Kaip prisijaukinti eurą?

Kaip prisijaukinti eurą?

Julija KIRKILIENĖ

Baigdami 2014 metus baigiame ir vieną svarbų etapą – vėl tenka atsisveikinti su litu. Net 21 metus turėtą lietuvišką valiutą tenka keisti į naują – 18 Europos šalių naudojamą valiutą – eurą. Spalio 10 dieną elektrėniškius eurą prisijaukinti mokė Ūkio ministerijos, Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos banko ir vienintelio banko Elektrėnuose „Swedbank“ atstovai. Šį kartą, skirtingai nei pavasarį, į seminarą susirinko gausus gyventojų ir verslininkų būrys.

 

Tuštinkite taupykles

Įdomiausias pranešimas elektrėniškiams buvo „Swedbank“ Elektrėnų skyriaus vadovo Dangiro Šeškevičiaus ne tik todėl, kad jis gyvena Elektrėnuose ir žmonės juo pasitiki, bet ir todėl, kad apie viską kalbėjo labai konkrečiai ir aiškiai. Pasak D. Šeškevičiaus, elektrėniškiai, tikriausiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai pirmosiomis sausio dienomis neišvengs eilių prie bankomatų, banke ir parduotuvėse, todėl mokė verslininkus, kaip be streso pasiruošti naujos valiutos cirkuliavimo pradžiai. Dažniausiai pranešėjas rėmėsi Latvijos patirtimi, nes lietuviai esą grynųjų pinigų turintys dvigubai daugiau nei turėjo latviai. Bankininkas davė tokių patarimų:

Prisiminkite: su euru viskas bus kitaip. Ši piniginė reforma gerokai skirsis nuo anksčiau vykusiųjų – tai iš anksto numatytas žingsnis, tad jam buvo kryptingai ruoštasi nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą.

Išnaudokite „dvigubų“ kainų laikotarpį. Nors daug kur jau keletą mėnesių kainos rašomos ir litais, ir eurais, į pastaruosius neretai kreipiame per mažai dėmesio. Tad pirkdami, pavyzdžiui, pieno pakelį, pratinkitės jo kainą skaičiuoti ne litais, o eurais. Jei vedate asmeninį biudžetą, jo sumas verskite eurais.

Taupykite laiką. Jei turite stambesnę grynųjų pinigų sumą, dabar yra pats laikas ją įnešti į banko sąskaitą – taip laimėsite laiko, kadangi metų pabaigoje prie bankomatų susidarys nemenkos eilės, o ir metų pradžioje, kai prasidės litų keitimo į eurus bumas, nereikės keliauti į bankus. Juk pinigai sąskaitoje automatiškai „pasivers“ europine valiuta.

Ištuštinkite taupykles. Smulkios litų ir centų monetos kitąmet gali sukelti galvos skausmą, jei nespėsite už jas ko nors įsigyti dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu (nuo sausio 1 iki 15 dienos imtinai) ar anksčiau. Tiesą sakant, verčiau daiktus, kuriems taupėte jūs ar jūsų vaikai, pirkite ar santaupas paaukokite dar iki žiemos švenčių. Juk sausio pradžioje prekybininkai nesidžiaugs, kad turėdami grąžą mokėti tik eurais bus užverčiami sunkiai sveriančiomis litų monetomis.

Naudokite elektroninius pinigus. Lietuvoje net 63 proc. gyventojų yra linkę atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas mokėjimo kortele. Mokėjimo kortelė – puiki pagalbininkė siekiant išvengti valiutos keitimo rūpesčių. Juk kortelė – tai nešiojama prieiga prie jūsų banko sąskaitos, kurioje litai į eurus pasikeis automatiškai. Kasdien už pirkinius atsiskaitantys mokėjimo kortele nekaups grynųjų, kuriuos reikėtų keisti banko padalinyje 2015-aisiais.

Tvarkykite reikalus interneto banke.Net jei ir neturite sukaupę didesnių sumų grynųjų litų, gali būti, kad kitų metų pradžioje bankų padaliniuose visų paslaugų teks palaukti ilgiau. Todėl patariame finansinius reikalus – sumokėti mokesčius, paskolos įmokas, stebėti savo biudžetą, sudaryti/ nutraukti indėlių sutartis, užsisakyti atnaujintos mokėjimo kortelės siuntimą paštu ir kitus – atlikti interneto banke.

Supažindinkite vaikus. Net jei mažylis jau pakankamai sumanus ir žino, kad kalėdinės dovanos atgabenamos ne elnių traukiamomis rogėmis, tai dar nereiškia, kad jam suprantama pinigų vertė. O ypač – kai ta vertė gan smarkiai keičiasi. Matant, kad ledai kainuoja 50 euro centų, vietoje dabar mokamų poros litų, vaiko galvelė gali apsisukti. Juk viskas taip pigu, tad kodėl nenusipirkus penkių porcijų vietoje vienos. Tad būtina kuo dažniau kalbėti su atžalomis apie tai, ką išties tie 50 euro centų reikš prasidėjus naujiems metams.

Sumažėjimas – tik psichologinis triukas. Eurų kupiūros yra didesnės nei litų, tad galbūt verta pagalvoti apie erdvesnę piniginę jiems laikyti. Tiesa, kupiūrų taip pat bus mažiau, kadangi bent jau išoriškai pajamos „sumažės“, tarkime, jei uždirbote 2000 litų, nuo kitų metų gausite apie 560 eurų. Žvelgiant iš psichologinės pusės, tai yra neigiamas pokytis. Tačiau visuomet verta prisiminti, kad nepaisant sumažėjusių skaičių, perkamoji galia vis vien išliks tokia pati, nes prekių ir paslaugų kainos sumažės ta pačia proporcija. Išlaikysime net ir savo tradicinį Vytį, kuris puikuosis ant euro monetų. Skirtumas tik tas, kad monetomis su Vyčiu galėsime atsiskaityti ir Paryžiuje, ir Berlyne. Neskubinkite įvykių. Lito išėmimas iš apyvartos nepakeis jokių teisinių dokumentų sąlygų, tad neverta sukti galvos dėl sutarčių pakeitimo ar peržiūrėjimo. Turintiems paskolas litais, jos bus automatiškai perskaičiuojamos eurais. Svarstantiems, ar verta iki euro įvedimo imti paskolą litais, ar verčiau palaukti naujos valiutos, skubėti nepatartina. Rekomenduojama paskolas imti ta valiuta, kuria gaunamos pajamos. Kartu reikėtų atsižvelgti į paskolų palūkanas – istorinė palūkanų normų raida rodo, kad VILIBOR buvo kiek didesnė nei EURIBOR.

Pasitikėkite oficialia informacija. Nors euras oficialiai įvedamas nuo kitų metų sausio 1 dienos, litais bus galima atsiskaityti dar dvi savaites po šios datos. Lietuvos bankas litus į eurus neatlygintinai keis neribotą laiką, bankai ir užsienio bankų filialai litus į eurus neatlygintinai ir neribodami sumos keis iki birželio 30 d., o „Lietuvos paštas“ ir kredito unijos savo skyriuose ir padaliniuose – iki kovo 1 d.

Atsisveikinimas

Seminare buvo akcentuota, kad mokesčiai už komunalines paslaugas (šildymo, dujų, elektros, šiukšlių išvežimo) ir kitų kasdienių paslaugų kainos turi būti perskaičiuojamos taikant nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą – 3,45280 lito už vieną eurą. Informacija apie energijos ir paslaugų kainas litais ir eurais bei mokėtinas sumas paslaugų teikėjai turi nurodyti tose pačiose sąskaitose ar mokėjimo pranešimuose arba prie jų pridedamame papildomame lape.

Keleivių vežimo tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietais, kurių vertė nurodyta litais, bus galima naudotis dar dvejus metus nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Taip pat dvejus metus nuo euro įvedimo dienos bus galima naudotis pašto mokos ženklais, kurių vertė nurodyta litais.

Atkreiptinas dėmesys, kad darbo užmokestis, pensija, kitos socialinės apsaugos išmokos litais nuo euro įvedimo dienos bus perskaičiuojami į eurus pajamų gavėjo naudai. Darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 1540 Lt, po euro įvedimo jis būtų 446,02 Eur (1 540 : 3,45280 = 446,01482… = 446,02 Eur). Verslo ir organizacijų atstovams paaiškinta, kad keisti darbo sutarčių vien tam, kad darbo užmokestį išreikštų eurais, nereikia. Visos iki šiol sudarytos darbo sutartys liks galiojančios ir be tokių pakeitimų, nes konvertavimas turi būti atliktas automatiškai.

Namuose pinigai nebus keičiami

Seminare pabrėžta, kad grynieji pinigai nebus keičiami nei namuose, nei gatvėje. Tad gyventojams patartina būti budriems ir neapsigauti, jeigu jų namuose apsilankę, telefonu paskambinę ar kitaip susisiekę asmenys siūlytų registruoti litų banknotus, santaupas litais keisti į eurus ir pan. Jokios valstybės institucijos ar bankai pinigų laikomų namuose ar sąskaitose „nesurašinės“, todėl įtariant klastą vertėtų nedelsiant pranešti policijai.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. grynieji litai nemokamai bus keičiami į eurus tik Lietuvos banko valdybos patvirtintose 690 finansų institucijose. Komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos – iki 2015 m. birželio 30 d. Dar pusmečiu ilgiau, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nemokamai litų banknotus į eurus keis dalis komercinių bankų padalinių – visų apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose. AB „Lietuvos paštas“ ir kai kurios kredito unijos litus į eurus nemokamai keis 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, t. y. iki 2015 m. kovo 1 d. Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką.

Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose kredito ir elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose litais neatlygintinai bus perskaičiuotos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą – 3,45280 lito už vieną eurą.

Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą inicijavusi Ūkio ministerija tikisi, kad prie memorandumo prisijungs ir jame numatytų principų laikysis dauguma Elektrėnų verslininkų, savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių. Pasirašydamos memorandumą įmonės, organizacijos ir individualia veikla užsiimantys asmenys pasižada sąžiningai apvalinti ir rodyti kainas bei jų nekelti, motyvuodami euro įvedimu. Verslo subjektai, prisijungę prie memorandumo, įgyja teisę naudotis specialiai šiam tikslui sukurtu logotipu „Perskaičiuota sąžiningai“ ir juo pažymėti prekybos ir paslaugų teikimo vietas, naudoti jį rinkodaros tikslais ir taip informuoti vartotoją, kad laikosi memorandume nustatytų principų. Prisijungusiųjų prie memorandumo sąrašas yra skelbiamas interneto tinklalapyje www.euras.lt.

Gyventojai, pastebėję pažeidimus dėl kainų perskaičiavimo, jų žymėjimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, gali pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tel. (8 5) 262 6760.

Istorija

Atsisveikindami su litu pasiguosti galime gal tuo, kad atkurtos nepriklausomos Lietuvos litas apyvartoje cirkuliavo beveik 4 metais ilgiau nei Lietuvos valstybės 1922 metais išleisti litai.

Swedbank Elektrėnų skyriaus vadovas Dangiras Šeškevičius graudeno verslininkų širdis primindamas pinigų keitimo istorijas. Šimtamečiai lietuviai pinigus per savo gyvenimą keičia aštuntą kartą. Pagyvenę lietuviai žino apie Osto rublius, kuriuos pakeitė Ostmarkės, prisimena litus, kuriuos keitė į červoncus, lenkiškus zlotus ir grašius, vokiškas ir lenkiškas markes, cirkuliavusias Vilniaus krašte. 1941 m. nuo kovo 25 d. litas buvo uždraustas, įvestas rublis. Nusavinti buvo bankuose laikyti indėliai litais. Keičiant pinigus surinkti litų banknotai buvo sudeginti, monetos išvežtos Rusijon. Vokiečiams okupavus Lietuvą rublius trumpam pakeitė vokiškos reichsmarkės. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, į Lietuvą vėl sugrįžo rubliai. 1947 m. buvo įvykdyta pinigų reforma: senieji pinigai (červoncai) buvo keičiami į naujo pavyzdžio rublius. Visa ta keitimo operacija tęsėsi vos vieną dieną, tad daugelis, laiku nesužinoję apie akciją ar nespėję pasikeisti pinigų, liko apiplėšti.

Dar vieną piniginę reformą 1961 m. pirmą ketvirtį pravedė Nikita Chruščiovas. Ši pinigų reforma, palyginti su 1947 m., praėjo mažiau skausmingai – 10 senųjų rublių buvo prilyginti vienam rubliui. Tuo pačiu santykiu pakeistos kainos, tarifai, atlyginimai. Išvengta sumaišties, pinigai buvo keičiami bene dvi savaites. Atkūrus nepriklausomybę 1991 m. rugpjūčio 5 d. buvo įvesti Lietuvos laikinieji pinigai – Bendrieji talonai, šnekamoje kalboje dažniausiai vadinti vagnorkėmis, leidę išeiti iš rublio zonos. 1993 m. birželio 25 d. talonai buvo pakeisti litais santykiu 100:1. O nuo 2015 metų sausio su litais atsisveikinkime garbingai, kaip mūsų nacionalinė valiuta to ir nusipelnė, taip pat garbingai prisijaukinkime eurą, nes Lietuva yra 19-oji šalis savo nacionalinę valiutą pakeitusi į eurus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų