Julija KIRKILIENĖ
Atnaujindami daugiabutį namą sumažinsite būsto šildymo išlaidas, pagerinsite gyvenimo kokybę, aplinka taps komfortiškesnė. Investuodami į daugiabučio namo atnaujinimą didiname būsto vertę. Tai pajus ne tik visi namo gyventojai, bet ir jų šeimos nariai, vaikai ar vaikaičiai, o kaimynai ims pavydėti ir pradės renovuoti savo namus. Taip mes visi pradėsime gyventi tarsi naujame mieste. Bet iki to laikotarpio visiems daugiabučių gyventojams teks nueiti ilgą kelią nuo supratimo, kad to reikia, iki pasitikėjimo, kad žmonių neapgaudinės nei valdžia, nei statybininkai.
Vieviškių pavyzdys
Vievio Šviesos g. trečiojo namo gyventojos Dana ir Valerija sako kol kas pasitikinčios ir įmone, renovuojančia jų daugiabučius, ir statybos priežiūros specialistais. Bet geriausi prižiūrėtojai yra patys gyventojai. Jie labai gražiai sugyvena su statybininkais: šie gyventojus visada informuoja, kokius darbus dirba, o gyventojai statybininkus savo kieme augančių obelų vaisiais vaišina.
Vieviškiai renovuojamuose namuose apsigyveno prieš 35 metus ir jaučiasi tikrais šeimininkais. Prie namo žydi gėlynai ir dekoratyviniai krūmai, auga vaismedžiai ir net keletas daržovių. Derliaus užtenka visiems gyventojams ir net šalia namo įsikūrusios Vievio gimnazijos moksleiviams. Šių namų gyventojai įpratę patys valyti laiptines ir aplinką, taupyti elektrą ar vandenį, todėl ir renovacijos darbus stebi akylai. Na ir kas, kad pagal bendrą Europos paramos tvarioms investicijoms programą „JESSICA“ iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų jiems bus padengiama net 40 proc išlaidų, vieviečiai žino: kuo mažiau statybininkai sunaudos lėšų, tuo ir atskaičiavus tuos 40 proc., jiems mažiau mokėti teks. O ir valdišką turtą pilietiškieji vieviečiai moka skaičiuoti: jei mažiau išleis pinigų jų daugiabučių remontui, daugiau pinigų liks kitų Vievio daugiabučių renovacijai. Juk kaimynai, pamatę kaip jų namai puošiasi, kaip jau nė remonto nebaigus jų butuose pasidarė šilčiau, vis dažniau užeina į seniūniją pasiteirauti, nuo ko tą renovaciją reikia pradėti.
Geras bendradarbiavimas
Vievio mieste Šviesos g. 3 ir Šviesos g. 5 daugiabučiuose jau pakeisti langai butuose ir kitose patalpose (laiptinėse ir rūsiuose), įstiklinti balkonai, įrengtos laiptinių įėjimo ir tambūro durys. Įrengti balansiniai ventiliai ant stovų ir termostatiniai ventiliai butuose. Šiuo metu šiltinamos namų sienos, stogai. Darbus atlieka UAB „Santerma”. Valerija su Dana sako, kad statybininkai dirba net šeštadieniais, o tą pirmadienį, kai apsilankėme prie namų, statybininkai nedirbo. Moterys sako, kad gyventojams jie paaiškino, jog reikia, kad apšiltintos sienos išdžiūtų, tada jau bus galima uždėti dekoratyvinį tinką. Jei užglaistytas būtų drėgnas putplastis, namo sienos viduje gali pelyti,- tai žino jau visi renovuojamų namų butų savininkai.
Elektrėnų komunalio ūkio direktorius Ričardas Leckas sako, kad pinigus už renovaciją gyventojams pradėti mokėti reikės tik po poros metų – kai bus priduoti ir priimti darbai, viskas įvertinta ir suskaičiuota. Dauguma pagyvenusių renovuojamų namų gyventojų tuo džiaugiasi: iki to laiko jie dar spės pasitaupyti, gal nereikės ir paskolos imti. 2 k. butų gyventojams Vievyje renovacija kainuos po maždaug 18 tūkst. litų. Minusavus tuos 40 proc., pinigų surinkti reikėtų apie 12 tūkst. litų, t. y. per dvejus metus kiekvieną mėnesį atidėti reikėtų po 500-600 litų. Maždaug po 200 litų vieviškiai planuoja sutaupyti už šildymą renovuotame name, tai liktų atidėti pusę vienos minimalios pensijos. Bet dauguma pensinio amžiaus daugiabučių gyventojų sutinka taupyti, kad tik negyventų apleistame name. „Dabar dukra sugrįžusi iš Vokietijos nebekalbės, kad tėvai kaip kokiame „bomžyne“ gyvena“,- sako Valerija. O po renovacijos jų namai labai gražiai įsikomponuos prie renovuotos gimnazijos ir renovuoto vaikų darželio pastatų. Šviesos gatvė Vievyje bus verta savo vardo.
Blogas bendradarbiavimas
Deja, Elektrėnuose kitaip nei Vievyje: tokio glaudaus bendradarbiavimo statybininkų su gyventojais nėra. Trakų 2 ir 4 namo renovaciją atlieka taip pat bendrovė „Santerma”, gyventojai priekaištų kol kas jiems neturi. Kitaip su Saulės 13 namu. Į darbus atliekančios UAB „Autairas” darbininkus gyventojai žiūri įtariai.
2014 m. rugpjūčio 20 d. daugiabučio namo Saulės g. 13 Elektrėnuose atnaujinimo (modernizavimo) darbų techniniu prižiūrėtoju paskirtas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Kokybės kontrolės skyriaus specialistas Ramūnas Aučyna.
Putplasčio plokštes kieme sudėjo netvarkingai, ant nelygaus pagrindo, todėl jos deformavosi, kai kurios sulūžo. Jeigu „Santermos” statybininkai statybines atliekas iš karto patys sušluoja ir išsiveža, prie Saulės 13 namo statybinių medžiagų pakuotės likučius rinko kiemsargė, o kai kurios pakuočių dalys tarsi vėliavos plevėsuoja medžiuose. Saulės 13 namo gyventojai, vaikščiodami apie savo namą, kraipo galvas, fotografuoja netvarką ir vis sako bijantys priekaištais išgąsdinti statybininkų, kad „nepabėgtų“. Bet gyventojams labai svarbu, kad sugadintas medžiagas teks keisti naujomis, o už jas sumokėti teks patiems gyventojams, bus panaudota daugiau Europos Sąjungos paramos bei jų pačių lėšų.
Elektrėnų mieste Trakų g. 2 ir Trakų g. 4 atliktas dalinis cokolio apšiltinimas (pietinė, vakarinė namų pusės). Planuojama, kad pabaigus stogų šiltinimo darbus Vievio mieste ir esant palankioms oro sąlygoms, stogų šiltinimo darbai bus atliekami ir Trakų g. 2 , Trakų g. 4, Elektrėnuose. Taip pat planuojamas cokolio apšiltinimas Trakų g. 11, Elektrėnuose. Saulės g. 13, Elektrėnuose, vyksta pasiruošimas cokolio sutvirtinimo darbams. Šiltinama cokolinė pastato dalis (pietinė, rytinė ir šiaurinė namo pusės). Pastatyti pastoliai šiaurinėje namo pusėje, kur netrukus bus pradėti fasado šiltinimo darbai. Pakeistas lietaus nuotekų vamzdynas. Stogas jau apšiltintas, dengiama stogo danga.
Pastatų modernizavimas Lietuvoje
Pastatai – brangiausias ir reikalingiausias turtas žmonėms, tačiau jų modernizavimas nevyksta savaime, tam reikia pastangų ir susitelkimo. Spalio pirmąją savaitę Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko vienas didžiausių šiemet Lietuvoje renginių, skirtų pastatų atnaujinimui – konferencija „Pastatų modernizavimas – dabartis ir ateitis“. Į ją diskutuoti aktualiausiomis ir svarbiausiomis pastatų modernizavimo ir statybų temomis susirinko valdžios atstovai, mokslininkai, statybų ekspertai bei modernizacija suinteresuoti pastatų savininkai. Konferencijoje buvo kalbama apie daugiabučių namų atnaujinimo programos administravimą ir valstybės paramos teikimą. Nuo 2013 m. už šią programą atsakinga yra Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „Šiuo metu Lietuvoje pradėti apie 700 daugiabučių atnaujinimo darbai. Planuojama, jog 300 iš jų bus visiškai užbaigti dar šiais metais. Kaip pabrėžė BETA direktoriaus pavaduotoja Ginta Tautkutė, didžiausią įtaką renovacijos proveržiui turėjo praėjusių metų pradžioje pasiūlytas naujasis renovacijos modelis, pagal kurį į modernizacijos procesus buvo įtrauktos šalies savivaldybės. Net 75 proc. šiuo metu renovuojamų daugiabučių sudaro pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas įgyvendinami projektai.
Finansų ekspertų vertinimu, renovacijos darbai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet ir kitąmet kilstels maždaug po 0,3 procento. Siekiant, kad energinio efektyvumo didinimo programos apimtų ne tik pavienių daugiabučių ar viešosios paskirties pastatų atnaujinimą, o ir kvartalų, jų aplinkos, taip pat infrastruktūros objektų atnaujinimą, planuojama sujungus Vidaus reikalų, Aplinkos ir Energetikos ministerijų turimas programas bei finansinius instrumentus įgyvendinti kvartalų, jų aplinkos atnaujinimą.
Patirtys
Pagal daugiabučių renovacijos programą „JESSICA“ iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų investuojama į valstybės ir privataus sektoriaus partnerystės ir kitus projektus, įtrauktus į miestų tvaraus vystymosi integruotąjį planą. Deja, savivaldybėje pavieniai daugiabučių remontai vykdomi ne pagal planą, o pagal daugiabučių gyventojų aktyvumą. VGTU vykusioje konferencijoje „Pastatų modernizavimas – dabartis ir ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys, kad reikėtų pasinaudoti Vokietijos patirtimi ir daugiabučius renovuoti kvartalais. Norint šeimyniškai tvarkytis, būtina turėti generalinį pastatų ir kvartalų pertvarkymo planą, kad nebūtų modernizuojami atsitiktiniai pastatai pagal atsitiktinius projektus. Pastatų modernizavimo ir tvarios statybos patirtimi dalijosi pasaulinio koncerno BASF iš Vokietijos atstovas K. H. Schmitzas. „Tvarumas apima daugelį aspektų – ekologinį, ekonominį, socialinį, funkcinį ir kt., tad planuojant modernius pastatus tai turi būti svarbiausias akcentas“, – pabrėžė svečias. Konferencijoje buvo kalbama apie piliečių sąmoningumo ugdymą, kad žmonės suprastų, kaip svarbu gerinti namus, miestus bei visą šalį.