IN MEMORIAM PRANAS NOREIKA

IN MEMORIAM PRANAS NOREIKA

1927 m. spalio 15 d.– 2021 m. rugsėjo 17 d.

Rugsėjo 17 d. netekome Lietuvos didžiosios energetikos kū­rėjo Prano Noreikos. Jis gimė 1927 m. spalio 15 d. Aukštelkų k., Radviliškio raj., Mykolo ir Emi­lijos Noreikų šeimoje.
Pranas 1938 m. baigė Aukštelkų pradžios mokyklą. Dėl lėšų trūkumo toliau mokyklos lankyti nebegalėjo, 5-tą ir 6-tą skyrių, kaimo moky­tojui padedant, baigė savarankiškai. 1942 m. įstojo į Šiaulių vidurinės amatų mokyklos elektromechanikos skyrių. Čia mokslą nutraukė 1944 m. vasarą Šiaulių m. sugriovęs į Vakarus praeinantis karo frontas. 1945 m. pradėjo dirbti Radviliškio garvežių depe elektromonteriu. Dirbdamas depe vakarinėje gimnazijoje baigė penktą klasę ir 1946 m. įstojo mokytis į Kauno politechnikumą. 1950 m. gavęs techniko-elektriko diplomą su pagyrimu buvo paskirtas dirbti į Petrašiūnų VRE. Pradėjo budinčiu elektromonteriu. 1951 m. įstojo studijuo­ti į Kauno politechnikos institutą, kur, neatsitraukdamas nuo darbo elektrinėje, 1955 m. įgijo inžinieriaus elektriko (specialybė – elektros sistemos ir tinklai) diplomą su pagyrimu ir elektrinėje paskiriamas aukštos įtampos įrengimų remonto meistru. Aktyviai dalyvavo kolektyvo visuomeniniame gyvenime. Būdamas įmonės profsąjungos komiteto pirmininku su administracija energingai sprendė darbuotojų darbo sąlygų ir buities problemas, organizavo sportinius renginius.
1957 m. Pranas Noreika pa­kviečiamas dirbti referentu į Lietuvos Ministrų Tarybos Reikalų valdybą. Vyko Lietuvos energetikos ūkio valdymo pertvarkymas, spartus elektrifikavimo vystymas. Statant Kauno HE, jam teko organizuoti ir kontroliuoti Kauno marių dugno paruošimo darbus, dalyvauti 1958 m. pavasario potvynio praleidime. Dar nebaigus Kauno HE statybos, iškilo kito galingo elektros energijos šaltinio – šiluminės elektrinės – poreikis. Čia tenka aktyviai dalyvauti ir Pranui Noreikai, tiek ruošiant reikalingus dokumentus, tiek važinėjant su Lietuvos ­valdžios atstovais į Maskvą.
1960 m. balandžio 5 d. priėmus Lietuvos vyriausybei nutarimą sta­tyti Lietuvos VRE, jo vykdymo organizavimas pavedamas Energetikos ūkio valdybai. Į ją Pranas Noreika pereina dirbti vyresniuo­ju inžinieriumi ir jam pavedami su Lietuvos elektrinės statyba susiję klausimai. Įsteigus statomos Lietuvos VRE direkciją, 1960 metų rugpjūčio mėnesį skiriamas jos direktoriumi. Taip prasideda jo ilgas, kūrybingas ir vaisingas 50 metų darbo etapas. Direktorius reikliai, sumaniai ir energingai koordinuoja sta­tybinių bei montavimo organizacijų darbą. Skirtingai nei tuo metu buvo įprasta kitose elektrinių statybose, būsimų šeimininkų jėgomis organizuojama kruopšti darbų kokybės kontrolė, įrengimų revizija, prieš juos montuojant, metalo ir suvirinimo darbų kontrolė. Sukomplektuojamas ir paruošiamas naujausių energetinių įrenginių valdymui lietuviškas personalas. Ir taip pirmasis 150 MW galios energoblokas (per rekordiškai trumpą laiką – 28 mėnesius nuo darbų statybos aikštelėje pradžios) sėkmingai pradėjo veikti 1962 m. gruodžio 30 d. Toliau elektrinės darbas ir statyba įgauna ritmą, projektinė 1800 MW galia pasiekiama 1972 m. paleidus aštuntą bloką. 1974 m. pagal P. Noreikos pasiūlymą Lietuvos elektrinei buvo pavestos Kruo­nio hidroakumuliacinės elektrinės statybos užsakovo funkcijos. Rūpesčiai pasikartojo: šių funkcijų vykdymo komandos ir būsimos elektrinės personalo komplektavimas, techninio projekto paruošimas ir rangovų organizavimas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo kuro tiekimo blokada. P. Noreikos iniciatyva buvo surastas, išbandytas ir 1992 m. pradėtas naudoti alternatyvus kuras – Venesuelos orimulsija. Buvo pastatyti ir pirmieji dūmų valymo įrenginiai. Ruo­šiantis Ignalinos atominės elektrinės stabdymui ir gavus dalinę ES paramą, atliktas įrengimų atnaujinimas ir modernizacija: pakeisti susidėvėję mazgai, įdiegta skaitmeninė valdymo sistema, 7-am ir 8-tam energoblokams sumontuoti dūmų valymo įrenginiai, galintys deginti sieringą kurą be aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo, sumontuotas modernus, 415 MW galios kombi­nuoto ciklo 9-tas energoblokas.
Kartu su Lietuvos elektrinės statybos pradžia prasidėjo ir naujos gyvenvietės, skirtos statybininkų bei elektrinę aptarnaujančio personalo apgyvendinimui, statyba, kuriai P. Noreika skyrė daug dėmesio bei kūrybinių pastangų. Tuščiuo­se laukuose išaugo miestas su visa infrastruktūra. Elektrėniečiai džiaugiasi dirbtinio ledo čiuožykla, plaukiojimo baseinu, vandens sporto kompleksu, sporto salėmis, rea­bilitacijos ligonine, atrakcionų parku ir pan. Ne be elektrinės pagalbos pastatyta bažnyčia. Prano Noreikos nuoširdus darbas ir jo rezultatai įvertinti daugeliu apdovanojimų. Tarp jų: 1965 m. LSSR nusipelnęs inžinierius, 1966 m. Socialistinio darbo didvyris, 2000 m Elektrėnų garbės pilietis, 2001 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2008 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, 2007 m. Ūkio ministerijos medalis „Už nuopelnus verslui“, 2007 m. LTOK Olimpinė žvaigždė, KKSD 1-o laipsnio ordinas su grandine. 1975–1980 m. buvo LSSR AT, nuo 1979 m. SSRS AT deputatas.
Laisvalaikio pomėgiai – gamta, sodas, ypač bitės, sportas. Palaikė Elektrėnų sportininkus, ypač ledo ritulininkus. Daug bendradarbiavo su žiniasklaida, parašė atsiminimus apie atskirus gamybinės veiklos ­periodus.
Išėjo anapilin Pranas Noreika, bet liko jo nuveikti darbai: pastatyta Lietuvos elektrinė, Elektrėnų miestas su visa infrastruktūra, ­Kruonio HAE. Jo šviesus atminimas liks jį pažinojusių ir bendravusių žmonių širdyse bei gražus akcentas Lietuvos energetikos statytojų istorijoje.
Nuoširdžiai užjaučiame duk­rų Vilijos ir Eglės šeimas bei visus Velionio artimuosius.

Buvę bendradarbiai,
Lietuvos elektrinės energetikai

Komentarai:

  1. Geras žmogus buvo, bet ir vogė neblogai, juk komunistas. Kai išejo i pensija išsineše milijona, tai atlyginimu neturejo žmonems išmoketi. Kas šikna laiže tas Ir buvo pagerbtas, o kas stojo prieš sistema ta dusino. Ačiu Dievui, kad numire.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų