Jau nuo rugsėjo 19 dienos pravažiuojančiųjų pro Vievio sanatorinės mokyklos valdas akį traukia neįprasti statiniai dvaro parke. Vyksta Žemės meno dienos. Vievio sanatorinės mokyklos direktorės A.Katalynienės pasiūlymas organizuoti Žemės meno dienas mokyklos parke buvo realizuotas.
Asta MARCINKEVIČIENĖ
Renginį kuruoti ėmėsi 5 klasės auklėtoja S. Čižauskienė. Ir štai rugsėjo 22 dieną visa mokyklos bendruomenė susirinko į šio netradicinio meno pristatymą. Renginio vedėjos dešimtos klasės mokinės R.Vyšniauskaitė ir R.Makarevičiūtė trumpai pristatė šio meno atsiradimo istoriją ir pakvietė pasigrožėti meno kūriniais.
Visai šalia kelio įsikūrė „Voro dirbtuvės“, pasakiškai didžiulis voratinklis pakibo tarp šimtamečių, visko regėjusių liepų kamienų. Drąsūs „voriukai“, 6-7 klasės mokiniai, striksėjo šalia „voratinklio“ smagios muzikos ritmu. Kiek nuošaliau smagiai šypsojosi šios komandos vadai: auklėtojai J.Čepliauskienė ir L.Labačiauskas.
Vedėjos neleido ilgai būriuotis „Voro dirbtuvėse“ ir visą būrį lankytojų nuvedė iki „Girinio karalystės“. Čia simpatiškas girinis, pasipuošęs smilgų apdaru, svajingai žvelgė į praeivius. Jo ramybę saugojo šiaudinis vilkas. Šias skulptūras pagamino ir pristatė 8-9 klasės mokiniai kartu su auklėtojomis K. Tatarūnaite ir R.Drandžilauskiene.
Sugrįžę į parko keliuką, nuskubėjome prie vyriausiųjų mūsų mokyklos menininkų – 10 klasės mokinių ir jų auklėtojų R.Juknienės bei B.Vaišnienės – parengtos aikštelės. Kiauraakė 2 metrų pelėda, pakibusi tarp klevo šakų, kvietė lankytojus išbandyti savo taiklumą. Pintinėje sukrautus pušų kankorėžius reikėjo taikliai sumėtyti pro pelėdos akis. O šalia klevo kamieno agresyviai rangėsi gyvatės-cukinijos, ginančios savo valdas, aptvertas akmenine tvorele.
Smagiai prisisportavę, patraukėme mažiausiųjų meno salelės link. Nuo darbų gausos, spalvų, kūrybiškų sumanymų svaigo galva. Negi tokį grožį sukūrė mūsų mažiausieji, 1-4 klasių mokiniai kartu su auklėtojomis J.Navickiene ir D.Žigiene? Neįtikėtina: liauną liepos kamieną vaikučiai „apvilko“ pačių nerta margaspalve skara, tuščius parko „indus“ – senus kelmus – pilnus prikrovė rudens gėrybių ir visus pakvietė užtraukti lietuvių dainą „Padainuokime sustoję…“
Į elegantiškai, retro stiliumi papuoštą aikštelę, pakvietė 5 klasės mokiniai kartu su savo auklėtoja, renginio organizatore S.Čižauskiene. Grakštus, samanotas stalelis ir šalia jo stovinti kėdė priminė ramią kavinukę, liauna, klevo lapais dabinta kalėdinė eglutė kvietė prisiminti jaukiausią metų šventę; aplink mažą liepaitę puikavosi stilingas miesto močiutės darželis, balzganas langas su nusvirusia vijoklio šaka ir dvi nerūpestingai numestos šilkinės pagalvėlės tarsi bylojo – tai vėjavaikės, bet jausmingos panelės kambarėlis.
Netinginiavo mokiniai per technologijų pamokas. Kartu su mokytojais V.Grudyte ir A.Valentinavičiumi įrengė puikią poilsio vietelę parke: nugriuvęs medis virto suoliuku. Atsisėdęs ant suoliuko, kaip kokiame Luvre, galėjai pasigrožėti priešais nušvitusiais milžiniška žvaigžde ir mėnuliu, sugrėbtais iš sudžiuvusių parko medžių lapų.
Visus lankytojus labai nustebino ir pradžiugino paskutinieji eksponatai. Lankytojai juos pavadino kūriniais-siurprizais. Kūno kultūros mokytoja T.Ščerbakova savo kūryba užgavo jautriausias mūsų sielos stygas: mes – krepšininkų šalis. Ant medžio kamieno pakibo tikrų tikriausias krepšinio lankas su jau įkritusiu mūsų komandos kamuoliu, kurį puikiausiai atstojo geltonas moliūgas. O įkaitusias rungtynių emocijas puikiai nuramino matematikos mokytojos N.Marcinkienė ir lietuvių kalbos mokytojos L.Višniauskaitės šviečiantis medelis, dienai slenkant vakarop nušvitęs spalvotai degančiais žibintuvėliais.
Šventė pavyko, ji sutelkė mokinius ir mokytojus. Dar kartą įrodėme, jog labai mylime savo senutėlį parką, kurio po kiekvienos smarkesnės vasaros ar rudens audros lieka vis mažiau. Pati gamta moko mūsų vaikus stebėti, grožėtis, kurti. Tik leiskime jiems tai turėti, leiskime jiems čia būti, leiskime tai pamatyti patiems ir saugoti. O visus, dar nebuvusius Panerių parke, kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti gamtos ir žmogaus sukurtu menu.