Elektrėnų mieste, kitaip nei daugelyje kitų miestų, medžiai vertinami labiau nei žmonės, todėl ne tik daugelis daugiabučių gyventojų priversti gyventi kaip miške – nuolatiniame pavėsyje, bet per medžius ir krūmus nei praeiti, nei pravažiuoti nebegalima.
Nors seniūnijai medžių kirtimui nuolatos skiriamos lėšos, bet kovą dėl medžių laimi rėkiantieji, kad medžius reikia saugoti. Be to, ir miesto prižiūrėtojai dirba ne šeimyniškai. Pavyzdžiui, iš Pergalės gatvės į Šarkinės gatvę suka asfaltuotas kelias be šaligatvių. Aktyvaus elektrėniškio Alekso pastangomis viena pusė tos gatvės pernai buvo išvalyta nuo krūmų, o šiemet ta pusė gražiai nušienaujama. Bet kita gatvės pusė nušienauta tiek, kiek leidžia krūmai. O tie krūmai, užvirtę ant gatvės ir užtvėrę matomumą, atrodo, tik ir laukia kokio eismo įvykio.
Seniūnas sakęs Aleksui žinantys tą bėdą, bet nerandantis ar laiko, ar pinigų ją pašalinti, išlaisvinti gatvę, kad gatve einantiems ir važiuojantiems elektrėniškiams būtų geras matomumas. Atrodo, tokia smulkmena, o Aleksas dėl tos smulkmenos jau antri metai priverstas varstyti tai seniūnijos, tai savivaldybės duris. Nesulaukęs gatvės tvarkdarių, Aleksas kreipėsi į redakciją – gal viešumas privers miesto priežiūros tarnautojus sukrusti anksčiau, nei įvyks nelaimė.
Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas šiuo metu poilsiauja, bet seniūnijos specialistas Mantas Rikteris pažadėjo rugpjūčio pirmąją savaitę nusiųsti darbininkus, kad jie tuos krūmus iškirstų.
Krūmai užgulę ne tik Šarkinės gatvelę, bet ir pėsčiųjų laiptus Pergalės gatvėje, kur žmonės norėdami lipti laiptas, priversti galvas po krūmais lankstyti. Patys pėstieji tų šakų neapkerpa, o tvarkdariai arba nežino tų laiptų, arba dėl nešeimyniško požiūrio jų netvarko.
To miesto nešeimyniškumo Aleksas mato ir daugiau. Ilgai jis prašė seniūno, kad prie jų namo pastatytų šiukšliadėžę. Darbininkai šiukšliadėžę atvežė, bet pastatė ne prie namo, o numetė, kur jiems patogu buvo – žolėje prie aikštelės. Aleksas, gyvenantis Šarkinės gatvėje ir pats gėles ne tik apie namą, bet ir vaikų žaidimo aikštelėje sodinantis, nesupranta atmestinai dirbančių žmonių ir mano, kad laikas jaustis savo miesto šeimininkais ne tik kiekvienam gyventojui, bet ir miesto vadovams bei miestą tvarkantiems darbininkams. Kiekvienas turi pasistengti, kad išgražėjusių ir neblogai tvarkomų Elektrėnų medaus statinės negadintų aplaidžių žmonių deguto šaukštas.
Red. Inf.