Interviu su administracijos direktoriaus pavaduotoju Vaidu Bernotu. Politinio pasitikėjimo postas patikėtas nepartiniam

Interviu su administracijos direktoriaus pavaduotoju Vaidu Bernotu. Politinio pasitikėjimo postas  patikėtas  nepartiniam

Darbas Elektrėnų savivaldybėje Vaidui Bernotui yra aštunta darbovietė. Dirbęs privačiose, valstybinėse įmonėse, pats išbandęs verslininko duonos, į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą buvo pasiūlytas su Naująja sąjunga į tarybą patekusio UAB „Antikora“ direktoriaus Nikolajaus Melnikovo. Nors administracijos direktoriaus pareigos yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo postas, bet V. Bernotas čia pateko, kaip pats sakė,  niekada jokioje partijoje nebuvęs. Trejetą mėnesių leidę apsiprasti naujajame poste, apie darbą ir politiką kalbiname naująjį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją.

Julija KIRKILIENĖ

E.k. Rašote, kad Jūsų moto: negalvoti, kas tave aplenkė ir kiek atsiliko, bet stengtis nugalėti save. Ar jau nugalėjote save naujojoje darbo vietoje?

V.B. Nugalėjau. Man patinka. Ateidamas čia dirbti turėjau susikūręs tam tikrą nuomonę, bet dirbdamas  vis labiau stebiuosi kompetencija ir geranoriškumu žmonių, su kuriais tenka dirbti. Einant dirbti į savivaldybę buvo žmonių, kurie mane mokino, kaip čia elgtis, bet jų patarimų neprireikė. Tiek meras, tiek administracijos direktorius – įdomūs žmonės, daug žino, turi daug patirties, yra iš ko pasimokyti.

E.k. Dirbote privačiose, valstybinėse įmonėse, pats buvote verslininkas, dabar dirbate valstybės tarnyboje. Palyginkite darbo skirtumus.

V.B. Dirbant uždarose akcinėse bendrovėse, mažiau buvo veiksmo,  kūrybos. Ten reikėjo laikytis tam tikros tvarkos, taisyklių, atnešti kuo dagiau  naudos darbdaviui. Asmeninių savybių ten kaip ir nereikia. Dabartinį darbą galima šiek tiek sieti su darbu savo versle, kai negalima nusistatyti nei darbo valandų, nei laisvalaikio. Bet dabartiniame darbe įdomiau, kita terpė pačiam tobulėti, daug bendravimo.  Kad ir šventė Semeliškėse, pasiėmusi dvi dienas. Šeštadienį ieškojau medžiagos, skaičiau apie Semeliškių istoriją, kad nenuvažiuočiau nieko nežinodamas. O čia tų žinių ir prireikė, nes buvau pakviestas kalbėti viešai.

E.k. Aktyviai dalyvaujate savivaldybėje vykstančiuose renginiuose. Ką Jums duoda bendravimas su žmonėmis?

V.B. Bendravimas tiek su valstybės, tiek su įmonių vadovais, tiek su man pavaldžiais darbuotojais ar šiaip gyventojais duoda ne tik patirties,  bet ir padeda lengviau išspręsti susidariusias problemas. Renginiuose žmones pažįsti vienaip, darbiniuose susitikimuose – kitaip. Štai paraiškos, prašymai, popieriai guli ant stalo, bet kai pamatai problemą savo akimis, greičiau ją galima išspręsti. Su Vievio seniūnu Zenonu Pukėnu patikrinome problemines vietas, dėl kurių skundėsi gyventojai. Kai kur duobes kelyje patys lentomis klojome, kai kur kelias buvo skubiai suremontuotas specialistų.

Man patinka aktyvūs žmonės, žaviuosi buvusio elektrinės direktoriaus Prano Noreikos pozicija. Neseniai mero pavaduotojas Viktoras Valiušis, seniūnas Antanas Šalkauskas  ir  aš mieste buvome susitikę su  Pranu Noreika, klausėmės jo patarimų, kaip turėtų atrodyti Elektrėnai, kur reikia medžius genėti, krūmus kirsti, o kur sodinti.  Man P. Noreika yra tikras lyderis, kuris mato daugiau nei kiti, iš kurio reikia mokytis.

E.k. Dabar užimate politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo postą, nors nesate partinis. Kuo pakerėjote šešias partijas, dirbančias valdančiojoje partijoje, kad  jumis pasitikėtų.

V. B. Mane delegavo  Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos nariai, bet kažkodėl  buvo iškelta sąlyga į šį postą ieškoti nepartinio žmogaus. Kiek žinau, į šį postą buvo siūlomi keli kandidatai. Su keliais partijos nariais esame pažįstami (su vienu nuo studijų laikų), siejo ir darbo reikalai, padėjau rinkiminės kompanijos metu. Elektrėnuose gyvenu nuo 1970 metų, niekada neturėjau ir neturiu minčių gyventi kitur, todėl man svarbios bendruomenės problemos ir aplinka, kurioje gyvename.  Gal įvertinę mano darbo patirtį didelėse įmonėse, mane pasiūlė, mano kandidatūrai pritarė visos valdančiosios partijos, tai, turbūt, ir reiškia, kad pasitiki.

E.k. O kokios Jums politinės pažiūros artimiausios?

V. B. Esu pakankamai liberalių pažiūrų, bet tai nereiškia, kad esu liberalas. Gerai sutariu su jaunimu. Politikos mokausi, stebiu posėdžius, matau, kaip kolegijos, komisijų, tarybos posėdžiuose politikai tariasi, diskutuoja. Įtampa jautėsi tik pirmajame posėdyje, dabar, atrodo, ir opozicija yra konstruktyvesnė, svarstant kai kuriuos  klausimus buvo surastas kompromisas. O stoti į partiją ir pasiūlymų nesu gavęs, jeigu kas siūlys – galvosiu (šypsosi).

E.k. Ką manote apie tai, kad pasikeitus savivaldybėje valdančiajai daugumai, galite likti be darbo?

V.B. Man patiko  buvusio administracijos direktoriaus  Stasio Voverio pozicija. Aš kažkaip gėdijausi užimti jo vietą, o jis sako: „Žinojau, kur einu, žinojau, kad gali taip būti“. Aš pasielgčiau taip pat. Iki šiol dėl darbo problemų niekada neturėjau, nemanau, kad ir pasibaigus kadencijai nesusirasčiau darbo. Turiu įvairios patirties, o  darbas savivaldybėje jos dar pridėjo.

E.k. Politikoje esate naujokas, gal turite ir naujų idėjų, kaip tobulinti savivaldos darbą?

V.B. Politikoje reikia labai daug apie viską žinoti. Veiklos sričių yra labai daug, tad skaitau raštus, įstatymus, plečiu akiratį, nė vieno dokumento nepasirašau jo gerai neperskaitęs, neįsigilinęs. Jau teko pavaduoti administracijos direktorių, susipažinti su jo kuruojančiomis sritimis.  Atrodo, nepridariau klaidų.

Laisvės veiklai yra daug, net mane delegavusieji  specialių reikalavimų nekelia. Bet norėtųsi  suaktyvinti savivaldybės visuomeninę veiklą. Turiu minčių dėl struktūros, kai kurių struktūrinių padalinių veiklos. Nors aš augau Elektrėnuose, bet šio miesto gyvenimo dar nesuprantu. Vieną vakarą specialiai  važinėjau po miestą, norėjau pamatyti vakarinį Elektrėnų gyvenimą. Ir ką jūs manote? Vakare miestas tuščias. Buvo pageidavimas vadinamajame „Vaikų pasaulyje“ organizuoti diskotekas. Derėjomės su organizatoriais ir policijos pareigūnais, kad diskotekos vyktų nors iki 24 valandos, bet jos nevyksta, nesusirenka jaunimas. Reikėtų pasidomėti, kur ir ką jaunimas veikia vakarais ir sudaryti sąlygas jiems pramogauti.

E.k. Sakėte, kad turite patirties viešųjų pirkimų srityje. Ką, Jūsų manymu, reikėtų keisti savivaldybės  viešųjų pirkimų srityje?

V.B. Tobulinti yra ką.  Mano nuomone, padirbėti reikia rengiant pirkimų dokumentus, ypatingai sutartis. Pateikiau pasiūlymų dėl pirkimo komisijos sudėties, turiu minčių dėl pirkimų tvarkos.  Savivaldybėje viešųjų pirkimų konkursai skiriasi nuo konkursų versle.

E.k. Teatras – vienas Jūsų pomėgių. Kada paskutinį kartą buvote spektaklyje?

V.B. Oi, prieš pusantrų metų Kauno muzikiniame teatre. Dabar rečiau pasitaiko proga pažiūrėti gerą spektaklį. Teatrą pamėgau pirmaisiais vedybinio gyvenimo metais, kai gyvenau Vilniuje, Teatro gatvėje. Tada buvo galimybė pažiūrėti visus naujus spektaklius. Dabar ilgiuosi teatro, bet ne tiek, kad pats surasčiau laiko sekti repertuarus ir ieškoti bilietų.

Tokia lyriška gaida ir baigėme pokalbį su politinio pasitikėjimo postą užimančiu, bet ne politiku Vaidu Bernotu. Žmonės politikus pravardžiuoja artistais, tad dėkodami už pokalbį administracijos direktoriaus pavaduotojui ir palinkėkime valstybės tarnyboje nedaryti spektaklių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų