Europarlamentarai valstybės dienos nešventė

Europarlamentarai valstybės dienos nešventė
Julija Kirkilienė
Raminta Česnauskaitė

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje buvo balsuojama dėl Europos Parlamento kreipimosi į Europos Komisiją su prašymu užtikrinti  ES teisės laikymąsi Lietuvoje ir, prireikus, pradėti pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio privilegijų nepaisymo.

Liepos 5 d. prieš atostogas  į sesiją susirinkę Lietuvos europarlamentarai ir jų padėjėjų komandos Valstybės dienos nešventė ir Lietuvos himno negiedojo. Kaip sakė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė,  Lietuvos europarlamentarai, pakviesti komisaro  Algirdo Šemetos pusryčių, paminėjo šią Lietuvai svarbią datą.  Tik Vytautas Landsbergis  Europos Parlamento sesiją iškeitė į Valstybės dienos šventę Lietuvoje.
Ką ir kaip veikia 12 europarlamentarų iš Lietuvos, praėjus metams po rinkimų, kokią įtaką Europos Parlamente priimti sprendimai turi Lietuvai ir Elektrėnų savivaldybei, „Elektrėnų kronika“ liepos 5-8  dienomis domėjosi Strasbūro plenarinėje sesijoje.
Lietuvos europarlamentarai
12 Europos Parlamento narių iš Lietuvos atstovauja penkioms frakcijoms: Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė ir Justas Vincas Paleckis – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai; Laima Andrikienė, Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Algirdas Saudargas sudaro Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupę; Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas – frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“; Leonidas Donskis ir Viktoras Uspaskich atstovauja Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai; Voldemaras Tomaševskis – Europos konservatoriams ir reformistams. Kiekvienas jų dirba keletame komitetų, o  Europos Parlamento senbuviams L. Andrikienei ir  J. V. Paleckiui skirti pakomitečių pirmininkų pavaduotojų postai. V. Landsbergiui ir naujokams  V. Blinkevičiūtei ir V. Tomaševskiui paskirti komitetų pavaduotojų postai. Lietuvos europarlamentarai nesiskundžia gyvenimu tarp Vilniaus, Briuselio ir Strasbūro ir sako įnešantys savo indėlį, kad Europos šalys susikalbėtų ne tik skirtingomis kalbomis, bet ir dėl skirtingų problemų.
Elektrinė su europarlamentarais nediskutuoja
Su jauniausia europarlamentare, 26 metų Radvile Morkūnaite – Mikulėniene susitikome iškart po frakcijos posėdžio, kuriame jai teko paaiškinti, kodėl  balsavo prieš  maisto produktų iš klonuotų galvijų vartojimą. Mūsų pokalbis su europarlamentare pakrypo apie atliekų tvarkymą, kadangi sesijoje buvo svarstomas klausimas – rezoliucija įtvirtinti siekį, kad Europos Komisija pasiūlytų direktyvą, įpareigojančią visas šalis atskirai rinkti maisto atliekas ir jas perdirbti.
R. Morkūnaitė – Mikulėnienė yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė,  o aplinkosaugos problemos Lietuvai (ypač Elektrėnų savivaldybei) yra labai aktualios, todėl europarlamentarė prie  šių klausimų daug dirba, renka tyrimų duomenis, dažnai pasisako komitetuose ir posėdžiuose. Pasak politikės, biologiškai skaidžios atliekos Lietuvoje sudaro apie 42 procentus visų komunalinių atliekų, t. y. apie 598 tūkst. tonų. Iki 2013 m. Lietuvoje turi būti sukurta infrastruktūra, užtikrinanti ne mažiau kaip 50 proc. teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ar kitokį panaudojimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 13 „žaliųjų“ atliekų kompostavimo aikštelių (po vieną Šiauliuose, Druskininkuose, Alytuje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Visagine, Zabieliškyje ir penkios Panevėžio regione), tačiau griežtėjant reikalavimams ir norint tvarkytis tinkamai, tokių turėtų būti bent 4 kartus daugiau.
