Nors ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad Lietuvoje, skirtingai nei Japonijoje, stichinių nelaimių nebūna, bet šios vasaros orai šalyje ir mūsų savivaldybėje jau pridarė nuostolių. Kokios žalos pridarė paskutinioji, liepos 21 dienos, audra, klausėme visų savivaldybės seniūnų.
Greta KAMANDULYTĖ
Elektrėnų seniūnija
Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas sakė, jog šioje seniūnijoje audra vartė medžius. Išlūžo maždaug apie 10 įvairaus storio medžių. Liūtis nuplovė pralaidas. Žmonės į seniūniją kreipėsi nebent pranešdami apie tai, kur koks medis nuverstas. Tačiau audra didelės žalos nepadarė.
Vievio seniūnija
Kaip sakė Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, vėtra išvartė medžius, buvo dingusi elektra, kai kur nutraukti laidai. Seniūnija viską tvarkė savomis lėšomis, padėjo savanoriai, papildomai lėšų padariniams tvarkyti neprašė. Į seniūniją kreipėsi keletas gyventojų dėl padarytos žalos, bet, pasak seniūno, ten baimės buvo daugiau negu žalos.
Kietaviškių seniūnija
Kietaviškėse anksčiau praūžusi audra pridarė daugiau žalos negu ši. Praėjusio ketvirtadienio liūtis praplovė kelius, teko taisyti. Bet šįsyk žalos nepadaryta.
Semeliškių seniūnija
Semeliškių seniūnas Vytas Barzdaitis „Elektrėnų kronikai“ sakė, kad ši audra jokios žalos šioje seniūnijoje nepadarė. Buvo tik palaužytos šakos, dingusi šviesa.
Pastrėvio seniūnija
Kaip teigė Arūnas Kanapeckas, Pastrėvio seniūnas, didelių nuostolių nebuvo, gal kelios šakos nulūžo.
Kazokiškių seniūnija
Kazokiškių seniūnė Vladislava Valantavičienė pasakojo, jog praūžusi vėtra nutraukė elektros tiekimą kazokiškiečiams. Daliai jų elektra buvo dingusi iki ketvirtadienio vakaro, 21 val., kitiems elektros tiekimas atnaujintas buvo tik penktadienį. Dėl dingusios elektros buvo sustojęs ir vandens tiekimas. Virto medžiai.
Tai bene rimčiausi praėjusį ketvirtadienį praūžusios audros padaryti nuostoliai Elektrėnų savivaldybėje.
Beižionių seniūnija
Beižionių seniūnijoje audra gilių pėdsakų nepaliko. Kelias truputį paplautas, elektros nebuvo trumpai, palaužytos medžių šakos, bet niekas į seniūniją neatėjo ir nesiskundė.
Nuostoliai siekia šimtus tūkstančių
Penktadienį, liepos 22 d., draudimo kompanijos gavo virš 20 pranešimų apie audros metu patirtus nuostolius. Dauguma pranešimų yra gauti iš Vilniaus ir Vilniaus rajono. Dažniausiai pranešama apie vėjo nuplėštus stogus, nulūžusių medžių šakų apgadintus automobilius, sugadintus kiemuose prie namų laikytus įvairius daiktus – nuo lauko baldų iki sporto bei laisvalaikio įrangos, pavyzdžiui, batutų. Gauta pranešimų ir apie žaibo iškrovų sukeltus nuostolius gyventojų bei verslo įmonių turtui.
Pirminiais skaičiavimais, patirtų nuostolių suma turėtų siekti mažiausiai 300 tūkst. litų.
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją, praėjusio ketvirtadienio audros metu žaibai Lietuvoje sukėlė mažiausiai septynis gaisrus, be elektros buvo likę 15 tūkst. gyventojų.
Būkite pasirengę
Kadangi šią vasarą liūčių su perkūnija sulaukiame bene kasdien, o mūsų klimatas pamažu tampa panašus į tropinį, reikia žinoti, kaip elgtis audrų metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pateikia tokius patarimus:
Nestovėkite ir nestatykite automobilių po aukštais medžiais, arti elektros linijų. Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus ir langines. Prieš prasidedant liūčiai, iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingesnius daiktus. Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
Perkūnijos metu namuose būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas. Pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Perkūnijai užklupus lauke, geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau ir pralaukite perkūniją.
Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus, o nelaimės atveju skambinkite skubios pagalbos telefono numeriu 112.