Mokymų pradžioje – susipažinimo užduotis
Deimantė Jančiūnaitė
Vasara daugeliui jaunų žmonių ne tik asocijuojasi su poilsiu nuo mokslų, bet ir galimybe užsidirbti „savų pinigų“, kuriuos galėtų išleisti asmeninėms reikmėms. Elektrėnų savivaldybėje tam tikrai nėra didelių kliūčių – jau šešerius metus yra vykdoma Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, kuria pasinaudoję jaunuoliai gali lengviau susirasti darbdavį. Jauni žmonės, dirbdami vasarą, įgauna darbo patirties, ugdo savarankiškumą bei sąmoningumą, galbūt atranda potencialią karjeros kryptį, mezga profesinius ryšius, lavina socialinius įgūdžius. Visų gaunamų naudų net ir neįmanoma išvardinti. Šis 2024 metų vasaros darbo sezonas baigėsi. Mano darbas laikraštyje „Elektrėnų kronika“ – taip pat. Dabar yra pats geriausias metas sudėlioti visus taškus ant „i“ – apžvelgti išmoktas pamokas, įgytas kompetencijas bei apibendrinti įspūdžius. Vieną iš paskutiniųjų straipsnių nusprendžiau dedikuoti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programai, pagal kurią šiame laikraštyje ir dirbau. Pasidomėjau, kaip šį sezoną sekėsi dirbti kitiems savivaldybės jaunuoliams. Pirmiausia, apie šią programą sutiko papasakoti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Mikalauskienė.
Papasakokite plačiau apie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Kokie yra jos pagrindiniai tikslai?
Elektrėnų savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa (toliau – Programa) siekiama didinti jaunimo užimtumą vasaros laikotarpiu, ne ugdymo proceso metu, skatinti ir didinti pagalbą jauniems žmonėms įsidarbinti, skatinti jaunų žmonių bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą. Programa skirta Elektrėnų savivaldybės jaunimui nuo 14 iki 19 m. arba iki 21 metų (jeigu jaunuolis mokosi pagal socialinių įgūdžių programas), besimokančiam Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose ir deklaravusiam savo gyvenamąją vietą Elektrėnų savivaldybėje (toliau – jaunimas arba jaunuolis). Programos vykdymo terminas – birželio–rugpjūčio mėnesiai, ne ugdymo proceso metu.
Programos tikslas – sudaryti palankias sąlygas kokybiškam jaunimo užimtumui didinti vasaros atostogų metu.
Programos uždaviniai:
didinti jaunimo motyvaciją vasaros atostogų metu kaip vieną iš užimtumo priemonių pasirinkti sezoninį darbą; padėti jaunimui integruotis į darbo rinką; skatinti jaunų žmonių bendrųjų ir (ar) dalykinių kompetencijų ugdymą; skatinti ir ugdyti jaunuolių iniciatyvumą, lyderystę, pasitikėjimą pristatant save potencialiems darbdaviams; pagerinti jaunimo profesinį orientavimą; remti darbdavius, pagal Programą įdarbinusius jaunimą, kompensuojant darbo vietos išlaikymą pagal Programoje numatytą tvarką; skatinti bendradarbiavimą su Elektrėnų savivaldybės teritorijoje veikiančiu verslo sektoriumi.
Kiek metų yra vykdoma ši Programa?
Elektrėnų savivaldybė yra viena pirmųjų savivaldybių, kuri dar 2018 m. patvirtino Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą ir ją sėkmingai vykdo jau septintus metus iš eilės. Elektrėnų savivaldybė yra jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką pradininkė. Iki 2018 m. panašią programą turėjo tik Druskininkų jaunimo centras, tačiau 2018 m. Elektrėnai parengė kitokią, supaprastintą jaunimo vasaros užimtumo programą. Jau 2019 m. Elektrėnų pavyzdžiu sekė ne viena savivaldybė ir 2020 m. tokias programas turėjo jau apie 15 savivaldybių.
Kaip Programa keitėsi nuo jos įgyvendinimo pradžios 2018 m.?
2018 m. kompensuojama suma darbdaviui siekė 200 Eur už vieną mėnesį (jei jaunuolis dirba visu krūviu). 2019 m. kompensuojama suma šiek tiek padidėjo – iki 215 Eur / mėn. 2020 m. ši suma siekė jau 320 Eur / mėn., 2021 m. – 350 Eur / mėn., 2022 m. – 400 Eur / mėn. Naujausia Elektrėnų savivaldybės vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, patvirtinta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VI.TS-29, pagal kurią didžiausia galima kompensavimo trukmė vienam įdarbintam projekto dalyviui yra 2 mėnesiai, dirbant visu darbo krūviu (ne ugdymo proceso metu). Jei jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, darbo trukmė gali būti ilgesnė, tuomet kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas, vienam įdarbintam projekto dalyviui per mėnesį kompensuojama pusė einamųjų metų MMA, t. y. 2024 m. – 462 Eur/mėn.
Koks yra jaunuolių aktyvumas? Ar yra ribojamas maksimalus jaunuolių, kurie gali dalyvauti programoje, skaičius? Jei taip, kokios šios ribos?
Įdarbinamų jaunuolių skaičius kasmet priklauso nuo suplanuoto savivaldybės biudžeto. Aišku, atsižvelgiant į pateiktų paraiškų kiekį, jei yra didelis poreikis įdarbinti daugiau jaunuolių, būna skiriama papildomai lėšų. Vasarą dirbančių jaunuolių kasmet daugėja: 2022 m. dirbo 50 jaunuolių, 2023 m. – 64, o šiemet įdarbinta 70 jaunuolių. Šiais metais Savivaldybė teikė paraišką Valstybės biudžeto lėšų skyrimo Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programai įgyvendinti, gautas 12 000 Eur finansavimas.
Kaip vertinate Elektrėnų verslo bendruomenės dalyvavimą Programoje? Ar bendradarbiavimas su vietos verslininkais buvo sklandus?
Išties labai džiugina Elektrėnų savivaldybėje veikiančių bei įdarbinančių jaunuolius dirbti vasarą (ir ne tik) darbdavių gausa ir įvairovė bei kasmet didėjantis jų skaičius: 2022 m. Programoje dalyvavo 17 darbdavių, 2023 m. – 29, šiemet – 32 darbdaviai. Kadangi Programa įgyvendinama jau ne pirmus metus, tai ir su darbdaviais bendradarbiauti sekasi gan sklandžiai: žino, kokių dokumentų reikia tiek įdarbinant, tiek atsiskaitant už įdarbintus jaunuolius.
Kokios dažniausiai pasitaikančios problemos ar iššūkiai, su kuriais susiduriate įgyvendinant šią Programą?
Jaunuoliai neišdirba dviejų mėnesių, nes arba nori dar ir paatostogauti, arba tiesiog pristinga kantrybės ir jėgų. Taip pat pasitaiko problemų dėl paraiškų tinkamo užpildymo, dokumentų (pvz. trišalių bendradarbiavimo sutarčių) pasirašymo ir pateikimo.
Galbūt gaunate atgalinio ryšio ir iš jaunuolių? Kokios jų mintys, emocijos, pageidavimai?
Iš jaunuolių informaciją tik rinksime, taip pat rugsėjo mėnesį dar planuojami ir mokymai – refleksija apie sėkmes ir nesėkmes dirbant vasarą. Tačiau nustebino tai, kad nemažai darbdavių pasidžiaugė dirbusiais jaunuoliais, jų kokybiškai atliekamu darbu, susitvarkymu su jiems paskirtomis užduotimis, pareigomis ir teigė, kad jei tik pavyks, bandys ir kitais metais juos įdarbinti arba pratęsti darbo sutartis ir pasibaigus Programai.
Galbūt žinote, ar tokios pat, ar panašios Programos yra taikomos ir kitose savivaldybėse? Jei taip, kaip Elektrėnų sav. atrodo lyginant su kitomis savivaldybėmis?
Neturiu informacijos, kiek tiksliai savivaldybių įgyvendina vasaros užimtumo ir integracijos programą, greičiausiai, beveik visa Lietuva. Žinau tik tiek, kad mūsų savivaldybė yra viena iš didžiausią finansavimą savivaldybės biudžeto lėšomis skiriančių savivaldybių ir galime tuo didžiuotis.
Kaip preliminariai galėtumėte vertinti 2024 metų vasaros sezoną?
Gaila, kad jau baigiasi Programa, nors atrodo, ką tik prasidėjo, o tie du mėnesiai prabėgo labai greitai. Džiugina tai, kad šiemet yra nemažai jaunuolių, kurie kantriai išdirbo visus 2 mėnesius (kai kurie dar daugiau, nes dirbo ir be kompensavimo). 2024 m. vasaros sezonas buvo išties darbingas visiems: tiek jaunuoliams, tiek darbdaviams. Norisi tik padėkoti visiems, kurie dalyvavo ir tebedalyvauja Programos įgyvendinime!
Susisiekiau su šioje programoje dalyvavusiomis įmonėmis. Paprašiau jų papasakoti – kaip sekėsi šis sezonas, kokios jų patirtys su jaunuoliais. Dėkinga toms darbovietėms, kurios skyrė savo brangų laiką ir pasidalijo mintimis apie praėjusią vasarą. Džiugu, kai verslai bendradarbiauja su vietine žiniasklaida.
Verslų, organizacijų atstovai dalijasi savo mintimis:
MB kavinė „Gardu“
Šį vasaros sezoną turėjome tris darbuotojus, kurie dirbo pagal šią Programą. Jie prekiavo ledais. Mes, kaip įmonė, kiekvienais metais ja pasinaudojame. Moksleiviai irgi džiaugiasi, kad padirba, pabando. Yra mergaitė, kuri pas mus jau antrus metus iš eilės dirba – jai labai patinka. Pakankamai lengvai mums sekasi su jaunuoliais. Prieš juos įdarbindami žiūrime, kad jie būtų motyvuoti, norėtų dirbti. Esam patenkinti šiuo projektu. Jau pradedame laukti kitos vasaros.
Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka
Bibliotekoje vasarą dirbo keturi jaunuoliai: vienas iš jų – Elektrėnų krašto muziejuje, o likusieji Vasaros skaitykloje „Vaikų pasaulyje“. Pagrindinės jaunuolių veiklos skaitykloje – aptarnauti žmones, padėti vesti edukacijas ar kitus įvarius užsiėmimus, palaikyti tvarką. Mes, kaip biblioteka, dėl šios Programos pritraukėme daugiau lankytojų. Žmonės kartais vengia užeiti į biblioteką, nes turi tam tikrų stereotipų. Galvojam, kad bibliotekos išėjimas į miesto vidurį davė naudos – žmonės pradėjo daugiau lankytis edukacijose. Kadangi sulaukėme didelio susidomėjimo, žmonės klausia, domisi, ar kitais metais vyks, gyvuos ši skaitykla. Galvojame, kad šią veiklą reikės tęsti ir kitą sezoną. Problemų su jaunuoliais nekilo. Viena iš darbuotojų jau antrą vasarą dirbo pas mus. Kita mergaitė pas mus anksčiau savanoriavo, todėl įtraukėme taip pat į darbuotojų sąrašus. Jaunuoliams buvo naudinga išbandyti savo jėgas, suprasti bei pajausti, kas yra darbas. Mes taip pat gavome naudos – jaunuoliai pasiūlė tam tikrų idėjų edukacijoms, kaip užsiimti su jaunimu. Jaunų žmonių požiūris visada sveikintinas. Juk tai mūsų ateitis.
UAB „Perkūnkiemis plius“
Pagal Jaunimo programą turėjome du darbuotojus. Jie dirbo pardavėjais – aptarnavo žmones. Pagrindinės naudos – finansinė parama bei darbuotojai, kurie palengvino darbo kasdienybę. Manome, kad naudosimės šia Programa ir kitais metais – kodėl nepasinaudoti, kai duodama galimybė jaunimui išbandyti savo jėgas. Dirbti norinčių buvo ne vienas, todėl atsirinkome labiausiai motyvuotus jaunuolius, kurie išpildė mūsų lūkesčius. Džiugu, kad jauni žmonės žino šią Programą, mus susiranda.
UAB „Saldi svajonė“
Mūsų įmonėje dirbo trys jaunuoliai. Vienas iš jų svėrė jau pagamintus gaminius. Kitos dvi mergaitės pjaustė, fasavo, dekoravo mūsų produkciją. Mums ši programa labai padėjo, nes galėjome išleisti savo darbuotojus atostogauti. Jaunuoliai, dirbę pagal šią programą, kompensavo žmonių trūkumą. Ja žadame naudotis ir ateityje. Jauni žmonės pateisino lūkesčius – yra gabūs, todėl mums pasisekė.
UAB „Refra“
Džiaugėmės, kad jaunuoliai iš šios Programos papildė mūsų darbuotojų gretas. Jų poreikis yra gerokai didesnis. Papildomos rankos visada yra naudingos, tačiau jų reikėtų mums daug daugiau. Sunkumų kaip ir nekilo. Žinoma, kiekvienas asmuo yra individualus – jį reikėtų vertinti individualiai. Neteko girdėti nusiskundimų. Būtume dar laimingesni, jei kitais metais pavyktų pritraukti dar daugiau jaunuolių, kurie norėtų dirbti pagal šią programą mūsų įmonėje.
UAB „Halkis“, MB „Halkio sportas“
Šią vasarą turėjome du darbuotojus – vienas administratorius, o kitas dirbo prie maisto gamybos. Turėjome galimybę susipažinti su šių dienų jaunimu, pabendrauti. Papildomos rankos padėjo atlikti kasdienius darbus. Ši Programa, mūsų nuomone, veikia puikiai – neturime nusiskundimų.
Šios programos populiarumas gali tik patvirtinti, kad mūsų savivaldybėje gyvena darbštūs jaunuoliai. Tai didelis pliusas, nes pagal statistiką, Lietuvoje apie 18 000 jaunų žmonių iki 30 metų gauna nedarbo išmoką. Turbūt ne tik aš, bet ir dauguma Elektrėnų savivaldybės jaunuolių šią vasarą savo kailiu patyrė, kad iš tikrųjų pinigai ant medžių neauga. Kas žino, galbūt kažkuris atrado save tam tikroje srityje, o galbūt vasaros darbas pavirs savaitgalių darbu (mokslo metų metu), kuris didins šių žmonių finansinę nepriklausomybę.