Gyvenimas už vartų

Gyvenimas už vartų

Karštas vasaros dienas Elektrėnuose dar labiau kaitina iš elektrinės atleistų žmonių emocijos. Bedarbiais likę virš 100 energetikų ieško informacijos, kaip jiems gyventi be darbo.

Julija KIRKILIENĖ

Pirmiausia, žinoma, jie kreipėsi į Darbo biržą. Ten energetikams nebuvo pasiūlyti persikvalifikavimo kursai, nebuvo suteikta informacijos apie galimą darbą su verslo liudijimais, bet iš karto buvo pasiūlytas darbas UAB „Kauno energijos remontas“ už minimalų atlyginimą.  Atsisakius ten dirbti, pagal dabartinius įstatymus, bedarbiai išbraukiami  iš sąrašų. Energetikai iš skirtingų instancijų gauna skirtingą informaciją, ar tuos mėnesius, už kuriuos jie gavo išeitines kompensacijas, jie bus socialiai apdrausti. Į pagalbą bedarbiams  atėjo profesinės sąjungos „Solidarumas“ specialistai, su kuriais energetikai susitiko liepos 21 d.

Nuskriausti, bet nenugalėti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė pasveikinusi energetikus su  pergale – pasirinkimu  likti nuskriaustais, bet nenugalėtais – informavo apie galimybę dirbti su verslo liudijimais ir „Solidarumo“ pastangas padėti remontininkus kuo „brangiau parduoti naujiems darbdaviams“.

Pasak K. Krupavičienės, profesinės sąjungos imsis prevencinių priemonių, vystys socialinį dialogą, socialinių partnerių informavimą ir konsultavimą.  Jie aiškinasi,  kokia yra Lietuvos energetikos strategija, kokios kvalifikacijos darbuotojų šiame sektoriuje reikės, kokios bus jų darbo sąlygos, socialinės garantijos ir pažadėjo tarpininkauti organizuojant mokymus tiems remontininkams, kurie nėra atestuoti Valstybinėje energetikos inspekcijoje.

„Solidarumo“  teisininkas Petras Grėbliauskas informavo, kad energetikai, išeidami iš darbo, turėjo gauti pažymą apie sumokėtą išeitinę išmoką bei laikotarpį, už kurį  ta suma sumokėta. Tam laikotarpiui darbuotojai dar yra apdrausti socialiniu draudimu. Iš išeitinės sumos buvo išskaičiuotas ir sveikatos draudimo mokestis. Energetikams teisininkas patarė užeiti į Ligonių kasų Elektrėnų skyrių ir tą informaciją pateikti.

Siūlė darbą

Bedarbiais per prievartą likusiems energetikams niekas neieško psichologų, patariančių, kad gyvenimo be netekčių nenugyvensime, kad kiekvienas praradimas yra naujas atradimas, todėl jie kiekvienas kitaip bando kabintis į gyvenimą. Kai kurie jau susirado darbą Vilniuje, o kai kuriuos slegia psichologinė našta: kaip gi taip dabar – niekam nereikalingas?

Susitikimas su profsąjungos specialistais buvo naudingas abiems pusėms. Į jį atvykęs energetikas, buvęs tarybos narys, AB „Empower“ atstovas Lietuvoje Bronius Pargaliauskas energetikams, turintiems atestacijos pažymėjimus, pasiūlė gerai apmokamą darbą.

Deja, darbas komandiruotėse nors ir už gerą atlyginimą, tinka ne kiekvienam buvusiam Lietuvos elektrinės specialistui. Todėl keletas domėjosi galimybe dirbti pagal verslo liudijimą, dar kiti domėjosi nuosavos įmonės kūrimo galimybėmis.

Susitikimas   naudingas buvo ir profesinėms sąjungoms. Lietuvos elektrinės profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Rimtautas Ramanauskas sako, kad iš elektrinės išėjo mažiau nei pusė profsąjungiečių, todėl jis kol kas vadovauja ir likusiems, ir išėjusiems. Bet išėjusieji nutarė kurti naują profesinės sąjungos „Solidarumas“ skyrių.

Vienybė- jėga

Susirinkusieji suprato, kad didžiausia jėga yra vienybė, ir kartu susibūrus, lengviau rasti sprendimus. O „Solidarumo“ atstovai pažadėjo  kreiptis į Lietuvos Respublikos Trišalę tarybą, prašyti rudenį organizuoti konferenciją, kurioje būtų nagrinėjama Lietuvos energetikos ūkio situacija ir ateitis.

Siekiant išvengti socialinių konfliktų bei situacijų, kokios susiklostė  Lietuvos elektrinėje, būtina imtis prevencinių priemonių ir vystyti socialinį dialogą, socialinių partnerių (Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių) informavimą ir konsultavimą ne tada, kai reforma pasibaigia, o tada, kai ji tik ketinama vykdyti.

Jau dabar socialiniai partneriai turėtų žinoti, kokia yra Lietuvos energetikos strategija, kokios kvalifikacijos darbuotojų šiame sektoriuje reikės, kokios bus jų darbo sąlygos, socialinės garantijos.

Gyvenimas be remontininkų

Buvusioje Lietuvos elektrinėje, dabar jau energijos gamykloje (Lietuvos elektrinė pervadinta į AB „Lietuvos energijos gamyba“), gyvenimas vyksta be energetikų.  Gal jų ir nebereikės, nes pagal „Litgrid“ – elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus, valdančio elektros energijos srautus Lietuvoje, – paruoštą galimybių studiją, iki 2014 metų  pirmieji 6 elektrinės blokai turėtų būti demontuoti.

2012 m. planuojama pradėti eksploatuoti naująjį kombinuoto ciklo dujų turbinos bloką.

Pasak Lietuvos energijos generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, šiuo metu elektrinė veikia  60-600 MW pajėgumu, dirba vienas arba du iš aštuonių energetinių blokų, tai priklauso nuo poreikio. Bendras Lietuvos elektrinės pajėgumas yra 1800 MW, tačiau šiuo metu maksimali elektros energijos vartojimo galia Lietuvoje siekia 1200-1300 MW.

Nors Lietuvoje dujų kaina sudaro 70-80 proc. elektros gamybos savikainos, bet, kaip sako D. Misiūnas,  vien ekonomiškai vertinti negalima. Lietuvos elektrinė yra svarbi šalies energetiniam saugumui užtikrinti, todėl nustatoma remtinos gamybos kvota. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Elektrėnų elektrinė tapo pagrindine elektros energijos gamintoja Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu dėl kokių nors priežasčių taptume izoliuota sala, Lietuvos elektrinė galėtų pagaminti visą šaliai būtinos elektros energijos kiekį. Elektros sistemos stabilumui reikia savų veikiančių generavimo šaltinių. Elektrėnų elektrinė energiją gamina tik tada, kai yra dotuojama  ir kai yra poreikis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų