Interviu. Nuo antstolių nepasislėpsi – skolas geriausia mokėti sąžiningai

Interviu. Nuo antstolių nepasislėpsi – skolas geriausia mokėti sąžiningai

Ineta Bricaitė

Visi jo bijo ir išvengti nori. Vieni – nepridirbdami, kiti – besislėpdami. Tačiau nuo jo nepasislėpsi – suras. Ar per banką, ar per darbovietę, ar su policija. Tai – antstolis. Dažniausiai ši specialybė tariama puse lūpų ir beveik visada reiškia problemas. Apie antstolio darbą, problemas ir bendravimą su skolininkais kalbamės su antstoliu Dariumi Jonaičiu.
Keliais sakiniais apibūdinkite antstolio darbą. Kokia Jūsų veikla?

Mano veiklos teritorija – Trakai, Elektrėnai ir Kaišiadorys. Pagrindinis darbas – išieškoti skolas. Taip pat dažniausiai savivaldybių prašymu iškeldiname asmenis. Dažniausiai tai – asocialūs žmonės, kurie nemoka mokesčių, gyvena asocialų gyvenimą ir kenkia aplinkiniams.
Taip pat įteikiame dokumentus, išieškome ikiteismines skolas ir kita. Veiklos sritys įvairios. Pastaruoju metu daug darbo, susijusio su vaikais dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Šioje srityje reikia turėti tam tikrų sugebėjimų. Tenka matyti teismo sprendimų, kuriais suabejojame, tačiau privalome vykdyti. Pavyzdžiui, leidus vaikui pasimatyti su vienu iš tėvų, matyti, kad tėvas yra psichiškai nestabilus, vaikas yra traumuojamas.
Ir ką jūs galite tokiais atvejais daryti?
Parengiame dokumentus, įpareigojame asmenį lankytis pas psichologą, pranešame Vaikų teisių apsaugos tarnybai, kad šie rašytų rekomendacijas, ar įmanomas toks bendravimas. Tokiu atveju psichologas turi įvertinti, ar teismo sprendimą galima vykdyti. Jei vaiko teisių atstovų ir psichologų išvados neigiamos, byla yra grąžinama išieškotojui.
Jūsų veiklos teritorija yra Trakai, Elektrėnai ir Kaišiadorys, jų rajonai ir apylinkės. Kaip antstoliai yra paskirstomi veiklos teritorijomis?
Ministras skiria antstolius ir leidžia jiems dirbti, atsižvelgdamas į gyventojų tankį ir poreikį. Yra konkursai skelbiami, egzaminai vyksta. Jau dešimt metų mes esame privatūs, nuo 2003 m. sausio 1 d. patys turime save išlaikyti. Turime išlaikyti kontorą, darbuotojus, transportą, pirkti tušinukus, pieštukus ir taip toliau, ir jokios paramos iš valstybės nėra. Todėl keista klausyti, kai žmonės sako, kad antstoliai daug uždirba ir jų paslaugų įkainiai yra labai didžiuliai.
Noriu priminti, kad mokesčių mes sumokame apie 50 procentų. Per pastaruosius metus antstolių paslaugų įkainiai buvo kelis kartus mažinti.
Ar jūsų veiklos teritorijoje dar yra kitų antstolių?
Minėtoje teritorijoje dar yra keli antstoliai. O darbo niekas neskirsto – išieškotojai patys renkasi, į kurį antstolį kreiptis. Pasiklauso atsiliepimų, mato darbo rezultatus, apsisprendžia ir tada renkasi aktyvų, rezultatyvų antstolį, kuris greitai išieško skolas, juk skolos išieškojimas toli gražu neprimena pasivaikščiojimo parke.
Kokių savybių reikia antstoliui?
Reikia turėti teisinių žinių ir stiprių psichologinių savybių, kartais – ryžto ir stiprumo. Būna tokių situacijų, kai asmenys ar šunį paleidžia, ar būna neblaivūs ir agresyvūs. Niekas mūsų su saldainiais nelaukia. Iš tikrųjų reikia mokėti laviruoti, mokėti atpažinti ir „nugesinti konfliktą“. Aš turiu teisinį ir psichologinį išsilavinimą. Tie mokslai ne kartą davė naudos – pavyko išvengti nemažai konfliktų.
Antstolis turi būti vyriškas, nes kai ateini paimti skolininko turto, niekas nenori atiduoti, pasitaiko įvairių „agresyvių situacijų“.
Antstoliai visuomenėje nėra mėgstami ir dažnas nori išvengti bet kokių reikalų su jais. Ar būna tokių atvejų, kai su skolininkais susitarti pavyksta ir labai lengvai?
Taip. Būna tokių, kurie nesislepia, ateina ir moka geruoju, neslepia turto. Skolininkas supranta, kad antstolis gali paskelbti skolininko paiešką per policiją, ir jis gali būti sulaikytas, tada būna neigiamų emocijų, streso, tėvai sužino, atbėga, verkia ir t.t.
Ar pastarąjį laiką, per ekonominę krizę padaugėjo skolininkų?
Truputį. Nereikia pamiršti, kad šiuo metu nemaži emigracijos mastai, žmonės vyksta uždarbiauti į užsienį.
Ar įmanoma skolas išieškoti iš užsienyje gyvenančių lietuvių?
Įmanoma. Areštuojame sąskaitas, policijai padedant skelbiame paiešką. Būna, kad įsiskolinusių tėvai ateina, patys skolininkai skambina ar per atostogas grįžę ateina ir sumoka. Jie žino, kad gali būti sulaikyti, ir visai to nenori. Jie žino, kad skola niekur nedings.
Ar antstolio prašymu dėl įsiskolinimų gali būti sulaikytas žmogus, kuris dirba užsienyje?
Jei žmogus oficialiai dirba užsienyje, tada išimamas tarptautinis vykdomasis raštas ir siunčiamas kolegoms į užsienį, į darbovietę, tik ten mokėti už antstolio paslaugas tenka kelis kartus daugiau. Tokiu būdu skola išieškoma.
Kokia Jūsų nuomonė apie greituosius kreditus?
Iš tikrųjų žmonės turėtų labai gerai pagalvoti, įvertinti savo finansines galimybes ir labai atsargiai į tai žiūrėti. Tie procentai, o vėliau žmonių keiksmažodžiai viską parodo. Atrodo, žmogui rankų niekas nesurišo, jo nevertė to daryti, bet yra, kaip yra. Tiesiog reikia skaityti sutartis, pasidomėti.
Tų kreditų įmonių Lietuvoje yra, berods, 27, reikia pasidomėti, kokios sąlygos, įvertinti, ar galės jas vykdyti. Žmonės elgiasi keistai, kaip toje lietuviškoje dainoje: „…Niekas kitas čia nekaltas, mergužėle, tu pati…“.
Ar Jūsų praktikoje yra tokių atvejų, kai skolininkams koją pakiša būtent greitieji kreditai?
Yra dalis. Bet taip iš karto sunku pasakyti, nes išieškodami skolas iš fizinių asmenų nesigiliname į skolos atsiradimo istoriją, žmonės kartais patys papasakoja visą paskolos gavimo eigą.
Kiek šiuo metu jūs turite skolininkų?
Kelis tūkstančius. Ir su kiekvienu reikia individualiai tartis, o dar dažnai būna, kad pamiršta tuos susitarimus. Važinėjame, dirbame, ieškome, jei reikia – ir po kelis kartus. O visi sako, kad antstoliai daug uždirba, nieko nedaro ir t.t. Kaip minėjau, sumokėti 50 proc. mokesčių valstybei nuo viso pelno yra visai nemažai.
Ar būna tokių atvejų, kad skolos visiškai neįmanoma išieškoti? Jei žmogus visiškai neturi turto, nieko neuždirba, ką tada darote?
Dažnai būna, kad jei žmogus ir neturi jokio turto, bet kažkokią pašalpą gauna. Bandome kalbėtis, jei žmogus sąmoningas ir mąsto, jis supranta, kad reikia mokėti. Kad ir po dešimt litų, taip išvengia papildomų išlaidų. Sudarome grafiką ir jis po truputį moka. Jis supranta, kad skola niekur nedings ir ją reikia sumokėti. Žmonės galvoja apie ateitį ir tikisi įsidarbinti – galbūt tada kas nors pasikeis.
Galima skolą grąžinti ir po dešimt litų?
Pirma, antstolis atlieka turtinę patikrą, įvertina skolininko mokėjimo galimybes, turtinę padėtį, ir jei žmogus negali kitaip, tai tada tinka mokėjimai ir po dešimt litų. Susitariame su išieškotoju: jei tik jam tinka, tai ir mes sutinkame, nes antstolis yra tik tarpinė grandis tarp išieškotojų ir skolininkų.
Būna, kai ateina žmogus ir iš jo išvaizdos, iš jo mašinos, paliktos lauke, iš turto matyti, kad skolą grąžinti gali, o jis sako – mokėsiu po dešimt litų. Tai, žinoma, tokiu atveju nesutinkame.
Šiuo metu daugiau dirbate su juridiniais ar fiziniais asmenimis?
Maždaug tiek pat ir vienų, ir kitų.
Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduriate?
Prieš dešimt metų buvo padaryta reforma ir antstoliai iš valstybinių tapo privatūs. Vienas iš šios reformos tikslų buvo taupyti valstybines lėšas, dirbti vakarietiškai, berods, Lietuva perėmė prancūzišką antstolių sistemos modelį. Buvo sutaupoma apie dvidešimt milijonų litų. O dabar buvusi valdžia siekia, kad nuo balandžio 1 dienos valstybinių baudų išieškojimas grįš Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taigi, dešimties metų reforma dalinai grįžta atgal.
VMI – valstybinė įmonė, bus priimami nauji, galbūt neapmokyti darbuotojai, atlyginimai bus mokami iš mokesčių mokėtojų pinigų. 2012 m. gruodžio 4 d. Seime vyko Lietuvos verslo konfederacijos renginys ,,Valstybė ir verslas: konkurentai ar partneriai ?“, kuriame dalyvavo daug įvairų sričių atstovų, taip pat ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos pirmasis viceprezidentas Bernard Menut ir Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas. Jo metu Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui buvo įteiktas memorandumas dėl to, kad šių veiksmų nereikėtų daryti, o palikti taip, kaip yra visame pasaulyje – kad antstoliai būtų privatūs ir dirbtų visą antstolių darbą.
Dabar, įgyvendinant naują tvarką, valstybinei įmonei reikės priimti daugiau darbuotojų, o privatūs antstoliai ką darys? Teks atleisti apie pusę žmonių. Dešimt metų dirbusius antstolio kontoroje padėjėjus, turinčius praktikos, atleisime iš darbo, o VMI priims naujokus, kuriuos dar apmokyti dirbti reikės, už mokymus valstybė sumokės, bankrutuos dalis ir pačių antstolių, bus priversti uždaryti antstolių kontoras.
Kodėl privatūs antstoliai yra geriau nei valstybiniai?
Kai buvo valstybiniai antstoliai, atlyginimai buvo riboti. Sakysime, buvo priedas prie algos 5 proc. nuo išieškotos sumos. Jie buvo skiriami teismo antstoliui ir šis dalį skirdavo antstoliams.
Dabar viskas yra paremta kapitalo principu, kai antstolis daugiau dirba – išieško daugiau, susimoka valstybei, bet jo uždarbis yra didesnis, negu fiksuotas atlyginimas su tuometiniu juokingu priedu.
Kartais dabar kai kurie išieškotojai vis juokauja, kad teismo antstoliai anksčiau skolininkų turto ieškodavo savo kabinetuose, o dabar ,,geresnis vaizdelis“. Antstolis gali dirbti nuo 6 val iki 22 val.
Kitose Europos šalyse yra privatūs ar valstybiniai antstoliai?
Daugelyje civilizuotų šalių antstoliai yra privatūs. O mes juk civilizuoti, gyvename laisvoje ir teisinėje Lietuvoje.

Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų