Kairė nesusitaria su dešine, o kenčia elektrėniečiai

Kairė nesusitaria su dešine, o kenčia elektrėniečiai

Julija Kirkilienė

Metų pabaiga pilna aistrų. Kol šalyje verda aistros dėl naujojo Seimo, Valstybinėje kainų komisijoje ietis laužo „Lietuvos energija“ ir savivaldybė. „Lietuvos energija“ vietoj elektrinės aštuonių blokų, kuriuos užkurti reikės tik esant neplanuotam elektros poreikiui, užsimojo statyti 5 katilus, kurių vieni bus kūrenami dujomis, kiti – biokuru, vieni teiks šilumą elektrėniečiams, kiti – garus elektrinei, bet tos investicijos bus įskaičiuotos į šilumos kainą elektrėniečiams. Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – EKŪ) atstovai Kainų komisiją bando įtikinti, kad elektrėniečiai neturi mokėti už 46,99 mln. litų kainuojančias „Lietuvos energijos“ investicijas, nes Elektrėnams apšildyti užtenka biokuru kūrenamos katilinės už 25 mln. litų.

Daug auklių

Revoliuciją energetikoje propaguojantys specialistai, matyt, pamiršo taisyklę, kad, kur daug auklių, vaikas be galvos lieka, bet tai gerai prisimena Lietuvos savivaldybių merai.
Spalio 29 d., pirmadienį, Vilniuje posėdžiavusioje Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyboje aktyviai pasisakė ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis. Valdyba nutarė nepritarti Energetikos ministerijos parengtam Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms, reglamentuojančioms šilumos tinklų perdavimą nacionaliniam operatoriui bei šilumos kainų nustatymo ir investicijų derinimo perdavimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. „Kam reikia atiduoti tai, kas priklauso savivaldybei? Juk visa atsakomybė teks mums, nepaisant to, kas valdys tinklus ar visą ūkį“, – piktinosi K. Vaitukaitis. „Taip savivaldybės būtų visiškai nušalintos nuo šilumos ūkio valdymo, tačiau joms būtų palikta atsakomybė už valstybinės valdžios ir valdymo institucijų priimtus sprendimus. Valdyba taip pat siūlo atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių šilumos tinklų, perdavimo bei šilumos tiekimo veiklų atskyrimą nuo šilumos gamybos veiklos…“,- rašoma Lietuvos savivaldybių asociacijos puslapyje. Savivaldybių merams pritaria ir EKŪ direktorius Ričardas Leckas. Jis piešė schemą, kaip elektrėniečių butų apšildymą kuruotų net trys įmonės, o gyventojai, gavę nekokybišką paslaugą, būtų siuntinėjami per įmones, besikratančias atsakomybės. Šilumą gamins „Lietuvos energija“, vamzdžius, kuriuos dabar prižiūri EKŪ, perduotų kažkokiai privačiai įmonei, o EKŪ beliktų tik skelbti šildymo sezoną ir mokesčius už gautą šilumą skaičiuoti.
Prieš 15 metų vamzdžiai, kuriais iš elektrinės į Elektrėnus teka karštas vanduo, priklausė Vilniaus šilumos tinklams. Prieš 20 metų tie tinklai į Lietuvos elektrinei priklausantį komunalinį ūkį buvo perduoti kartu su iki šiol bedirbančiu šilumos inžinieriumi Romu Markovskiu. Dabar vėl žvalgomasi atgal, o ne į ateitį žiūrima.

Išlaidos katilų statybai – iš elektrėniečių kišenių

Spalio pabaigoje „Lietuvos energijos“ vadybininkai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikė pažymą dėl „Lietuvos energijos“ 2012-2014 metų investicijų. Pažymoje rašoma, kad Lietuvos elektrinė tiekia 100 proc. visos į Elektrėnų šilumos perdavimo tinklą pateikiamos šilumos (101 GWh). Taip pat 73,8 GWh šilumos per metus patiekiama UAB „Kietaviškių gausa“. Pažymoje išvardijama daug įstatymų, pagal kuriuos nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma kainodara. Komisijai derinti „Lietuvos energija“ teikia „…per 2012-2014 metus planuojamas įgyvendinti 95,96 mln. litų investicijas garo gamybos pajėgumams ir šilumos gamybos pajėgumams pastatyti. Planuojama 95 proc. investicijos finansuoti iš paskolos, 5 proc. – iš nuosavų lėšų…“ ir prideda įvairių lentelių, kuriose surašytas planuojamų investicijų vertinimas, gamybos apimtys, šilumos generavimo įrenginių galingumai, kuro kainos ir kt. „Lietuvos energija“ Komisijai siūlė 46,99 mln. litų iš tų 95,96 mln. litų investicijų dalį patvirtinti centralizuotam šilumos tiekimui Elektrėnų mieste užtikrinti, tai yra tą sumą įskaičiuoti į šilumos kainą. Tokį sprendimo projektą užginčijo savivaldybės atstovas, mero pavaduotojas Viktoras Valiušis ir EKŪ direktorius Ričardas Leckas. Pasak jų, savivaldybei užtenka įrengimo dvigubai pigesnio – už 25 mln. litų. Jei nepasiseks derybos su „Lietuvos energija“, savivaldybė neatmeta galimybės pati statyti biokuru kūrenamą katilinę ir atsisakyti Lietuvos elektrinėje gaminamos šilumos. Brangios elektrinėje gaminamos šilumos nebegali įpirkti ir „Kietaviškių gausa“, todėl taip pat planuoja gauti Europos Sąjungos lėšų ir statyti savo katilinę.

Absurdas

Komisijoje V. Valiušis ir R. Leckas klausė, kas mokės už investicijas, jeigu „Kietaviškių gausa“ atsisakys šilumos tiekimo, kas bus jeigu savivaldybė ar EKŪ pasistatys savo katilinę. Atsakymo nesulaukta, bet investicija patvirtinta.
Pasak R. Lecko, šioje situacijoje absurdiška yra tai, kad tarpusavyje tenka konkuruoti valstybinėms įmonėms – „Lietuvos energijai“ ir savivaldybei, kuriai priklauso komunalinis ūkis. Taip negali būti, valstybėje turi būti viena energetikos strategija, kurioje statyti dvi vienodos galios konkuruojančias tarpusavyje katilines vienam objektui būtų draudžiama. Privatininkai tegu stato. Klausimas „Lietuvos energijai“ paprastas: kokia investicinė suma teks elektrėniečiams, gal ir vieviečiams, jeigu „Kietaviškių gausa“ atsisakys šilumos tiekimo? Juk didžiulis skirtumas, ar į kainą bus įtraukti 25 mln. ar 46 mln. litų. Kitas klausimas, kodėl taip skubama, nors naujoji strategija, kurioje katilinių statybai numatytos ir ES lėšos, dar nepatvirtinta. Gal palaukti, pasistengti gauti europinių lėšų ir tada statyti? Bet šis klausimas svarbus ir aktualus tik elektrėniečiams – „Lietuvos energijos“ vadovai juk gyvena Vilniuje, koks jiems skirtumas, kaip gyvens elektrėniečiai….
Kainų komisijoje norėdami apginti savivaldybės interesus, savivaldybės vadovai pastudijavo Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir pamatė, kad Kainų komisija, tvirtindama Lietuvos elektrinės plėtros naująjį investicinį projektą, neatsižvelgė į Seimo patvirtintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. O toje strategijoje numatoma: „Šiluma, išsiskirianti kaip antrinis gamybos produktas, turi būti panaudota pastatams šildyti ten, kur tai ekonomiškai naudinga (pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės Elektrėnuose išskiriama šiluma potencialiai galėtų būti naudojama ir aplinkinių miestų bei vietovių pastatams šildyti)“. Bet mūsų šalyje kažkaip įprasta, kad kairė nežino, ką daro dešinė, todėl ir Elektrėnų elektrinėje investuojami milijardai, nors tos investicijos šaliai, o kartu ir žmonėms, tik nuostolius neša.

Dešinė ir kairė

Kaip sakė R. Leckas, šilumos kaina savivaldybės vadovams yra svarbi ne todėl, kad norėtų pasirodyti ginantys žmonių gerovę, bet todėl, kad dauguma savivaldybės tarybos narių, darbuotojų gyvena daugiabučiuose ir kiekvienam jų, kaip ir kiekvienam savivaldybės gyventojui, svarbi šilumos kaina.
Dešinieji (konservatoriai) valdydami 4 metus energetinėje sistemoje sukėlė chaosą, kurią kairieji (socialdemokratai), dar tik besiruošdami į valdžią, mėgina suvaldyti. Ne be Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus Arvydo Vyšniausko iniciatyvos, Lietuvos socialdemokratų partija kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydami peržiūrėti „…Lietuvos elektrinės plėtros naujojo investicinio projekto tikslingumą ir įvertinti šio projekto naudą ir kaštus bei poveikį vartotojams…“. Elektrėniečiams belieka melsti Dievo, kad dešinieji nebesuspėtų įvykdyti chaotiškų sumanymų, kol į valdžią ateis kairieji, ir gal būt vadovausis sveikos logikos principu, kaip deklaruoja prieš ateidami į valdžią. O laukdami geresnės valdžios, elektrėniečiai lapkričio mėnesį už šildymą mokės 5 ct/kWh brangiau nei pernai. Brangiau mokės ne todėl, kad brangsta dujos – jos kaip tik atpigo – bet todėl, kad „Lietuvos energija“ į šilumos kainą įskaičiavo net savo pelną. O jei į kainas įskaičiuos pusės milijono investicijas į katilus, jei elektrėniečiams mokėti teks vieniems už šilumos gaminimą, kitiems – už trasų priežiūrą, tretiems – už šilumos kainos skaičiavimą, tai nežiūrint į tai, kad elektrėniečiai gyvena nuo elektrinės užterštoje aplinkoje, už šildymą mokės daugiau nei statistinė šilumos kaina Lietuvoje, kuri 2012-2013 m. planuojama 27,22 ct/kWh. Elektrėniečiai lapkričio mėnesį mokės 22,86 ct/kWh.

lentele

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų