Julija Kirkilienė
Metų pabaiga ir rinkimų į savivaldą pradžia aštrias kovas užvirė Vievyje prie geležinkelio pervažos. Vievyje nugriovus viaduką per autostradą ir žadant uždaryti kelią į Maišiagalą prie pervažos, LNK televizijos žurnalistas vieviškis Lukas Paškevičius ten sukvietė būrį politikų, kurie sprendė ne alternatyvas artimiausiems apvažiavimams, bet kuris iš jų yra teisesnis. Visas tas Seimo ir Laisvės partijos frakcijos Seime narės Silvos Lengvinienės sukeltas šurmulys naudos gyventojams duos tikrai. Jei nebus galima nukelti tunelio po pervaža kasimo laiko, tai kelininkai su politikais žada paieškoti alternatyvų, kad Kazokiškių pusėj nuo autostrados gyvenantiems vieviškiams į Vievį važiuojant ir išvažiuojant nereikėtų 20 km apylankos sukti, o visų greitųjų pagalbų transportas greitai galėtų privažiuoti į reikiamas vietas.
Pilypiškių bendruomenės pozicija
Prie tos pervažos lapkričio 15 d. susirinko būrys politikų, vienas kelininkas ir keletas Vievio bei Pilypiškių gyventojų. Žurnalistas mėgino visus pakalbinti, visiems leido išsikalbėti, bet į eterį išėjo ne viskas – ištransliuota buvo tik kelių gyventojo kalbos, o politikų – visų. Vieno gyventojo susirūpinimas buvo dėl specialių tarnybų – greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės tarnybos ir policijos – galimybių laiku patekti į įvykio vietą. Prie pervažos kalbintos Pilypiškių kaimo, per kurį dabar planuojama nukreipti sunkiasvorių automobilių srautus, bendruomenės pirmininkės Agotos Veršilienės kalba į eterį nebuvo išleista, todėl bendruomenės problemas ji išsakė redakcijai. Pirmininkė sako, kad žinią apie kelio ties pervaža uždarymą jie sužinojo 2020 metų liepos mėn. Sužinojo informaciją ne iš projekto rengėjų, ne iš Susisiekimo ministerijos, ne iš savivaldybės vadovų, o netyčia išgirdę per televizorių. Tada Pilypiškių, Alesninkų ir Naujakiemio bendruomenės parašė raštą savivaldybei, kuriame prašė plačiau informuoti apie planuojamą kelio uždarymą. Bendruomenė sulaukė atsakymo, kad projekto nėra, o kai bus, bendruomenės į svarstymą bus pakviestos. Į jokius svarstymus bendruomenė pakviesta nebuvo. Kaip dabar aiškinasi savivaldybė su Susisiekimo ministerija, tai ir viešinimo jokio nebuvo. Bendruomenė tik internete paskaitė, kad planuojamas apvažiavimas per Medziolų kaimą, nors kiekvienas ten gyvenantis žmogus supranta, kad tokio apvažiavimo padaryti neįmanoma. O pamatę kelininkų darbus prie pervažos, suprato, kad to aplinkkelio per Medziolus tikrai nebus. Plytinės gatvės gyventojai 2008 metais pasirašė sutartį su VAATC, pagal kurią nurodytas darbo dienų ir valandų skaičius. Dabar ta galiojanti sutartis jiems nebegalios – sunkiasvorės važinės, kada ir kiek reikės – nors sutartį panaikinti galėtų tik teismas. Sunkiasvorės per kaimą suks ne tik į sąvartyną, bet ir į logistikos įmones.
Valdžia, sako pirmininkė, nesupranta, kad naujai planuojamas tiesti laikinas aplinkkelis eis ne lauko keliu, o tankiai apgyvendinto kaimo gatvėmis, prie kurių stovi prieš 60 metų statyti senos statybos namai. Taip pat niekas nesidomi siauru ir be šaligatvių Alesninkų keliu, į kurį atsirems ir planuojamas naujasis aplinkkelis. Per Alesninkus vėl suks sunkiasvorės šiukšliavežės. Tiesa, nuo Panerių kelio pagal Balceriškių kaimą iki dabartino aplinkkelio į sąvartyną – Geležinkelio gatvės, yra nutiestas trumpas vadinamas techninis kelias. Bet tas kelias toks siauras, kad prasilenkti galėtų nebent du lengvieji automobiliai. O planuojamais aplinkkeliais porą metų, kol vyks viaduko ir geležinkelio pervažos remontai, važinėti teks ir Pilypiškių gyventojams. Norintiems patekti į darbą, mokslo ar gydymo įstaigas Vievyje, ko gero, teks sukti 20 km vingį per Abromiškes. Apie išlaidų kompensavimą niekas nekalba. Kaip niekas negalvoja ir apie tai, kad į gaisrą priešgaisrinės automobiliai atskubėtų gal pusvalandžiu vėliau.
Alternatyvos
Vieviškiai skaičiuoja, kad per tuos dvejus metus, kai teks važinėti aplinkkeliais, nuostolių turės ne tik tie, kuriuos ištiktų gaisras, bet ir tie, kam kiekvieną dieną būtina važinėti į Vievį ar iš Vievio. Pavyzdžiui, vaikus nuvežti į darželį ir pasiimti iš jų teks apylanką pervažiuoti keturis kartus. Per savaitę tai sudarytų apie 200 km. Šiuo metu, kai degalų kainos kyla vos ne kiekvieną dieną, iš šeimos biudžeto kiekvieną mėnesį tektų minusuoti per 100 eurų. Todėl gyventojai, susirūpinę išvažiavimu ar įvažiavimu į miestą, turi savo pasiūlymų. Vienas iš tokių būtų nors lengviesiems automobiliams: atidaryti senąją pervažą nuo Stoties gatvės, o autostradoje padaryti apsisukimą. Tam reiktų autostrada per Vievio miestą tik greitį sumažinti ir apsisukimui vietą surasti. Savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius sako, kad naujų alternatyvų aplinkkeliui ieško ir savivaldybė, ir Kelių direkcija. Kol kas sprendimų nėra, tačiau nėra ir geležinkelio pervažos statybą leidžiančio dokumento. Idealiu atveju sprendimai dėl optimalių aplinkkelių turėtų atsirasti prieš statybos leidimą. „Sieksime, kad taip ir būtų“,- sako direktorius.
O kol kas gyventojus paguosti galėtų tik pranešimas spaudai, kad rekonstravimo darbai bus atlikti per 14 mėnesių. Į šį laikotarpį nėra įskaičiuota 3 mėnesių technologinė pertrauka, kuri prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kovo 15 d. Ministerija ir Kelių direkcija lapkričio 11 d. susitikime viešai pažadėjo, kad tos pertraukėlės nebus.