Istorija persmelkta Onutės Rasutės Šakienės kūryba

ONA_SAKIENEOnutė Rasutė Šakienė – tautodailininkė, etnokultūros specialistė, poetė, priklausanti literatų klubui „Strėva“ ir Nepriklausomųjų rašytojų sąjungai. Onutė gimė Kaišiadorių rajone, Girelės kaime, augo Piliakalnio kaime, kurį supa seni ąžuolynai, o kažkur netoliese senovėje stovėjusi pilis. Mergaitė išvaikščiojo visas pievas, kalvas ir kalveles, žinojo kiekvieno upeliuko vardą. Po 1863 m. sukilimo nuslopinimo šiose vietose įsikūręs jos prosenelis, o prie buvusios tėvų sodybos dar ir dabar žaliuoja senelio pasodintos trys senos liepos. Onutei gražus kiekvienas lauko gėlės žiedas, o iš visų medžių jai visada labiausiai patiko ąžuolai. Nuo pat vaikystės jai teko girdėti daug liaudies dainų, kurios tiesiog užbūrė jauną sielą. Kai Onutė dainavo „Rungoje“, į repertuarą buvo įtraukta daug Musteniuose, Abromiškėse, Girelėje, Mijaugonyse, Anykštų kaime užrašytų dainų.
Daug metų O. R. Šakienė rinko išlikusius žmonių atmintyje liaudies kūrybos perliukus, rūpinosi sakytinės kalbos išsaugojimu. Ona Rasutė kartą yra pasakiusi, kad Elektrėnų teritorijos praeitis yra užmiršta, o gal sąmoningai išbraukta iš rašytinių šaltinių. Tačiau ji vis dar gyva senų žmonių pasakojimuose, kad net nuostabu. Ne veltui juk Perkūnkiemio būta: stovėjo mediniai stabai, senųjų tikėjimų simboliai, kuriuos paskandinus ežere toje vietoje žmonės nesimaudė, bijodami tas dievybes užrūstinti, žegnodami jų rimtį ten, giliai po vandeniu. Apie tai dar sklinda gandai, tik paklausyk senolio, tylų vasaros vakarą po liepa ar po ąžuolu ramiai prisėdusio.
Onos Rasutės Šakienės kūryba – Strėvos vandenų išliūliuota, ąžuolo šakose išsūpuota, basų kojų pėdas įspaudusi vaikystės paežerių smėlyje. Joje susipina gimtinės vaizdai, gamtos grožis, rūpestis išsaugoti tai, kas yra mūsų tautinė savastis. Pristatydama pirmąją Onutės knygą „Po medžiais“  Marija Dainienė rašė: „Autorės eilėraščiuose ryškūs tautosakiniai motyvai, gili meilė tėvynei, glaudus ryšys su protėviais, su gimtąja žeme. Sakralus mitinis pasaulis pilnas paslapties. Kultūrinis kontekstas pažymėtas istorijos ženklais.“
Be šitos knygos, Ona Šakienė yra išleidusi  dar vieną poezijos knygą „Šešėliuose“ bei Elektrėnų krašto tautosakos knygą „Ar meni tų ažerų“. Jos kūryba spausdinta Elektrėnų literatų klubo almanachuose „Laiko ženklais“, „ Brydės“, „Minčių sodai“, „Saulėtekio toliai“ bei Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos almanachuose ir spaudoje.
Manau, kad Onutės kūrybą su malonumu paskaitys ir „Elektrėnų kronikos“ skaitytojai.

Vilija DOBROVOLSKIENĖ

Graži tu,
Mano Lietuva,
Kaip pasaka marga…
Graži, skausminga ir, deja,
Daug jaunikaičių, daug karių
Ne ten, ne giriose žalios‘
Ne žalčio takuose klajos…

O tie,
Kur randa tuos takus,
Kol jie suras taurius žirgus,
Išjodys jais žalius takus,
Praeis gyvenimas trapus.

O kai matysis jo krantai,
Kai, atsistojus ant briaunos,
Suvoksi, jog širmi žirgai
Atžvengė tau paskirtą laiką,
Ar jau galėsi pasakyt
Jog tu – karalius Lietuvos,
Stovėjęs devynios‘ kalvos‘
Dvigalvį, dviuodegį žirgą
Valdei,
Aukojai mūs dievams
Baltas aukas
Ir priimtas buvai
Visų aukščiausių apraiškų,
Visų pavidalų dievų,
Jog džiaugėsi tavim dievai –
Tėvynei savo gyvenai….
***
Dar saulė per kačergą, rodos,
Nurimusi širdis jau šaukia
Susėst ant slenksčio,
Tyliai pakalbėt…
Oranžinė žara jau akį merkia,
Nutyla vėjas, valanda gera.

Aptarsim darbus nebaigtus,
Tolyn nubėgusius
Negrįžtančius takus,
Kurie tyloj žaliai apžėlė
Ir mirė žolėje,
Ilgėdamies
Basų baltųjų pėdų,
Vaikystės alaso pamiškėje.

Tyla
Baltais berželiais stiebiasi į aukštį
Ir priglaudžia sušilt
Vienatvės nukamuotą paukštį…
***
Sapnuoju motiną…
Ji eina…
Ji bėga link savų rabarbarų,
Agurkų,
Ji lysvėse dumplainių,
Vaikystėje razinkomis vadintų,
Ji pomidoruose
Už pirkios
Atokaitoje augančiuos,
Ji kolūkio burokuose,
Vagoj kilometrinėj
Atsisuka: ,,Užteks jau,
Einam“
O pievoje šaltinis verda,
Burbuliuoja…
Pasisemiam.
Vanduo gaivesnis net už rasą.
Ir šmotas lašinių
Po šalpusnio lapu gulėjęs
Sutirpsta lūpose.
Ir duona,
Pečiuje kepta,
Jos rankom minkyta
Ir glostyta ant ližės.

Kapliukai, darbo įrankiai,
Jau ilsisi aukštielniki
Ir mes aukštielnikos
Šalia šaltinio,
Kur veržias iš gelmių…
Kai pabundu,
Taip rėžia širdį,
Uždusiu rodos …
***
Jeigu ilgai kamavusi
Ugninės meilės
Skraistė plyšta,
Tolimas griaustinio aidas,
Identiškas mintims,
Nuvalo apnašų dulkes,
Užeina tokia giedra, jog galėtum
Išeiti į viešą kelelį,
Atsisėst ant žvyruotojo pakraščio
Linguojančia smilga
Taškas.
***  
Darbų verpetuose
Saldus
Baltų bemiegių naktų vaisius,-
Aitri dulkėta paslaptis išnyra,
Palaima lyja,
Vėl užmigt neduoda –
Jaučiu kasdienę globą,
Šventą ranką
Ir pasistiepusi šventan veidan
Pažvelgti noriu.

Juk čia ne aš.
Aš tavo rankose.
Ką manimi tu pasakysi doro?
***
Pavasario optimizmas
Pripildo manąjį ,,aš“
Pabundu jo pilna
Ir pradedu žalumą šaukti,-
Klykiu lyg varnėnas,
Sėdintis beržo viršūnėj.
O vėjas siūbuoja
Liaunas šakeles,
Ir supas sūpuoklėse
Juodas vilties kamuolėlis.
Eik, tu viltie,
Į baltą debesį,
Plauk,
Visviena
Ne man tu skirta.
***
Vėjas pasiuto-
Išpūtė galvą,
Išblaškė mintis,
Kaip aš
Tokia bespalvė
Žalumą šauksiu,
Kol ji sugrįš?

Jorinis laikas,
Joriniai debesys
Mestels šešėlį,
Obelys
Vėl sužydės.

Jorė dievaitis
Kardą auksinį
Mostels virš pievų
Ir virš širdies

Argi, Joraiti,
Meilę atneši?

Bitei Austutei
Koją skaudės,
Kur ji medutį
Pienių geltonų
Sedulos medžio
Gelsvą padės?
***
Tuščia galva.
Išėjo gerumas,
Negrįžo per naktį,
Vidurnaktį
Tik katės
Šventė vestuves.
Gal aš ilgėjausi tavęs?
Laikas,
Lyg veidrodis
Jau išsiklaipė,
Kas man tave beparves,
Jeigu net nėra manęs?
***
Ne todėl,
Kad ąžuolai,
Ne todėl,
Kad oras,
Nešė viltį aitvarai
Ir žydėjo sodas.

Buvome
Labai jauni,
Bėgome palikę
Gluosnius,
Beržus,
Aitvarai
Juokėsi išdykę.

Kai išlakstėm
Svietą mes,
Kai pražydo galvos,
Grįžtam
Jau tik mintimis
Kur gimtinės kalvos,
Kur piliakalniai žili,
Kur raisteliai klampūs,
Kur žibutės žydi taip,
Kad pražysta dangūs,
Kur malda suklupusi
Vakaro varpuose,
Kur pakibę beržo šakos,
Iki žemei – gluosniai.

Neišsaugoti šaltiniai
Ištekėjo pievom,
Blaškos vieniša širdis
Po vaikystės ievom.
***
Mano buvai
Ir man nepriklausei.
Kaip sielos dvelksmas,
Juntamas vos vos.

Numegsiu bučių,
Vandenin panersiu, –
Vandenis vandeny.
Sėdėsiu ant kalvos.

Aš – skorpionas,
Prie akmens tykosiu,
Įgelsiu skaudžiai,
O nuodų – vos vos.

Jie gydys, kels.
Ir nuoskaudą užmiršęs,
Vis vien pakilsi
Ant žalios kalvos.

Čia žydi gėlės.
Mano gėlės.
Jų daug. Jos žydi man.
Ir tau žydės. Vos vos.
***
Mėnulio pilnaties naktis.
Devintam nuovargio rate
Lietaus ištroškus
Žemė skeldėjo,
Karščiu aldėjo.
Tvankioj birželio naktyje
Visa gamta
Medum varvėjo,
Tylus vienatvės varpas
Kaitrioj laužavietėj pleveno,
Žinau, – tu mano,
Mano, mano,
Vienatvėj miegantis
Drakonas,
Parskridęs
Iš tolių kelionių
Ir amžiams ties manim
Sustojęs.
Pasaulį savo tau padovanojau.
***
Birželio nakty,
Kai mėnulis pakyla,
Dieve, kokia vienuma…
Tiktai girdis toli
Kažkieno aimana,
Ar tyli, prislopinta daina.
Tylus  drakonas miega,
Net  nesupratęs
Ko ieškau čia
Ant kalno
Vienišoj nakty,
Mėnulio pilnaty.
***
Šv. Baltramiejaus naktį
Žvaigždės ryškiai spindi,-
Ryt pakels sparnus gandrai,
Sumosuos ritmingai.
Lik sveika, gimtine, suks
Ratą paskutinį,
Sumojuos sparnais pamos
Lik sveika , gimtine…
Suks virš lizdo, kur vaikai
Augdami klegėjo,
Gūžta liks niūri, šalta,
Perpučiama vėjo,
Juodą naktį vien delčia
Pjaus šakas per pusę,
Jų šešėliuos paslapčia
Kažkas atsiduso
Gal mėnulio delčioje
Vėjas supa pusę,
Tyliai mąsto, gal sapnuos
Dar iškils, pabus dar
Tyliai laukianti gandrų,
O brangi gimtinė, –
Jūra, vandenys liūliuos,
Supsis vandenynais,
Vaidentuvėse saldžios‘
Kylančiais miražais
Tarsi motina, rymos
Ąžuoluotos salos.

Tąsyk skrido mūs gandrai,
Kad negrįžtų niekad
Ir jaunystė, ir kerai,
Ir miražai miestų…

Ryt pakels sparnus gandrai.
Baltramiejaus naktį
Švies tik vieniša delčia,
O, kad to pakaktų…
***
Vėdryno šviesa.
Žiede siela siūbuoja.
Maža kruopelytė.
Ach, mama,
Kaip ilgu…
***
Varpučio lapas
Toks ilgas,
Juo vieniša
Ašara rieda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų