Jei grafas atsikeltų iš kapo…

Jei grafas atsikeltų iš kapo…

Julija Kirkilienė
Greta Kamandulytė


„Jeigu grafas atsikeltų iš kapo, tai už galvos susiimtų“,- apie pokyčius Abromiškių kaime per gražią Abromiškių bendruomenės šventę  kalbėjo aštuoniasdešimt trečiuosius metus bebaigianti abromiškietė Bronė Gražulienė, mačiusi gyvą grafienę Feliciją Pliaterienę. Ta šventė, suorganizuota liepos 21 d. ir pašvęsta Abromiškių 441 metų gimtadieniui, galėtų būti gražus pavyzdys visos Lietuvos švenčių organizatoriams – šventėje buvo visko: pilietiškumo, tautiškumo, sportiškumo, liaudiškumo, šou pramogų ir visko kiekvienam pagal poreikius.
Pilietiškumo pamokos

Abromiškių bendruomenės tarybos narys, Lietuvos kariuomenės kapitonas, tarnaujantis mokymo ir doktrinų valdyboje,  Vytas Šareika net atostogų išėjo, kad galėtų šventėje sukurti ypatingo pilietiškumo akcentą.   Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyrius, jaunieji šauliai iš Elektrėnų, Šiaulių, Šalčininkų, Kauno, Vilniaus,  nuo penktadienio įsikūrę Abromiškių svirne, savo meile Tėvynei užkrėtė ne tik abromiškiečius, bet ir elektrėniškius bei aplinkinių kaimų gyventojus.  Penktadienio vakarą į svirną išklausyti paskaitų „Partizaninio karo taktika Lietuvoje“, kurią skaitė atsargos majoras Albertas Daugirdas, bei „Sovietų saugumas prieš didžiąją kovą“, kurią skaitė  istorikas bei Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas Darius Juodis,   rinkosi istorijos mokytojai, studentai, buvę partizanai, jaunieji šauliai, jauni ir pagyvenę žmonės. Susirinkusieji nenusivylė vakarą praleidę ne prie televizoriaus, o sužinoję apie pokario kovas,  kurios, pasak V. Šareikos, vis labiau pamirštamos,  mažai mokoma apie jas mokyklose.  Nepriklausomos Lietuvos kariškiai įgytą patirtį  Lietuvos kariuomenėje sumaniai išnaudojo nelygioje partizaninėje kovoje prieš okupantus. Pasak lektoriaus, partizaninėse kovose taikytų  nekonvencinio karo taktinių elementų mokomi dabartiniai pasaulio kariai, jie taikyti Afganistano, Čečėnijos karuose, o Lietuvos partizanai tas pamokas buvo išmokę Lietuvos laikų karinėse mokyklose.   Šeštadienio ryte  į žygį tokiu intriguojančiu pavadinimu „Žaliojo velnio takais“ (tai yra partizano, Lietuvos kariuomenės viršilos, į paskutinę kelionę išėjusio iš Abromiškių į Vilnių,  Jono Misiūno – Žaliojo velnio kovos takais)  išsiruošė  108 žygeiviai pėsčiomis ir dviračiais.  Nors kelelis laukė ir ne artimas: didžioji trasa – 44 km, mažoji – 24 km, sąžiningai ėjo visi: nuo mažiausio trijų metų Aldo  Pašvensko iki  vyriausio – 65-erių Edmundo Vėželio. Abu įveikė visas kliūtis bei laimingai sugrįžo į pradinį žygio  punktą – Abromiškes.  Žygis neprailgo, nes buvo rengtas su edukacine programa: veikė 4 punktai, kur buvo galima pailsėti, pasisemti naujų jėgų, gyvai prisiliesti prie istorijos, į partizanų gyvenimo sąlygas pasižiūrėti – įrengtose partizanų stovyklose, kuriose sukinėjosi ir žygeivius kalbino partizanai savanoriai ,,Jaunieji Lietuvos patriotai“, motociklininkų klubas ,,Vorai MC“ (apsirengę vokiečių uniformomis, sėdėdami ant savo griausmingai atrodančių motociklų laukė žygeivių).
Žygį V. Šareikai  organizuoti padėjo  Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga ir atsargos majoras Algirdas Daugirdas. Taip pat žygyje dalyvavo ir ,,Žalio velnio“ takus greičiausiai atrado šiuolaikinis partizanų būrys iš Vilniaus ,,Žali velniai“.  Šventę pagerbė ir į žygį vyko aukšto rango pareigūnai:  buvęs Karo akademijos pulkininkas Gintaras Bagdonas, brigados generolas Almantas Leika.  Kas į žygį negalėjo nei eiti, nei dviračio minti, Abromiškių bendruomenė organizavo kelionę autobusu, kuriame istorikė Rita Balsevičiūtė  skaitė paskaitą. Tokio žygio sumanytojas ir organizatorius, aktyvus bendruomenės narys, kapitonas  Vytautas Šareika sutelkė visas savo kolegų, draugų bei šeimos – dukros Gerdos ir žmonos Daivos – pajėgas, kad tik žygis pavyktų sklandžiai, o žygeiviai pajustų dvasią tų laikų, kai lietuviai dėl laisvės ir nepriklausomybės negailėjo paties brangiausio – gyvybės. Žygį organizuoti padėjo Elektrėnų LDK Algirdo šaulių 1-oji kuopa, vadovaujama Valdo Petraičio ir aktyvaus elektrėniečio Eisvydo Žemaitaičio, Abromiškių
bendruomenės narės Jūratė Švabauskienė ir Nijolė Jurgelevičiūtė.  Žygio dalyvius šventės metu apdovanojo Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyriaus viršininkas Vytautas Račkauskas. Garbės sargybos kuopa šventę pagerbė trimis salvėmis: už Lietuvos partizanus, už Abromiškių bendruomenę, už Lietuvą.  Visi žygio dalyviai, įveikę trasą,  buvo apdovanoti žygio diplomais.

Tautiškumo pamokos

Kol trasoje vyko pilietiškumo pamokos, prie Abromiškių svirno tautiškumo mokyti kūrėsi amatininkai, žolininkai, stygas derino Kietaviškių ir Jonavos jungtinė liaudiškos muzikos kapela, aparatūrai vietą rinko grupė „Thundertale“, naujam gyvenimui prikėlę dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Elektrėnų sveikuolė Bronelė Vasiliauskienė svečius vaišino kanapių, sėmenų spirgine, žolininkė nuo Aukštadvario Rita Balsevičiūtė ant laužo virė arbatas, kepė grikinius blynus. Sveikinimo kalboje meras Kęstutis Vaitukaitis abromiškiečius vadino  tarmišku žodžiu – dvarokais. Terminų žodyne dvaroku vadinamas ir dvaro bernas, ir dvaro ponas, todėl naujai atrastas žodis tiko tiek abromiškiečiams, tiek šventę rėmusios ir Abromiškių dvaro restauracija besirūpinančios bendrovės „Vimida“ direktoriui Antanui Kurpiui.
Šventės pagrindinė herojė, organizatorė, naujai išrinkta bendruomenės pirmininkė Audrutė Jančiauskienė garsiai pasidžiaugė, kad Abromiškės šiuo metu klesti – turi bendruomenės namus ir puikiai įrengtą sporto aikštyną, ji bendruomenės vardu  pažadėjo viską saugoti ir ėmėsi dalinti Padėkos raštus tiems, kas gražiai aplinką ir gėlynus tvarko (Marytė ir Zenonas Kazakevičiai, Jūratė ir Jonas Švabauskai, Vida ir Vytas Vankevičiai), tiems, kas šventę rėmė, nepamiršdama ir buvusio bendruomenės pirmininko Gintaro Vanago. Abromiškių bendruomenės sveikinti su vaišėmis ir dovanomis atvyko kaimynai – Elektrėnų ir Pakalniškių bendruomenės, sveikinimo laišką atsiuntė seniūnas Antanas Šalkauskas.
Gerai abromiškiečiams, kad jie įvairiausių talentų bendruomenėje turi, nedaug ir svečių kviesti reikėjo. Žiūrovus žavėjo sportinių šokių klubo „Reveransas“ šokėjai Rokas ir Robertas Urbonavičiai su gražiosiomis partnerėmis Greta ir Martyna, šokiui ir dainai abromiškiečius užvedė bendruomenės tarybos narys Džeraldas Striaupis ir pop šou grupė „Saulės spinduliai“,  o šventės vinis, vis dėlto, buvo dainininkas Simonas Donskovas, palikęs sceną ir  kartu su liaudimi šokęs bei dainavęs.

Fizinio lavinimo pamokos

Šventę kiekvienas šventė pagal savo poreikius. Vieni žygiavo, kiti – audė tautines juostas, treti – puodus žiedė, dar kiti dainavo ir šoko,  10 abromiškiečių per šventę net kraują davė, ne Kraujo centras per šventę organizavo donoro dieną,  o kaip ir kiekvienoje šventėje aistrų daug buvo prie sportinių rungčių. Naujojoje sporto aikštelėje tilpo tradicinės ir netradicinės sporto šakos.  Nuo pat ryto vyko baudų ir tritaškių mėtymas, futbolo rungtynės ir moterų nešimo varžybos, šokinėjimas su kamuoliu ir šeimų estafetės varžybos. O svirno salėje prie Abromiškių reabilitacijos ligoninės padovanoto teniso stalo prakaitą liejo ne tik Abromiškių, bet ir Elektrėnų profesionalūs tenisininkai.  Kas nespėjo už sportininkus sirgti rungčių metu, tie juos plojimais pagerbti galėjo per apdovanojimus. Sportinių varžybų organizatorius Giedrius Markevičius prieš apdovanodamas sportininkus pasiuntė žinią: abromiškiečiai šventes švenčia ne tik alų gerdami.  Teniso rungtyje I vietą iškovojo Irma Ivoškienė, II – Aurelija Lekavičiūtė, III – Roma Ramanauskienė.  Geriausiai tritaškius mėtė Giedrius Markevičius, Eligijus Ašmena, Neringa Janušauskaitė, geriausiai baudas mėtė Mindaugas Balsys. Futbole I vietą laimėjo „Senjorai“, II – „Ašmenai“, III – „Velniai“. Apdovanoti buvo ir  Šeimų rungčių nugalėtojai bei moterų nešimo čempionai. O kas nelaimėjo sportinėse rungtyse – nenusiminė. Laimi tik vienas, o dalyvauja daug. Abromiškėse bendruomeniškumas yra labai reikalingas.
Apie tai dažnai kalbėjo bendruomenės pirmininkė, bendruomeniškumo naudą pajutusi rengiant šventę. Šventei ruošėsi visos Abromiškės.  „Kai ateini į kažkokį renginį, niekad nesusimąstai, kiek jam suorganizuoti reikia laiko ir pastangų.  Tik  patys pradėję tai daryti, supratome. Tarybos narys Vytas Šareika net atostogų išėjo, kad atsakingai pasirengtų žygiui „Žaliojo velnio takais“. Visi  tarybos nariai  dirbo negailėdami savo laisvalaikio. Už tai jiems esu labai dėkinga, nes be jų pagalbos renginys tikrai nebūtų įvykęs,- kalbėjo bendruomenės pirmininkė Audrutė Jančiauskienė. – Patys neturime daug patirties organizuojant renginius, todėl į pagalbą pasikvietėme Elektrėnų kultūros centro direktoriaus pavaduotoją kultūriniams renginiams  Vidą Ališauskienę,  kuri, atsižvelgdama į mūsų pageidavimus, sudėliojo scenarijų, patarė,  kaip lengviau išspręsti organizacinius nesklandumus“.
Nesklandumų šventėje gal niekas ir nepastebėjo, bet kaip organizuoti šventes, tikriausiai, ne vienas šventės dalyvis pasimokė. O jei iš kapo atsikeltų senasis Abromiškių grafas Abrahamas Poniatovskis, tikrai pasidžiaugtų, kad prieš 441 metus pastatė dvarą, o kaimas buvo pavadintas jo vardu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų