„Amžinas vaikystės pasaulis. Amžina vaikystės pasaulio Motina. Mes tikėdavome, kad tai Ji sukūrė šitą didelį, paslaptingą pasaulį, ir todėl jai viskas paklūsta: didžiulių jovarų žydėjimas, žaibais tviskanti vasaros liūties naktis, atitirpusi pavasario žemė… Ji iškelia mūsų vaikystę šiltomis, saule dvelkiančiomis rankomis, nusijuokia, ir vaikystė nurimsta, tikėdama, kad niekam nieko blogo neatsitiks, kol juokiasi Motina“. (R. Keturakis).
Janina ČERNIAUSKIENĖ
Penktadienio popietę į Kietaviškių klubą, į joms skirtą Motinos dienos šventę, kvietėme mamas, močiutes. Tai joms buvo skirtos pačios gražiausios eilės, dainos, gėlės ir šypsenos. Kadangi Mama – pats brangiausias žmogus pasaulyje, todėl klebono D. Jančiausko ir seniūnės D. Cibulskienės palinkėjimai mamoms buvo labai šilti ir nuoširdūs. Kas gi mamytes pradžiugina labiau nei vaikai? Todėl visus susirinkusius kietaviškiečius skambiomis dainomis ir į širdį einančiais žodžiais pasveikino Kietaviškių mokiniai ir jų vadovė G. Žalienė. Paskutinę dainą „Žibuoklėm pražydo šilelio, šilelio šlaitai…“ dainavo visi. Iki skausmo gerai žinomi senos dainos žodžiai mamas nuvedė prisiminimų takeliais į vaikystę, ne vienai ir ašara sužvilgo akyse.
Nuotaikingų ir švelnių dainų pynę mamoms padovanojo Semeliškių ansamblis „Svaja“ (vadovė G. Barzdaitienė). Žiūrovai šį ansamblį sutiko labai šiltai. Gera buvo pasiklausyti lyriškų dainų, kartu palinguoti ir padainuoti. Gaila, kad ne daug mamyčių atėjo į šį renginį, ko gero prasidėjo didysis darbymetis, nes tą dieną pavasario saulė tokius šiltus spindulius žemei dalino.
Mes, kultūros darbuotojos, esame dėkingos mokytojai ir mokiniams, Semeliškių ansamblio dalyviams ir vadovei už padovanotą šventę.