Didžiuojamės tuo, ką turim

Didžiuojamės tuo, ką turim

Mes, vieviečiai, kartais net nesusimąstom, kad esame išskirtiniai gyvendami šiame miestelyje, prigludusiame prie pagrindinės šalies automagistralės. Miestelis garsus savo istorija, greitai švęs savo 475-ių metų sukaktį. Būtent čia, Vievio stačiatikių vienuolyne, buvo išleista pirmoji „Slavų kalbos gramatika“. Čia veikia dienraščio „Lietuvos rytas“ spaustuvė. Čia yra 6 vaistinės, darželis, pradinė mokykla, gimnazija, meno ir muzikos mokykla, ligoninė, poliklinika ir ambulatorija, daug aktyvių visuomeninių organizacijų, garsių meno kolektyvų. Visi tikintieji turi maldos namus: atnaujintą stačiatikių cerkvę ir katalikišką neobarokinio stiliaus šv. Onos bažnyčią. Turim savo miesto herbą. Prieš 63 metus Vievis gavo miesto teises. Vievio seniūnijoje net 24 ežerai. Didžiausias – Vievio ežeras – nuo kurio miestas ir paveldėjo savo vardą. Pro Vievį dar XIX a. pradžioje nutiestas geležinkelis Varšuva – Peterburgas. Čia gyveno ir dirbo Lietuvos šviesuoliai, lietuviško rašto platintojai Jurgis Milančius ir rašytoja Lazdynų Pelėda.

Čia ir dabar dažnai atvyksta garsūs lektoriai, aktoriai, muzikai, užsienio svečiai. Mieste atidengta paminklinė lenta LDK stačiatikių kultūros veikėjui Meletijui Smotrickiui.
Mes, vieviečiai, didžiuojamės vieninteliais Lietuvoje muziejais: Kerno saugykla (Akmens muziejus) ir Kelių muziejumi, įsikūrusiu VĮ „Automagistralė“ patalpose. O ypatingai galiu didžiuotis darbščiais ir garbiais žmonėmis.
Vieną iš jų aš sutinku beveik kasdien. Tai jau garbaus amžiaus, bet kasdien skubantis į darbą, visad geros nuotaikos ir visus užkalbinantis vievietis. Tai kelininkas veteranas, aktyvus miesto visuomenės veikėjas, Kelių muziejaus įkūrėjas ir aktyvus jo puoselėtojas Juozas Stepankevičius. Tai jo dėka, minint automagistralės Vilnius – Kaunas 25 metų sukaktį, 1995 m Vievyje iškilmingai buvo atidarytas Kelių muziejus. Jame sukaupta daug knygų, žurnalų, įvairių leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis apie kelių tiesimą ir jų priežiūrą. Gražiai įrengtuose stenduose pasakojama apie kelių tiesėjus, jų darbus pradedant nuo Gintaro kelio – žemaičių plento – iki šių dienų magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Vilnius – Panevėžys, Via Baltica ir kitų. Muziejuje sukaupta virš 60000 eksponatų, kiekvieną jų lietė J. Stepankevičiaus rankos.
Net tie, kurie čia lankosi jau ne pirmą kartą, visada atranda daug naujo, žavisi kristalų, uolienų, mineralų, atkeliavusių iš įvairiausių pasaulio kraštų, pavyzdžiais. O moksleiviai, kurie kasdien apsilanko muziejuje iš visos Lietuvos 2-3 autobusais, ilgiausiai užsibūna medžioklės bei ekologijos skyriuje, kur stengiasi nusifotografuoti šalia žvėrelių ir paukščių iškamšų, bei technikos skyriuje.
Muziejaus sienas puošia Lietuvos prezidentų portretai, visų žymiausių praeities ir dabarties Lietuvos kelininkų nuotraukos, Vievio meno mokyklos moksleivių darbeliai, vaizduojantys Lietuvos kelius, tiltus ir viadukus.
Kiekvienam, apsilankiusiam šiame muziejuje, ponas J. Stepankevičius papasakoja Lietuvos kelių istoriją nuo Romos imperijos laikų iki šių dienų. Apie tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių, kelio ženklų, kelių tiesimo ir tvarkymo senuosius įrankius ir jų naujausią techniką, kelininkų naudojamą ir dabar.
Apie visa tai galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti. Muziejus turi virš 2000 kv. m ekspozicinio ploto. Ir ponas Stepankevičius kasdien po kelis ar keliolika kartų viską apeina, nes per metus muziejų aplanko apie 6000 turistų: moksleiviai, studentai, užsienio svečiai. Prieš keletą metų šis muziejus įgijo valstybinio muziejaus statusą. Todėl ir mes, Vievio moterų sambūrio „Ieva“ narės, aplankiusios muziejų ne vieną kartą, nutarėme šiuos metus – Muziejaus metus – „uždaryti“ savo Kelių muziejuje, kur mus pasitiko muziejaus šeimininkas, gerbiamas J. Stepankevičius. Kadangi sutapo, kad čia lankėmės 2012 m gruodžio mėn. 12 d., todėl 12 val. 12 min. mes visi įsiamžinome kartu su ponu Juozu muziejaus technikos skyriuje.
Atsisveikindamos mes visos linkėjome šiam nuostabiam žmogui ilgų, kūrybingų metų, našios kūrybinės ir mokslinės veiklos, geros sveikatos ir toliau plečiant bei gerinant visų pamėgto muziejaus valdas ir eksponatus.

Pono J. Stepankevičiaus ir kelių muziejaus kaimynė
Karolina Naprienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų