mes linkime sėkmės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas