Atsipirko išgąsčiu ir degėsių kvapu

Atsipirko išgąsčiu ir degėsių kvapu

Julija Kirkilienė,
Ineta Bricaitė

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Elektrėnų Rungos gatvės Nr. 22 bendrabučio gyventojai nemiegojo. Naktis bendrabutyje virto košmaru – degė trečiasis aukštas, kuriame gyvena apie 70 žmonių. Ugniagesiai į vietą važiavo du kartus. Dar kartą gaisrą užgesino patys žmonės. Bendrabučio gyventojai net neabejoja – tai padegimas. Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Giedrius Sakalinskas išvadų neskelbia: pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sprogimas padėjo išvengti aukų
Ketvirtadienio rytą bendrabučio gyventojus, grįžtančius iš laikino prieglobsčio, kur jie praleido gaisro naktį, pasitiko aprūkusi laiptinė, juodos koridoriaus sienos ir lubos, išdegusios butų durys, stiklai vandens balose ir aitrus dūmų kvapas. Į lauką išmestas vežimėlis, nuo kurio, pasak gyventojų, prasidėjo gaisras. Antras gaisro židinys – poilsio kambarys, kuriame sprogę televizoriai ir išbarškėjusi stiklinių blokelių siena visam bendrabučiui pranešė apie nelaimę.
Žmonės sako, kad vieni kitų bėdoje nepaliko. „Prisimenu, kai bėgau, nugriuvau, kažkokia smulkutė moteris mane išvedė. Net nežinau, kas ji tokia. Buvo tamsu, pilna dūmų – nemačiau. Kai išėjau į lauką, kažkas iš antro aukšto atnešė batus, nes buvau basa“, – pasakojo trečio aukšto gyventoja.
Gyventojai vieni kitus įtarinėja padegimu. Jie svarsto keletą padegimo versijų: esą koridorių padegė aukšte gyvenantis jaunuolis, kurio šiandien niekas nematė, jis išvakarėse grasinęs „padaryti barake tvarką“. Kita versija – gaisrą sukėlė dieną po pašalpų išmokėjimo girtuokliavę asocialūs gyventojai. Trečioji – koridorius buvo specialiai padegtas, keršijant kai kuriems koridoriaus gyventojams už neatiduotas skolas. Dar kiti mano, kad skolininkai galėjo taip bandyti išsisukti nuo skolų už komunalines paslaugas.
Taip pat gyventojai svarsto, kad bendrabutį padegė viena iš girtaujančių kaimynių, kurią naktį išsivedė pareigūnai. Taip ji esą keršijo už tai, kad vaiko teisių apsaugos specialistai, sulaukę gyventojų skundų, iš jos atėmė vaikus.
Žala
Žala padaryta savivaldybei, nes bendrabutis yra savivaldybei priklausantis socialinis būstas, tačiau gyventojai taip pat jau skaičiuoja nuostolius: išdegė jų statytos durys, apdegė ir išsilydė jų lėšomis daryta apdaila butuose, arčiau durų buvę daiktai. Taip pat gyventojai prarado maisto produktus, sandėliuotus bendroje virtuvėje. O kada pradings degėsių kvapas ir kiek reikės įdėti darbo bei lėšų norint visa tai sutvarkyti? Nors nuostolių yra nemažai, gyventojai džiaugiasi, kad nebuvo aukų.Gaisras žmonėms atsipirko išgąsčiu ir degėsiu dvoku.
Ligoninės priimamajame dvokė degėsiais
Ligoninėje naktį budėjo gydytojas Edmundas Niparavičius. Jis sako, kad ta naktis ir jam priminė stichinę nelaimę su nesuderintais ekstremalių situacijų valdymo centro veiksmais. Greitoji medicinos pagalba į ligoninę atvežė du nukentėjusius žmones: aštuntą mėnesį besilaukiančiai Rūtai suteikė pirmąją pagalbą, apžiūrėjus ginekologui ją išvežė į Vilnių, nes prasidėjo priešlaikinis gimdymas.
Antrasis nukentėjusysis buvo ugniagesys-gelbėtojas, jam sužeista koja. Suteikus pirmąją pagalbą, jis paleistas į namus. Dvidešimt žmonių greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvežė į ligoninės priimamąjį, kaip į laikiną būstą, šiltą patalpą. Žmonės priimamajame nusiprausė, galėjo pasinaudoti tualetu, medikai juos vaišino karšta arbata, davė raminamųjų.
E. Niparavičius sako, kad šis įvykis buvo generalinė repeticija ekstremalių situacijų valdymo centrui, kaip nepasiruošta valdyti situacijos. Gerai, kad nedaug buvo sužeistųjų, o jei jų būtų buvę daug, evakuotiems žmonėms ligoninėje vietos nebūtų užtekę. Šioje situacijoje nebuvo vieno žmogaus, koordinuojančio veiksmus, todėl kiekviena pirmosios pagalbos institucija veikė, kaip išmanė. Policijos pareigūnai, Piešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iš degančio namo evakuotus žmones vežėsi į savo tarnybų patalpas ir juos ten šildė, ramino, kaip išmanė.
Ligoninės priimamajame dar sausio 17-osios ryte dvokė degėsiais, nors žmonės jau buvo susiradę artimuosius ir gimines, kur laikinai prisiglaudė.
Bendrabutis skolingas pusę milijono
Bendrabutis priklauso savivaldybei. Nuomojasi jį, kaip pasakojo gyventoja, nenorėjusi atskleisti vardo, ir asocialūs, ir tvarkingi žmonės. Už nuomą čia mokėti daug nereikia – vienam žmogui apie trisdešimt litų, tačiau daugiau nei du šimtus litų mokėti tenka už komunalinius mokesčius. Visi mokesčiai čia skaičiuojami pagal tai, kiek žmonių glaudžiasi bute. O jų būna įvairiai – nuo vieno iki vienuolikos. Dažnai bute gyventojų praktiškai yra daugiau nei iš tikrųjų turėtų būti, o ir prašalaičių čia netrūksta.
Gyventoja Aušra sakė, kad apie nelaimę nujautė, bandė jos išvengti – daug kartų buvo kreiptasi į savivaldybę dėl nesaugios kaimynystės, dėl netvarkingos elektros instaliacijos, tačiau savivaldybės atstovai jokių veiksmų nesiėmė. Pasak UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) direktoriaus Ričardo Lecko, bendrabutis už komunalines paslaugas ir nuomą yra skolingas apie pusę milijono litų.
Nelaimės rytą savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis redakcijai sakė, kad visais žmonėmis bus pasirūpinta, visi, netekę būstų, bus apgyvendinti švariose patalpose. Savivaldybė laisvų patalpų turi. Tą patį rytą EKŪ gavo penkiolika prašymų dėl naujos gyvenamosios vietos.
Pirmame bendrabučio aukšte įsikūrusioms įvairioms įstaigoms žalos padaryta nebuvo: nei ugnis, nei vanduo pirmojo aukšto nesiekė, tik sutriko elektros tiekimas. Vanduo pėdsakų paliko tik antro aukšto koridoriuje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų