Ir žemė gali valgyti paprašyti

Ir žemė gali valgyti paprašyti

Julija KIRKILIENĖ

Dažnas žemės savininkas, paveldėjęs ar pigiai pirkęs žemės, jos neprižiūri, teisindamasis senolių išmintimi, kad žemė valgyti neprašo – tegul guli. Bet įsigaliojus naujajam Žemės mokesčių įstatymui, apleistų žemių savininkams žemės mokesčiai gali būti pakelti dešimteriopai. Taip valstybė planuoja sutvarkyti apleistas žemes. Bet ką daryti su tomis žemėmis, kurios tarsi turi savininkus, bet jie nėra susitvarkę nuosavybės teisių, todėl už tokias žemes nėra kam mokesčių mokėti, nėra ko nubausti už žemės nepriežiūrą, o valstybė tokios žemės pagal paskirtį panaudoti negali. Tokias dilemas dabar aktyviai sprendžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus specialistai.

Niekieno žemė
Geibonių kaimo kolektyviniai sodai dabar jau tikras gyvenamųjų namų kvartalas pasidarė. Bet tarp tvarkingų sodininkų ar gyvenamųjų namų savininkų sklypų dirvonuoja apleista 2 ha žemė. Ta žemė tarsi ir turi šeimininką, tarsi ir niekieno yra. Tos žemės mirusių šeimininkų – Rapolo ir Jadvygos Sabonių – vaikai nesusitvarko buvusio tėvų asmens ūkio žemės paveldėjimo dokumentų ir žemės nedirba. Žemės tarnybos skyriuje šis sklypas įvardijamas kaip „rezervuotas asmeniniam ūkiui skirti“. Jau šešti metai buvęs Elektrėnų žemėtvarkos, o dabar Žemės tarnybos skyrius bando įtikinti paveldėtojus susitvarkyti dokumentus, bet tėvų žemėje gyvenantis Antanas Sabonis dokumentų nesitvarko, neleidžia tvarkytis kitiems paveldėtojams ir žemės nedirba, nešienauja. Geibonių sodų bendrijos nariai, neapsikęsdami betvarkės, nespėdami ravėti piktžolių, užsėjamų iš buvusio Sabonių sklypo, rašė raštus Nacionalinei žemės tarnybai, kad imtųsi priemonių sklypui sutvarkyti. Žmonėms netinka, kad vienur žolytė gražiai nupjauta, o iš gretimo sklypo vėjas usnių pūkus neša, vienur tvarkingi, nauji namai, o šalia beveik landynė, kurios šeimininkai gali tvarkytis, bet nenori.
Bet iki Apskričių reformos ir pertvarkos žemėtvarkos srityje, žemėtvarkininkai nedaug galių turėjo. Po reformos žemėtvarkos skyriai turi ne tik naują pavadinimą, bet ir daugiau savarankiškumo, todėl, pasak Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo Donato Matijoškos, galės imtis teisėtų veiksmų, kad neprižiūrima žemė ir Geibonyse turėtų šeimininką.
Aktas – svarbus dokumentas
Elektrėnų žemės tarnybos skyriaus specialistai ne kartą suko į Antano Sabonio apleistą sodybą, mėgindami jį įtikinti susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, pasidaryti asmeninio ūkio geodezinius matavimus arba nors tą žemę naudoti pagal paskirtį. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, jeigu žemė yra dirbama, nors teisiškai ir nėra įteisinta, jos liesti niekas negali. Šių metų lapkričio mėnesį Elektrėnų žemės tarnybos specialistai jau ne pirmą aktą surašė, kad, Rapolo ir Jadvygos (mirusių) paliktos asmeninio ūkio žemės būsimi paveldėtojai nenaudoja pagal paskirtį. Šį kartą po aktu pasirašė ne tik viena iš paveldėtojų, Genė Sviglinskienė, kuri dėl brolio nesukalbamumo negali paveldėjimo susitvarkyti, bet ir liudytojai: Žemės tarnybos skyriaus specialistas Vytautas Vėželis, kaimynė Ona Lukaševičienė bei tarybos narys Algimantas Adomaitis. Antanas Sabonis po aktu pasirašyti atsisakė. Pagal šį aktą Tarnybos vedėjas D. Matijoška sakė jau parašęs įsakymą, kad A. Sabonis būtų įtrauktas į „juodąjį“ sąrašą. Sąraše „Dėl piliečių, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės asmens ūkio poreikiams, žemės paėmimo į valstybės fondą“, įrašyta 14 savivaldybės piliečių. Jeigu mirusiųjų Rapolo ir Jadvygos Sabonių paveldėtojai per tris mėnesius apleistos žemės nesuars ir neapsės, asmens ūkio žemė atiteks valstybei. Vadovaujantis Žemės įstatymu, laisvos valstybinės žemės patikėtiniai po Apskričių reformos yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurie dirba kiekvienoje savivaldybėje ir yra atsakingi už žemės reformos užbaigimą.
Betvarkė
Žemės reformos darbų Geibonių kaime yra ir daugiau. Savivaldybės gyventoja Ona Lukaševičienė, kurios tėvai ir seneliai gyveno Geibonyse, iki šiol negali natūra atstatyti savo paveldėtos žemės. Tiesa, pusę jai priklausančios žemės Geibonyse – 6 ha – jai grąžino, bet nuo to sklypo, pasak paveldėtojos, pavogė beveik 70 arų. Pavogė paprastai. O. Lukaševičienei priklausanti žemė ribojasi su sodų bendrijos žeme. Sodų bendrija darydama geodezinius matavimus, pasirašyti neatvykus O. Lukaševičienei, iš jos sklypo beveik 70 arų atrėžė sodų bendrijai. Kai po ilgesnės pertraukos žemės savininkė atvyko į savo tėvų sodybą, sode rado vieno sodininkų bendrijos nario namą pastatytą. Ieškojo moteris teisybės po visas teisines instancijas, kurios patvirtino, kad sodų bendrija neteisėtai iš jos žemę paėmė, bet negi namą griaus? Juolab, kad ir to namo savininkas sklypą pirko iš kito savininko.
O. Lukaševičienės žemė kaip tik ribojasi su ta apleistąja Sabonių žeme. Jeigu Sabonių asmens ūkis būtų panaikintas, Geibonyse atsirastų valstybinės žemės, t.y. atsirastų galimybė O. Lukaševičienei žemę Geibonyse grąžinti natūra.
Svarbu žinoti
Sakoma, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Dėl nežinojimo naujojo Žemės mokesčio įstatymo ne vienam žemės savininkui jau šiais metais gali tekti dešimteriopai didesnius mokesčius sumokėti, kaip ir ne vienas žmogus, galvojantis, kad turi žemės, bet jos nejudina, gali likti bežemiu. Todėl svarbu žinoti, kad paveldėjus žemę, per tris mėnesius teisme reikia užvesti paveldėjimo bylą, o teismas išduoda paveldėjimo dokumentus. Turint paveldėtojo dokumentus, reikia padaryti žemės geodezinius matavimus, jei nebuvo padaryti iki paveldėjimo, ir žemę įregistruoti Registrų centre. Tada paveldėtojas įgyja nuosavybės teisę, žemę dirba ir valstybei mokesčius už žemę moka.
Bet ir turint nuosavybės teisę, žemės apleisti nevalia. Pagal naująjį Žemės mokesčio įstatymą, dirbamos žemės mokestis nesikeis – bus po 10-20 Lt už ha. Bet nedirbamos žemės savininkai bus apmokestinami dešimteriopai – nuo 100 iki 150 Lt už ha. Skolą, žinia, antstoliai netrunka surasti. Todėl artimiausiu metu, jau nuo pavasario, apleistas žemes bus per brangu išlaikyti. Neįteisintos ir nedirbamos asmens ūkio žemės iš galimų žemės savininkų, nenorinčių žemės prižiūrėti, gali būti net atimtos. Teisės aktai leidžia neprižiūrimus asmens ūkius panaikinti ir žemę perduoti į valstybės fondą. Žmonėms svarbu žinoti įstatymus, kad neatsitiktų taip, kad žemė jos nemylinčio žmogaus ne tik nemaitins, bet pati valgyti paprašys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų