Gražiai įrengtas Elektrėnų marių paplūdimys vis daugiau pritraukia poilsiautojų…
Adriana PAUKŠTAITĖ,
VU komunikacijos fakulteto studentė praktikantė
Tarp keturių maudyklų, kurių vandens kokybė neatitiko higienos kriterijų, šiais metais pateko ir Elektrėnų marios, skelbiama Higienos instituto birželio mėnesio pranešime.
Paskutinį birželio antradienį, pakartotinai patikrinus Elektrėnų marių paplūdimio maudyklos vandens kokybę, nustatyta, kad ji jau atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau tvenkinio paplūdimio maudykloje šimte mililitrų vandens buvo tris kartus daugiau enterokokų ir 1,1 karto daugiau žarninių lazdelių kolonijų.
Taršos grėsmė
Elektrėnų ežeras kenčia nuo taršos, kurią sukelia nepakankamai išvalytos nuotekos. Į ežerą patenka teršalai iš aplinkinių gyvenviečių ir pramonės objektų. Tai ne tik blogina vandens kokybę, bet ir kelia grėsmę vietos ekosistemai.
„Elektrėnų marios, kaip ir didžioji dauguma Lietuvos paviršinių vandens telkinių, patiria taršos apkrovas dėl žmogaus veiklos. Elektrėnų marių atveju galima būtų išskirti kelis taršos tipus: pasklidoji tarša, kurios didžiąją dalį sudaro tarša dėl žemės ūkio veiklos, ir sutelktoji tarša – iš Elektrėnų miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių lietaus paviršinių nuotekų išleistuvų“, – aiškino vicemeras Marius Urvakis.
Padidėjęs enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis paplūdimio vandenyje gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Enterokokai ir žarninės lazdelės yra bakterijos, kurios dažniausiai randamos žmogaus ir gyvūnų žarnyne. Padidėjęs jų kiekis vandenyje rodo fekalinę taršą, kuri gali kilti dėl nuotekų išleidimo, gyvūnų ekskrementų ar kitų taršos šaltinių.
„Žarninė lazdelė (E. coli) yra normalios mikrofloros dalis ir randama žmonių bei gyvūnų žarnyne. Tačiau yra patogeninių E. coli, kurios sukelia ešerichiozę. Ešerichiozė – sukelta infekcinė liga, pasireiškianti viduriavimu neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą raižančiais skausmais. Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis hemolizinės uremijos sindromu (HUS) arba trombozine trombocitopenine purpura (TTP). Didžiausią reikšmę diarėjų patologijoje turi keturios E. coli grupės: enterohemoraginės E. coli (EHEC), enterotoksigeninės E. coli (ETEC), enteroinvazinės E. coli (EIEC) ir enteropatogeninės E. coli (EPEC). Kiekvienos grupės sukelta liga turi skirtingą patogenezę, sukėlėjai – skirtingas virulentiškumo savybes ir skirtingus O:H serotipus. Atskirų grupių E. coli sukelti sindromai irgi gali būti skirtingi. Tačiau aktualiausia plintanti per rekreacinį vandenį yra Enterohemoraginių E.coli grupė“, – pasakojo Aušra Valaikienė, užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Tai gali sukelti sveikatos problemų. Kontaktas su užterštu vandeniu gali sukelti odos bėrimų ar infekcijų. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas su užkrėstu vandeniu, kuriame yra ligos sukėlėjas, ant odos gali atsirasti įvairių odos bėrimų, o sukėlėjui prasiskverbus į odą sukeliamas dermatitas. Plaukimas užterštame vandenyje gali sukelti akių, ausų ar kvėpavimo takų infekcijas. Ligos sukėlėjui patekus į akių gleivinę gali pasireikšti akių gleivinės uždegimas – konjunktyvitas, jei į ausis – ausies ar ausų uždegimas, užgulimas, skausmas“, – paminėjo Elektrėnų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Pulauskienė.
„Pasaulio sveikatos organizacija labai susirūpinusi šia problema, kadangi EHEC sukeltos diarėjos yra didelė vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis, ypač ekonomiškai besivystančiose šalyse. Tai įprastai sukelia hemoraginį kolitą. Išmatose kraujo priemaišų gali būti labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien krauju. Tačiau leukocitų išmatose nebūna. EHEC pagrindinis rezervuaras yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną. Vandens ir maisto fekalinis užteršimas, taip pat maisto kryžminė tarša jį ruošiant taip pat yra svarbūs infekcijos plitimo keliai. Aprašyti E. coli O157 protrūkiai, kilę per mėsainius, dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, šviežias obuolių sultis, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas. Sukėlėjas yra pakankamai atsparus rūgščiai, todėl gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste, marinuotose daržovėse.
Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį. Per buitinį sąlytį žmogus žmogui infekcija dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu – sukėlėjų nešiotoju“, – papildė A. Valaikienė.
Apsauga nuo eutrofikacijos
Dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje vyksta eutrofikacija, kuri sukelia intensyvų dumblių žydėjimą. Tai mažina vandens skaidrumą ir deguonies kiekį, o tai neigiamai veikia vandens gyvūniją.
„Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Jau ne pirmi metai, kaip Elektrėnų seniūnija planuoja ir vykdo makrofitų šalinimą marių pakrantėse, tas taip pat prisideda prie eutrofikacijos proceso mažinimo“, – paaiškino M. Urvakis.
Elektrėnų tvenkinio taršos problema yra aktuali ne tik aplinkosaugos, bet ir žemės ūkio kontekste. Siekiant išvengti kenksmingų medžiagų patekimo į vandens telkinį, būtina taikyti įvairias žemės ūkio praktikas ir laikytis teisės aktų reikalavimų.
Žvelgiant iš žemės ūkio pusės minėtos medžiagos į Elektrėnų tvenkinį gali patekti su mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, naudojamomis tręšiant laukus. Norint sumažinti šių medžiagų patekimą į vandens telkinį, reikėtų taikyti beariminę technologiją, tikslųjį ūkininkavimą, auginti tarpinius pasėlius arba palikti ražienas per žiemą, taip pat pasirinkti ekologinį ūkininkavimo būdą. Nemažą reikšmę taršos mažinimui turi ir efektyvus trąšų naudojimas bei žemės dirbimo didesnis atitraukimas nuo vandens telkinių ir melioracijos griovių šlaitų. Yra teisės aktai, kurie nustato dirvos tręšimo ir organinių trąšų įterpimo laikotarpius, didžiausias leistinas su organinėmis bei mineralinėmis trąšomis į dirvą patenkančio azoto normas, tręšimo apribojimus vandens pakrančių apsaugos juostose ir informacijos teikimą apie trąšų naudojimą valdoje“, – dėstė vicemeras.
„Nemaža dalis ūkininkų, dirbančių Elektrėnų tvenkinio teritorijose naudoja beariminę technologiją, augina tarpinius pasėlius arba laiko ražienas per žiemą. Tikslųjį ūkininkavimą gali sau leisti tik stambesni ūkininkai, nes įsigyti šiam ūkininkavimui reikiamos technikos daug kainuoja. Nemaža dalis ūkininkauja ekologiškai, nenaudodami trąšų. Taip pat ūkininkai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų. Savo ruožtu, Elektrėnų savivaldybės administracija papildomai atkreipia ir Aplinkos apsaugos departamento atstovų dėmesį dėl vykdomo laukų tręšimo proceso kontrolės“, – papildė M. Urvakis.
Vandens kokybės iššūkiai
Siekiant pagerinti Elektrėnų marių ekologinę būklę, būtina imtis įvairių priemonių. Viena iš svarbiausių yra nuotekų valymo sistemų tobulinimas ir modernizavimas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad gyvūnų ekskrementai nebūtų išleidžiami į vandenį.
„Nemažoje dalyje Elektrėnų miesto yra įrengta lietaus nuotekų sistema, kurioje be nuotekų vamzdynų yra įrengti ir galimą taršą mažinantys įrenginiai – naftos gaudyklės, naftos surinktuvai ir panašiai. Tik tinkamas šios sistemos eksploatavimas ir priežiūra gali užtikrinti, kad tarša, patenkanti su lietaus vandeniu nuo miesto gatvių į marias, būtų minimali“, – komentavo M. Urvakis.
„Jei atliktame vandens tyrime nustatoma, kad jame būta E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, yra grėsmė susirgti hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis. Didesnę riziką užsikrėsti išsimaudę užterštame vandenyje ar gurkštelėję tokio vandens maudynių metu turi vaikai, kadangi jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, senjorai ir silpną imuninę sistemą turintys asmenys: sergantys cukriniu diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis“, – baigdama sakė užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
„Maudynės užterštuose vandens telkiniuose pavojingesnės mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims“, – paminėjo N. Pulauskienė.
Elektrėnų marių ekologinė būklė yra svarbus rodiklis, atspindintis bendrą aplinkos būklę regione. Todėl būtina nuolat stebėti vandens kokybę, imtis prevencinių priemonių ir skatinti visuomenės sąmoningumą, siekiant užtikrinti, kad šis vandens telkinys būtų saugus ir sveikas tiek žmonėms, tiek aplinkai.
„Elektrėnų mariose yra išskirtos keturios maudyklos, kuriose maudymosi sezono metu periodiškai yra imami vandens mėginiai tyrimams. Galiu tik pasidžiaugti, kad Elektrėnų marių atveju šiais metais neatitikimas higienos normoms buvo fiksuotas tik vieną kartą vienoje maudykloje maudymosi sezono pradžioje, po kelių dienų pakartojus tyrimą, neatitikimų nenustatyta. Naudodamasis proga, norėčiau priminti ir taip pat paraginti gyventojus, kad pastebėję galimą Elektrėnų marių taršos atvejį nedelsiant informuotų apie tai tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentą arba paskambintų bendruoju pagalbos telefonu 112”, – baigdamas pasakoti patarė vicemeras.