Europarlamentarė mano, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, labiausiai trūksta šviečiamosios veiklos ugdant vartotojišką kultūrą. Gyventojams būtina įskiepyti supratimą apie būtinybę skirti sausas atliekas nuo šlapių. R. Morkūnaitė – Mikulėnienė taip pat sakė  daug dirbanti dėl to, kad  teršalų intervencinės prevencijos (TIP) kontrolę vykdytų nepriklausomi ekspertai.   Ji  sakė bandžiusi užmegzti dialogą su  Lietuvos elektrinės administracija dėl taršos kontrolės, deja, iš Elektrėnų atsakymų į jos laiškus nesulaukusi. Pagal Orhuso konvenciją, visuomenė privalo žinoti apie aplinkos taršą, deja, nuo metų pradžios pilnu pajėgumu pradėjusi veikti Lietuvos elektrinė, elektrėniečių apie tai neinformuoja.
Prezidentas nėra giedorius
Rolandas Paksas į plenarinę sesiją Strasbūre sakė per 6 val. atskridęs su „savo birbyne“, o Europos Parlamente dirbantis net penkiuose komitetuose, Valstybės  dienos nešventė ir himno negiedojo. Ne,  ne dėl darbo gausos ir ne todėl, kad himno giedojimo niekas neorganizavo,  o todėl, kad jis nepritaria  giedojimo akcijai. Pasak Prezidento, jis gali turėti savo nuomonę, kad giedorių akcija yra populistinė, kur kas reikšmingesnė jų partijos akcija „Lietuvi, įkalk vinį į kubilą“.  
Liepos 6 d. jis balsavo už tai, kad Europos Komisija kreiptųsi į  Lietuvos valstybės institucijas, jog šios paisytų ES teisės  nevertinti europarlamentaro veiklos, atliekant savo pareigas. Šių metų sausio 21 d. Lietuvos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vertindama europarlamentaro V. Tomaševskio veiklą Europos Parlamente ir kitur, nutarė, jog EP nario viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis. Etikos komisija šį sprendimą priėmė, gavusi asociacijos „Lietuvos sąjūdis“ kreipimąsi, kuriame nurodoma, kad V. Tomaševskis viešai kalba apie lenkų diskriminavimą Lietuvoje. Po tokio komisijos sprendimo V. Tomaševskis kreipėsi į EP prašydamas apginti jo parlamentaro privilegijas. Pasak R. Pakso, šis konfliktas nebuvo reikalingas Lietuvai.
Rūpinasi energetika
Europos Parlamente R. Paksas aktyviai pasisako įvairiais atominių elektrinių klausimais. Pasak jo, Lietuvai svarbu, kad ne tik ES valstybės narės, bet ir kaimyninės šalys, ypač Rusija ir Baltarusija, kuriose planuojama statyti branduolines elektrines, į šias nuostatas nepažiūrėtų pro pirštus. Kuriamas Baltijos atominis trikampis yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos rūpestis. Rusijos ir Baltarusijos planai statyti naujas atomines elektrines prie rytinių ES sienų sudaro prielaidas, kad gali gerokai susilpnėti ne tik aplinkinių valstybių, bet ir Skandinavijos bei visų Vakarų Europos šalių ekologinis saugumas.
Gerai esą tai, kad Lietuvai svarbūs dalykai dėl branduolinės energetikos saugumo pažymėti ir Baltijos jūros regiono strategijoje. Dėl atominės elektrinės statybų Baltarusijos Astravo rajone jis jau kalbėjęs su Baltarusijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje V. Dražinu, Europos Parlamente  konsultuojasi su Baltijos jūros valstybėms atstovaujančiais europarlamentarais dėl galimybių rengti bendrus susitikimus „Baltijos atominio trikampio” problemoms išnagrinėti ir ieškoti būdų bei poveikio priemonių stiprinti šio regiono atominių elektrinių saugumo klausimus.
R. Paksas sau iškėlęs uždavinį išsiaiškinti, kokį poveikį atominės elektrinės gali padaryti Neries ir Nemuno upių baseinų ekologinei pusiausvyrai, augmenijai ir vandens gyvūnijai. Atominių elektrinių darbo metu panaudotas vanduo pateks ir į Kuršių marias bei Baltijos jūrą – kokį poveikį tai turės jų ekosistemoms?  Europarlamentaras mano,  kad  šiandieninė Lietuvos valdžia supranta šios problemos svarbą ir imsis deramų priemonių atstovaujant valstybės bei jos piliečių interesams.
Politikavome
R. Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, todėl susitikimas neapsiėjo be politikavimo. Elektrėnų savivaldybės taryboje dirba trys šios partijos nariai, todėl smalsu buvo pasidomėti, kokie partijos pirmininko planai ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Pirmininkas džiaugėsi, kad jų partijos gretos prieš rinkimus išaugo dvigubai. Deja, teko nuliūdinti pirmininką, kad Elektrėnų savivaldybėje šios partijos narių nėra taip gausu, o  kandidatų sąrašas  ne tik gana trumpokas, bet ir politiškai kompetentingų narių  vos keletas.  Partijos Tvarka ir teisingumas nariai sakė daug dirbantys su rinkėjais, organizuojamos Žaliosios savaitės. Pats pirmininkas su partijos būstine palaiko tiesioginį video ryšį iš Briuselio ir savivaldos rinkimuose jie turintys ambicingų tikslų.
V. Uspaskich – aktyvus europarlamentaras
Europarlamentaras Viktoras Uspaskich nors gerai moka tik rusų kalbą, bet sako Europos Parlamente esantis labai aktyvus. Dirba jis Regioninės plėtros, Delegacijos ryšiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis komitetuose. Liepos 6 d. plenariniame posėdyje jis pasisakė dėl jaunimo galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, o prieš tai  buvo parengęs pranešimą apie stichinių nelaimių prevenciją ir jį perskaitęs Visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Regioninės plėtros komitetuose.
Strasbūre V. Uspaskich skirtas kabinetas, už kurio lango matyti tik žolėmis apaugęs kito pastato stogas, kaip sakydavo jo prototipas – vaizdelis nekoks.  Apie jaunimą ir verslą europarlamentaras, vis įterpdamas žodelį „blyn“, galėjo  kalbėti be atokvėpio, nepamiršdamas papeikti Lietuvos, kur kas trečias bedarbis yra išsilavinęs jaunas žmogus, o iš 9 į Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre  priimtų  bylų, aštuoniose nustatyti Lietuvos teismų procedūriniai pažeidimai.  V. Uspaskich taip pat balsavęs už V. Tomaševskio privilegijų nepaisymą, kalbėjo, kad Lietuvos žmonės negali pasitikėti  valstybe, jei nepasitiki teismais ir priminė Darbo partijos bylą, kurioje, pasak europarlamentaro, jam nebuvo suteikta teisė gintis.
Apie Darbo partijos veiklą Lietuvoje šios partijos pirmininkui kalbos irgi netrūko. Jis daugiausia dėmesio kreipia į jaunų partiečių švietimą. V. Uspaskich mano, kad išmokyti galima kiekvieną, svarbu, kad žmonės būtų sąžiningi. Elektrėnų savivaldybės taryboje dirba du Darbo partijos nariai.
Z. Balčytis: elektrėniečiams darbo užteks
Z. Balčytis į Europos Parlamento darbą lengvai įsijungė ne tik dėl savo darbo patirties, kalbų žinojimo, bet ir dėl patyrusio kolegos, antrą kadenciją Europos Parlamente dirbančio  J. V. Paleckio patarimų.  Jis dirba Biudžeto kontrolės, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika komitetuose. Kalbėjomės su europarlamentaru apie tai, ar plečiant branduolinių elektrinių statybų tinklą aplink Lietuvą ir Lietuvoje, šaliai bus reikalinga Lietuvos elektrinė, į renovaciją investuojanti beveik 1,5 mlrd. litų.
Europarlamentaras mano, kad iki 2050 metų Europoje elektros sunaudojimas išaugs apie 40 proc. ir kiekvienos šalies ne tik ekonominis, bet ir politinis interesas yra turėti savo elektros energijos gaminimo šaltinius.  Nors atominės elektrinės pripažintos ekologiškiausiai ir pigiausiai gaminančios elektrą, bet Europoje labai daug dėmesio skiriama alternatyviems energetikos šaltiniams. Lietuvos elektrinė iš kitų elektros gamintojų išsiskiria tuo, kad galės naudoti trijų rūšių kurą. Europoje pastaruoju laikotarpiu  aiškiai įvardijami infrastruktūros prioritetai, tarp kurių minimos Baltijos regiono valstybių jungtys ir suskystintų gamtinių dujų terminalai. Europos Parlamentas įtvirtino, kad dujų kelių diversifikavimas bei skirtingų šaltinių naudojimas yra svarbūs siekiant užtikrinti saugų dujų tiekimą, o atsakomybė už gamtinių išteklių tiekimo saugumą tenka bendrai valstybėms narėms, dujų įmonėms ir Europos Komisijai. Pasak Z. Balčyčio,  tai yra labai aktualu Lietuvai, kadangi buvo atsižvelgta į mūsų problemas energetikoje, nuo kurios, kaip žinome, priklauso ne tik ekonomika, bet ir šalies nacionalinis saugumas. Be to, pasak europarlamentaro, atominė elektrinė Lietuvoje pastatyta gali būti tik per 10-15 metų, o LE IX blokas veikti pradės po poros metų.
Apie artėjančius savivaldos rinkimus Z. Balčytis kalbėjo taip pat optimistiškai. Jis mano, kad rinkėjai jau išmoko atsirinkti ir vertinti politikus pagal darbus. Svarbiausia savivaldybės socialdemokratams planuoti, su kuo jungtis į koalicijas. Kadangi mūsų meras Arvydas Vyšniauskas taip pat priklauso socialdemokratų partijai, tai jam Z. Balčytis per mus siunčia linkėjimų ir sėkmės savivaldos rinkimuose.
Malonumas suderintas su nauda
Beveik keturias paras praleidę Strasbūre radome laiko ne tik pasikalbėti su politikais, bet ir apžiūrėti miestą.
Strasbūras – geopolitiškai vienas svarbiausių miestų Europoje su keliomis svarbiomis čia veikiančiomis ES institucijomis, beveik idealiai sutvarkytas, išpuoštas gėlėmis, turintis į Unesco pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą senamiestį. Viena iš įspūdingiausių Strasbūro senamiesčio dalių – Mažoji Prancūzija (Petite France), kurią kerta į penkias atšakas dirbtinai padalinta Ilo upė. XVI amžiuje čia stovėjusiame pastate buvo įkurdinti venerinėmis ligomis sirgę gyventojai. Manyta, kad prancūzai atsakingi už šių ligų plitimą, tad ligoninė, o vėliau ir visas kvartalas pavadintas “Mažąja Prancūzija”. Strasbūre studijavo Johanas Volfgangas Gėtė, Johanas Gutenbergas čia sukūrė pirmąją pasaulyje spausdinimo mašiną. Įspūdinga Strasbūro katedra laikoma viena gražiausių pasaulyje ir matoma iš bet kurios miesto vietos. Ji įžymi tuo, kad turi tik vieną bokštą (antro dėl nežinomų priežasčių taip ir nepavyko pastatyti) ir viduramžiais buvo aukščiausias pastatas pasaulyje.
Vaikštant Strasbūro gatvėmis galima išvysti ir viduramžiais pastatytų šedevrų, ir modernių stiklinių pastatų, išgirsti daugybę kalbų, sutikti įvairių tautybių žmonių, žiūrėti futbolo varžybas kartu su ispanų ir vokiečių komandų sirgaliais. Šiame internacionaliniame mieste viskas keistai susilieja tarpusavyje. Tai miestas, kuriame kiekvienas gali būti toks, koks yra – laisvas Europos pilietis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų