Europos Parlamentas iš arti

Europos Parlamentas iš arti

Julija Kirkilienė

Pusantrų metų besitęsęs karantinas atitolino žmones, sumažino kelionių, bendravimą pakeitė nuotolinės erdvės. Šią vasarą ­gyvenimas pamažu grįžta į įprastas vėžes. Po metų pertrau­­kos­ atnaujinti ir tiesioginiai Europos­ Parlamento posėdžiai gražiame­ Prancūzijos mieste Strasbūre. „Elektrėnų kronika“ liepos 5–7 dienomis EP posėdį taip pat stebėjo iš arti, gyvai bendravo su sesijoje dalyvavusiais Lietuvos europarlamentarais ir prie lietuviškojo ąžuoliuko Orengerie parke su Strasbūro lietuviais giedojo ­tau­tišką giesmę.

Diktatorius – įpykęs raganosis

Petras Auštrevičius

Į sesiją Strasbūre rinkosi ne visi parlamentarai. Dalis jų vis dar dalyvavo nuotoliniu būdu. Su Petru Auštrevičiumi, Europos Parlamente dirbančiu nuo 2014 metų, susitikome antradienio ryte. Tą pačią dieną jis diskusijoje apie Magnickio aktą kalbėjo su ES Vyriausiuo­ju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu, interviu davė Latvijos žurnalistui, o vakare, Strasbūro laiku 20 val., prisidėdamas prie akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ organizavo Lietuvos himno giedojimą.
Diskusijoje parlamentaras kal­­bė­jo apie žmogaus teises, tad ir ­mū­sų pokalbis sukosi apie tai. Pirmiausia, žinoma, klausėme apie pabėgėlių per Baltarusiją problemą­ Lietuvoje ir Europos Sąjungos­ pagalbą problemai sušvelninti. Politikas sako, kad Lietuva garsiai kal­bėdama apie režimą kaimyninėje ša­lyje elgiasi garbingai. Jeigu Lietuva tylėtų, padarytų nusikaltimą istorijai. Garbė Lietuvai už tai, kad nebijo kalbėti. „Žinoma, kerštaujantis diktatorius elgiasi kaip įpykęs raganosis, jis daro bet ką. Jis grasina ne tik pabėgėliais, bet grasina ir ginklais, ir narkotikais,ir branduolinėmis atliekomis, kurios Baltarusijoje greitu laiku atsiras. Bet jis ne pats sprendžia, turi, kas jam pataria, matyt, Kremliuje. Jis daro blogiau sau, bet ir mus priverčia apmąstyti daromus žingsnius ir taisyti klaidas“,- susidariusią įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos vertina parlamentaras. Pasak politiko, reikia pripažinti, kad susidariusi padėtis pasienyje kurį laiką tęsis, nes tai Baltarusijos valstybinė politika. Jų vykdomą migracijos politiką reikia įvardinti kaip neteisėtą prekybą žmonėmis, o tai yra tarptautinis nusikaltimas. Ateis diena, mano P. Auštrevičius, kad A. Lukašenka už šį nusikaltimą bus teisiamas. Imigrantai iš Turkijos ar Irako skraidinami į Baltarusiją, todėl Lietuvai reikia spausti ir tas šalis. Pavyz­džiui, reikėtų mažinti populiarius skrydžius iš Turkijos į Vilnių. Šiuo metu reikia ne tik politinio, bet ir ekonominio spaudimo. Gerai, kad į Lietuvą atvyko Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis, kuris iš pirmų lūpų sužinos apie problemą, kuri Europoje nėra suprantama. Nes jei Vokietijoje ar Prancūzijoje per parą sieną kerta 100 pabėgėlių, toms šalims nėra problema, o mažai Lietuvai – didelė bėda. Parlamentaras sako, kad Europos Parlamente ta problema irgi bus svarstoma. Sesijos metu bus svarstomi du nauji fondai, iš kurių galima tikėtis paramos. Šitai vyriausybei teko ne tik ekonominė krizė ir koronavirusas, bet ir pabėgėliai. Lietuvos savivaldai irgi reikėtų suprasti, kad mus užklupo bėda, kuria reikia pasidalinti. Mes esame valstybė, o ne kolūkis. Kai pinigų savivaldybėms reikia – iš biudžeto gauna, o bėda dalintis nenori. Apie tai reikėtų kalbėti daugiau.
O diskusijoje apie Magnickio aktą su ES Vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu pakartojo savo poziciją – būtina sankcio­nuoti korupciją, mat ji sudaro esminę nusikaltimų susijusių su žmogaus teisių pažeidimais, dalį.

Trečią kadenciją Europos­ Parlamente dirbanti Vilija Blin­kevičiūtė, kaip visada, yra pilna energijos ir idėjų. Išgirdusi lietuviškai Parlamento koridoriuose kalbančias žurnalistes pati jas užkalbino, nepagailėjo brangaus lai­ko pokalbiui apie Europą ir Lietuvą. Juk jos visur pilna: Europos Parlamente – Užimtumo ir so­cialinių reikalų komiteto pirmoji vicepirmininkė, dirba Moterų teisių ir lyčių lygybės bei Kultū­ros ir švietimo komitetuose, o gegužės mėnesio pabaigoje buvo išrinkta Lietuvos socialdemokratų parti­jos pirmininke. Per 125 metų LSDP istoriją šios pareigos pirmą kartą patikėtos moteriai.

Kokios valstybės žmonės nori

Pirmiausia kalba pasisuko ne apie Europos Parlamentą, o apie Lietuvos šiokiadienius. Lietuvos socialdemokratų partija per tą mėnesį nuo naujosios pirmininkės išrinkimo reitingo lentelėse staigiai šoktelėjo į viršų. Pasak V. Blin­kevičiūtės, tai todėl, kad žmonės vertina situaciją Lietuvoje, o ji nėra gera. Valdančioji Seimo dauguma šoka pagal mažumą Seime turinčios­ Laisvės partijos įgeidžius jautriais žmonėms klausimais, neieškodama sutarimo, kompromisų nei Seime, nei visuomenėje, o rimtos šalį valdančios partijos taip neturėtų elgtis. Nuo liepos 1 d. pakilo dujų ir elektros kainos, o kartu pakilo kainos ir visų vartojamų prekių. „Pažiūrėkite, koks Vyriausybės atsakas į tai? Jokių

Vilija Blinkevičiūtė

pasiūlymų žmonėms, gyvenantiems nuo algos iki algos ar nuo pensijos iki pensijos. Nekalbama apie pajamų minimumo apmokestinimo padidinimą, apie pridėtinės vertės mokesčių maisto produktams sumažinimą. Socialdemokratų partija ­Seime dirba opozicijoje ir jos misija yra rodyti, ką valdžia daro ne taip. Lietuva neturi būti ta valstybe, kurioje gyventi gera būtų tik didelius pelnus uždirbantiems žmonėms. ­Tokios valstybės niekas nenori“,- kalba europarlamentarė.
Politikė kalbėjo apie artėjančius savivaldos rinkimus ir išsakė so­cialdemokratų poziciją, kad merai būtų renkami tiesiogiai ir išlik­tų, kaip yra dabar, tarybos vadovai. Pataisymus galima įtraukti tik dėl tiesioginės mero atsakomybės. Savo nuomonę europarlamentarė turi ir apie „Šeimos maršą“. Pasak jos, žmonės į gatves išeina tada, kai valstybėje yra kažkas negerai. O mūsų valstybėje šeimos yra pamirštos. Demografinė padėtis tragiška: emigracija didėja, gimstamumas mažėja. Išmokos gimus vaikui ne­indeksuojamos jau daugelį metų, nors kainos kyla. Mažos mokyklos naikinamos, o atidaromos elitinės. Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai tų elitinių mokyklų lankyti ­negali – neturi už ką susimokėti. „Lietuva švietimui skiria gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o pagal švietimui skiriamus pinigus mūsų šalis stipriai atsilieka tiek nuo Estijos, tiek nuo Latvijos“,- nerimu dalijosi politikė.
Pandeminis laikotarpis išvargino šeimas, o vasaros stovykloms Vyriausybė tinkamo dėmesio nerodo – viskas palikta savivaldai. Politikė dalijosi patirtimi, kai pandemijos laikotarpiu Belgijoje įvestos buvo komendanto valandos, uždaryti prekybos centrai, maitinimo įstaigos, bet mokyklų neuždarė. Belgijoje švietimas yra prioritetas. Kalbėdama apie mūsų šalies šeimų problemas, politikė šluostėsi ašaras ir sakė tikinti, kad žmonės per kitus rinkimus patikės kairiąja politine jėga – Socialdemokratų partija, kuriai tektų sunki užduotis – investuoti į žmones.

Rašytiniai paaiškinimai

Liepos 5–8 dienos Europos Parlamento sesijoje V. Blinkevičiūtė savo balsu pritarė trims svarbiems svarstytiems klausimams: Bendrajai Sąjungos aplinkosaugos veiksmų ­programai iki 2030 m., Naujai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvei, Europos vaistų agentūrai.
„Balsavau už šį (Europos vaistų agentūra (A9-0216/2021 – Nicolás González Casares) 08-07-2021) pranešimą. COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad būtina stip­rinti bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinimą ES ieškiant geresnių rezultatų visuomenės sveikatos srityje. Nei ES, nei valstybės narės nebuvo pasirengusios reaguoti į tokio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. Veiksmų ėmėsi Komisija ir Europos vaistų agentūra, kurdamos būtinas struktūras, kad valstybės narės geriau ir labiau koordinuotai reaguotų į pandemiją. Šiuo reglamentu siekiama atsižvelgti į įgytą patirtį, poreikį ES sukurti tinkamą institucinę sistemą, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas be improvizacijų, turint aiškius įgaliojimus, ir suteikti teisinį pagrindą aktyvesniam ES institucijų vaidmeniui. Reglamentas siejasi kovos su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai mechanizmu ir didesniais Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kaip pagrindinių to mechanizmo ramsčių, įgaliojimais, stiprinant koordinavimą ir jų sinergiją. Reikia daugiau Europos veiksmų sveikatos srityje, kuriant sveikatos sąjungą. Europa turi turėti ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo struktūrą, kuri apimtų nustatytą institucinę struktūrą, į kurią įeitų vaistų ir medicinos priemonių iniciatyvinės grupės ir darbo grupė. Taip pat apimtų vaistų tiekimo grandinės stebėsenos ir kontrolės sistemą ir įvairių subjektų pareigas, ypatingos svarbos vaistų ir medicinos priemonių sąrašų sudarymą ir bendrą vaistų stygiaus apibrėžtį“.

Lietuvą girdi ir mato

Lietuvoje nuo Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo laikotarpio žino­mas politikas, socialdemokratas Juozas Olekas Europos Parlamente dirba pirmą kadenciją. Naujokas Europos Parlamente, bet ne politikoje J. Olekas aktyviai reiškiasi Parlamento veikloje. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje aktyviai dirbantis politikas nesto­koja idėjų, dažnai kalba diskusi­jose, teikia siūlymus, paklausimus. Europos Parlamente J. Olekas dirba Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, yra Delegacijos ryšiams su Panafrikos Parlamentu, Delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje narys ir kt.

Naudingi Lietuvai sprendimai

Kalbėdamas regioninei žiniasklaidai, europarlamentaras pabrėžė įstojimo į Europos Sąjungą nau­dą Lietuvai: įgijome laisvę judėti, įsigyti žinių bet kurioje šalyje ir, žinoma, sustiprėjome materialiai. Lietuvai atstovaujantys europarlamentarai pasiekė, kad, pavyzdžiui, vakcinų Lietuva įsigytų pagal tą patį principą, kaip ir didžiosios šalys – nuo gyventojų skaičiaus. Europarlamentarams tenka Parlamente ginti ir kitus sprendimus, atitinkančius mūsų šalies lūkesčius. Politikas sako, kad šioje kadencijoje kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda išsiderėjo didesnes išmokas žemės ūkiui. Pasak J. Oleko, tai buvo galima pasiekti ir anksčiau, bet ankstesnioji prezidentė žemės ūkiui buvo mažiau dėmesinga.

Juozas Olekas

Šioje EP kadencijoje minint Lietuvos tremčių 80-metį Europos Parlamente taip pat buvo skaitomos tremtinių pavardės. Pirmasis pavardes skaityti pradėjo EP Pirmininkas. Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, kad apsaugotų Lietuvos teisėjus nuo Rusijos persekiojimo (Rusijos tyrimų komitetas pernai gruodį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Korne­lijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai netei­sėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams. Minėti trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų per Sausio 13-o­sios įvykius). „Lietuva yra girdima ir matoma“,- sako politikas.
Pasak europarlamentaro, esan­čio Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariu, šiuo metu jis aktyviai dirba dėl spaudimo pašalinimo medaus rinkoje. Medaus privežama iš viso pasaulio ir Europos Sąjungoje į rinką jis pateikiamas kaip medaus mišinys, nenurodant gamin­tojo šalies. „Tame mišinyje gal tik koks šaukštas yra gero lietuviško medaus. Daug rašiau raštų, kreipimųsi, kol buvau išgirstas ir dabar jau bus svarstomas įstatymas dėl medaus ženk­linimo, kuriame būtų nurodoma, kokia proporcija ir iš kokios šalies yra medaus mišinyje“,- apie atliktą naudingą darbą Lietuvai entuziastingai kalba ne tik europarlamentaras, bet ir bitininkas J. Olekas.
Pagal specialybę gydytojas J. ­Olekas dirba Sveikatos apsaugos konferencijoje, kuri yra dalis konferencijos „Už ES ateitį“. Konferen­cijoje bandoma išdiskutuoti galimybes Europos Sąjungos sveikatos sistemą padaryti stipresnę. Vienas iš būdų būtų steigti tikslinius diagnostikos centrus, kuriuose diagnozuoti ligą galėtų visi ES piliečiai, apmo­kant ES draudimu. Šiuo metu disku­tuojama apie tokį vėžio ligų centrą, bet lietuviai siūlo tokį centrą kurti ir širdies kraujagyslių ligoms diagnozuoti. Pasak politiko, nors EP dirba tik 11 lietuvių, bet jie dirba savo darbą ir yra girdimi bei matomi.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų