D. Jančiūnaitė: atvirlaiškiai – gyva istorija, pasakojanti apie laikmečio aktualijas

Raminta Balčiūnaitė

Elektrėniškė Deimantė Jan­čiūnaitė dalinasi savo patirtimi pasaulinį mastą aprėpiančiuose atvirlaiškių mainuose (postcrossing), į kuriuos gali įsitraukti visi – nuo darželinuko iki pensininko. Deimantė sėkmingai mėgaujasi kelione per atvirlaiškių mainus ir su didžiausiu džiaugsmu pildo savo jau turimų 200 atvirukų kolekciją. Pasak Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos moksleivės, užsiėmimas atvirukų mainais ne tik leidžia susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio, daugiau sužinoti apie kitas šalis, jose gyvenančių žmonių papročius, gyvenimo būdą, tačiau ir skatina tobulinti savo rašymo įgūdžius įvairiausiomis kalbomis ir susirasti naujų draugų iš skirtingų žemės kampų. Negana to, ji dar pridėjo, jog atvirlaiškiai – gyva istorija, dažnai pasakojanti apie tuometines aktualijas, kada jis yra „iškepamas“, dažnai istorija ir lieka tame atviruke. Vedami dar didesnio smalsumo, nusprendėme elektrėniškę pakalbinti antrą kartą ir dar labiau pasigilinti į jos pamėgtą veiklą. (Apie Deimantę „Elektrėnų kronikoje“ rašėme 2022 metų Nr. 27).

Dažnai mūsų kasdienybė ir svarbūs įvykiai yra „įakminami“ televizijos ir straipsnių platy­bėse ir nelieka nepaliesti. Ar tas pats ir atvirukų mainuose? Ar dažnai žmonės pabrėžia to meto įvykius ir problemas siųsdami atvirlaiškius?

Atvirlaiškiai tikrai atspindi šių dienų aktualijas, kurios yra svarbios tam tikram žmogui, jo šaliai ar net pasauliui. Atvirlaiškis yra gan mažas, bet jame telpa daug informacijos – pats atvirlaiškio paveikslėlis, jo užrašymo data, tos dienos oras, temperatūra. Siuntėjas tarsi užkoduoja tam tikrą informaciją – aktualijas, kurios vyksta jo šalyje ar net pasaulyje. Dažnas aprašo istorijas iš asmeninio gyvenimo ir taip išsiunčia dalelę savęs į kitą pasaulio kraštą. Jei žmogus šiuo metu rašo baigiamąjį darbą, o gal laikosi vairavimo egzaminą ar pradėjo dirbti naujame darbe, jis būtinai tuo pasidalins. Kartais lengviau išsipasakoti nepažįstamajam ir paklausti jo nuomonės. Tai padeda išsilaisvinti iš blogų emocijų, o kartais ir pasidžiaugti maža, kasdienine pergale. Praeitą savaitę vienas iš mano išsiųstų atvirlaiškių buvo į Vokietiją. Anketoje moteris prašė atsiųsti atvirlaiškių iš įvairių šalių vestuvių tematika, nes jos sūnus šią vasarą ves savo mylimąją. Pasirodo, mama jiems žada padovanoti albumą su atvirlaiškiais ir linkėjimais vestuvių proga iš viso pasaulio. Taip pat žmonės aktyviai siunčia atvirlaiškius Ukrainos tematika – su saulėgrąžomis, tautiniais drabužiais, šūkiais, kurie skatina palaikyti šią šalį. Žmonės neignoruoja šiandien mus kamuojančių aktualijų, todėl vieni renka, o kiti siunčia atvirlaiškius palaikančius Ukrainą. Dauguma šių atvirlaiškių yra siunčiami į Rusiją. Taip yra išreiškiama viltis, kad, galbūt, pagaliau Rusijos žmonės atsibus ir sustabdys karą, kuriame žūsta nekalti žmonės, kurie kovoja už savo tėvynę.

Kaip dažnai postcrossing‘as prisideda prie kilnių iniciatyvų ir kitų geranoriškų veiklų? Kuo pasižymi Postcrossing Lietuva benduomenė?

Šiuo metu mūsų bendruome­nėje yra tūkstantis narių, mes dalijamės gautais atvirlaiškiais, taip pat yra organizuojami įvairūs atvir­laiškių mainų žaidimai, kuriuose galima išsikeisti sau patinkantį atviruką. Taip pat kiekvieną mėnesį yra organizuojamas žaidimas „Mėnesio draugas“, kuriame burtų keliu gauname susirašinėjimo atvirlaiškiais draugą, su kuriuo mėnesį bendraujame. Toks susirašinėjimas dažnai perauga į daug didesnį, ilgalaikį ryšį. Žinoma, mes taip pat siunčiame atvirlaiškius vienas kitam didžiausių metų švenčių proga, o taip pat sveikiname ir su gimtadieniu. Grupėje yra rengiami aukcionai, o surinktos lėšos yra pervedamos fondams, kurie remia Ukrainą. Jau ne pirmus metus yra organizuojamas projektas „Atvirlaiškių puokštė“. Jos metu mūsų bendruomenės nariai siunčia atvirlaiškius ir mažas dovanėles Plinkšių globos namų (Mažeikių rajonas) globotiniams.

Ar pasitaiko, jog vietoj at­virlaiškio gauni kažką kita? Jei ne atviruką, ką kito žmonės dažnai atsiunčia?

Jei žmogus pasirenka atvirlaiškį siųsti voke, jis dažniausiai prie atvirlaiškio prideda lauktuvių iš savo šalies – arbatos, saldumynų, lipdukų. O kai kurie įdeda net ir pašto ženklų. Tokios staigmenos tikrai pradžiugina. Dažnas žmogus kolekcionuoja ne tik atvirlaiškius, bet ir monetas, kalendorius, banknotus, cukraus pakelius ir dar daug kitų įdomių dalykų. Retas atvejis, kai žmogus vietoj atvirlaiškio atsiunčia kažką kito. Juk postcrossing‘as yra atvirlaiškių mainai. Tačiau neseniai mačiau Postcrossing Lietuva bendruomenėje, kad viena moteris vietoj atvirlaiškio gavo knygą, bet tai yra labai reta išimtis.

Dalis žmonių negali sau leisti kelionių degustacijos, ar manai, jog atvirlaiškių mainai gali tai iš dalies atstoti ir leisti užkąsti dar nežinomų geografinių, istorinių ar net tradicinių faktų apie kitas šalis ir jose tokiu būdu „pabuvoti“?

Žinoma, kad atvirlaiškiai prisideda prie to, kad gali keliauti iš namų. Tai neatstoja tikrų kelionių, bet leidžia pasijusti tikru pasaulio piliečiu. Dauguma žmonių savo anketose rašo, kad labai mėgsta keliauti, tačiau negali to sau leisti tiek, kiek norėtų. Taigi, atvirlaiškių mainai tampa puikia proga nors trumpam pasijausti kitoje šalyje… Atvirlaiškių mylėtojui yra tikras lobis siųsti ar gauti atvirlaiškį į tokias šalis, kurios nėra populiarios „Post­crossing“ mainuose. Šiais metais turėjau galimybę siųsti atvirlaiškį į Ganos Respubliką. Jo gavėja buvo moteris, kuri yra kilusi iš Vokietijos, bet jau ketverius metus gyvena Ganoje. Labai įdomu susipažinti su žmonėmis, kurie turi daug ką papasakoti. Dar vienas įdomus dalykas apie keliones ir atvirlaiškius. Keliaudamas po pasaulį Postcrossing‘o platformoje gali įsijungti „Atostogų režimą“ ir siųsti atvirlaiškius iš tos vietos, kurioje tuo metu lankaisi. Tai yra galimybė apsilankyti kitos šalies pašte, išsirinkti norimą, nematytą tos šalies pašto ženklą, užrašyti savo kelionės įspūdžius ir paleisti juos į pasaulį. Daugelis žmonių prašo atsiųsti atvirlaiškį, kuriame yra vaizduojami tavo šalies tautiniai drabužiai, tradicinis maistas ar kažkas, kas yra būdinga būtent tavo šaliai. Užsieniečiai džiaugiasi sužinoję nau­ją užsienio šalies žodį ar kokį nors įdomų faktą. Tačiau nereikia persistengti, apkrovus atvirlaiškį sausais faktais, nes žmogus nuo didelio informacijos srauto pavargsta ir taip gerai neįsimena informacijos.

Ar galvoji, jog šis hobis yra brangus?

Jei veikla tau teikia didelį džiaugsmą, nė kiek negaila tam hobiui skirti nei laiko, nei pinigų. Labai džiaugiuosi, kad atvirlaiškiai tapo mano gyvenimo dalimi. Tai yra puiki galimybė nors trumpam mintyse pabūti kažkur kitur. Nuo šių metų vasario mėnesio keitėsi pašto paslaugų kainos. Jos padidėjo. Kadangi šį hobį vykdau tik apie pusantrų metų, atvirlaiškių siuntimo limitas dar yra nedidelis. Per mėnesį išsiunčiu apie 15 atvirlaiškių. Tai nėra daug. Manau, kad viską galima puikiai suderinti – kad ir džiugintų atvirlaiškiai, ir per daug neišlaidaučiau.

Koks gautas postcrossing’o perliukas yra sukėlęs Tau di­džiausią nuostabą?

Mane labiausiai sujaudino atvirlaiškis iš Ukrainos, kuris mane pasiekė po 120 dienų. Jo siuntėjas buvo Vadimas, gyvenantis Brovaruose (Kijevo sritis). Jis pasakojo, kad praeitų metų kovą Rusijos kariuomenė buvo už dešimties kilometrų nuo jo namų. Jis rašo: „Ačiū Dievui ir Ukrainos kariuo­menei, kad rusų armija buvo išspirta iš čia.“ Tame atvirlaiškyje buvo pavaizduotas baltasis tetervinas. O, kad jis atneštų kuo greičiau pergalę Ukrainai. Dar vienas atvirlaiškis, kuris nustebino mane, buvo išsiųstas iš Kinijos. Atvirlaiškis „įveikė“ 7571 kilometrą ir keliavo 49 dienas. Tai buvo siuntėjo ir jo merginos asmenukė. Pats atvirlaiškis yra užrašytas kinų kalba. Pasinaudojus internetine paieška ir išvertus šį tekstą sužinojau, kad siuntėjas pasidalino prisiminimu, kaip vieną vakarą žiūrėjo filmą su savo tėvu ir mergina. Neseniai gavau atvirlaiškį iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurį atsiuntė lietuvė, ten gyvenanti jau šešerius metus. Niekada negali žinoti, kokią staigmeną rasi pašto dėžutėje. Tai gali būti net ir paprasčiausias, niekuo neišsiskiriantis atvirlaiškis, tačiau pati istorija ar pašto ženklas gali prikaustyti akį ar suvirpinti širdį. Pavyzdžiui, sausio mėnesį per klaidą gavau atvirlaiškį iš Rusijos, kuris buvo išsiųstas į JAV. Laiškų skirstymo punkte sulipo dviejų skirtingų žmonių išsiųsti atvirukai ir jie atsidūrė Lietuvoje. Tą gautą atvirlaiškį persiunčiau tikrajai gavėjai į Jungtines Amerikos Valstijas, o ji atsidėkodama atsiuntė keletą atvirlaiškių, kurie papildys mano kolekciją.

Kartais žmonės pasirenka turėti kažką bendro daugiau susipažinę net ir pačiose ne­tikėčiausiose vietose ir platformose. Kaip manai, ar per bendravimą postcrossing’u gali gimti stiprios draugystės ir santykiai?

Aš įsitikinusi, kad atvirlaiškių mainuose galima rasti giminingų sielų, kurios gyvena įvairiuose pasaulio kampeliuose. Žinoma, kad šią draugystę yra sunku išlaikyti per atstumą. Susirašinėju su mergina iš Ukrainos, kuri jau trejus metus gyvena Švedijoje. Visus žmones, kurie dalyvauja mainuose, vienija meilė atvirlaiškiams. Dėl to yra labai lengva susirasti naujų draugų ar pažįstamų, kurie turi papasakoti kažką įdomaus. Taip leisdamas laiką ne tik pasisemi gerų emocijų, bet ir praplėti savo akiratį.

Žvelgiant į įsisiautusią karo padėtį pastebima, jog tai dažnai kelia chaosą, žmonės pradeda politizuoti net paprasčiausius dalykus. Ar Tau teko susidurti su tuo atvirlaiškių mainuose? Kaip prasidėjus karui kito žmonių bendravimas ir požiūris atsispindintis gautuose atvirlaiškiuose?

Postcrossing‘o viena iš misijų yra skatinti dialogą tarp įvairių žmonių, kad tai suteiktų daugiau supratimo ir empatijos kiekvienam iš mūsų. Dėl to mes siunčiame ir gauname atvirlaiškius tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Žinoma, nėra lengva jiems rašyti. Sunku pakeisti daugelio rusų nuomonę, bet verta pabandyti. Vieni žmonės skambina į Rusiją, kalba su vietiniais, bando jiems pasakyti tiesą, o mes jiems parašome atvirlaiškiuose. Vieni atvirlaiškiai sėkmingai nukeliauja į šią šalį, o kiti ne. Nežinia, ar patys rusai gavę juos jų neužregist­ruoja, o gal pats atvirlaiškis nepraeina kontrolės. Kai kuriuose atvirlaiškiuose, kuriuos gaunu iš Rusijos ar Baltarusijos, galiu pastebėti piešinius, kuriuose yra užkoduotos Ukrainos vėliavos spalvos, tačiau tik retas žmogus parašo tiesiai šviesiai be užuolankų, kad nepritaria vyks­tančiam karui Ukrainoje. Visgi, atsiranda ir tokių žmonių, kurie yra paveikti propagandos. Svarbiausia stengtis kurti dialogą, būti mandagiam ir žinoti, kada jau verta pasi­traukti iš diskusijos.

Kaip įvertintum lietuvių įsi­traukimą į šią atvirukų prog­ramą lyginant su kitomis šalimis?

Taigi, per visą postcrossing‘o gyvavimo laikotarpį (Postcrossing platforma įkurta 2005 metais) Lietuva yra išsiuntusi beveik 800 000 atvirlaiškių. Šiame projekte dalyvauja apie 250 šalių, o mūsų šalis pagal išsiunčiamų atvirlaiškių kiekį yra 18 vietoje. Lietuviai iki kainų padidėjimo išsiųsdavo apie 1500 atvirlaiškių per savaitę, tačiau manau, kad ši statistika išliks tokia pati. Būtų labai smagu, kad prie mūsų bendruomenės prisijungtų ir daugiau žmonių. Tuomet turėtume galimybę gauti daugiau atvirlaiškių iš retesnių šalių. Linkiu, kad daugiau žmonių susidomėtų šiuo hobiu.

Kaip Elektrėnai susiję su postcrossing’u?

Elektrėnų turizmo informa­cijos centras yra išleidęs keletą atvirlaiškių, kuriuose atsispindi gražiausios mūsų miesto vietos. Taip pat yra ir rinkinys, kuriame Elektrėnai pavaizduoti vaikų piešiniais. Dauguma žmonių prašo siųsti atvirlaiškius, kuriuose yra vaizduo­jamos tos vietos, iš kurių esi kilęs ar dabar gyveni. Adresatai, kuriems siunčiau dalelę Elektrėnų atvirlaiškyje, buvo labai patenkinti. Būtų smagu, kad mūsų miesto Turizmo informacijos centras vis papildytų atvirlaiškių kolekciją naujai išleis­tais atvirlaiškiais.

Kokį vaidmenį vaidina pašto ženklas atvirlaiškyje? Ar manai, jog jis taip pat yra svarbus? Ar pati mėgsti skirti daugiau laiko ir dėmesio renkantis patinkančius pašto ženklus?

Kai pradėjau domėtis post­crossing‘u net neįtariau, kad pašto ženklai taps svarbia mano gyvenimo dalimi. Pašto ženklas reprezentuoja šalį, jos pačius svarbiausius įvykius, progas, asmenybes, gamtą. Pašto ženklas yra tarsi šalies vizitinė kortelė. Dauguma šalių yra išleidusios ir pašto ženklą, kuris yra skirtas postcrossing‘ui. Lietuva šį pašto ženklą išleido 2013 metais, pavadinimu „Atvirlaiškių mainai“. Keliaudama po Lietuvą stengiuosi apsilankyti ir pašto skyriuose. Kartais pavyksta surasti ir retesnių pašto ženklų. Man patinka kombinuo­ti pašto ženklus, kad jų būtų kuo įvairesnių. Ne kartą sulaukiau pagyrimo už juos. Pašto ženklai iš kitų šalių yra įvairesni, labiau spalvoti. Kai kurie kvepia, kiti keičia paveikslėlį priklausomai nuo šviesos. Pašto ženklai yra tarsi kitas pasaulis, kuriame slypi dar daugiau netikėtumų ir smagių atradimų.

Kiek žinau, savo post­crossing’o paskyros aprašyme galima nurodyti specifinius pageidavimus, kokį atvirlaiškį būtų miela gauti, kokius įdo­miausius narių norus, prašymus esi mačiusi?

Šiuose atvirlaiškių mainuose dalyvauja daug žmonių, visų jų norai yra skirtingi. Žinoma, pasitaiko ir neįprastų. Vienas iš jų – atvirlaiškiai pagaminti iš įvairių pakuočių – pavyzdžiui iš ryžių, arbatos pakelių ar saldainių dėžučių. Tai ne tik ekologiška, bet ir leidžia artimiau susipažinti su tam tikros šalies vietiniais produktais. Populiaresni yra atvirukai su iškilesniu paviršiumi. Jie yra brangesni, bet žmonėms visada patinka. Dažnas prašo medinių atvirlaiškių. Kiti juos pagamina patys, nes mėgsta užsiimti rankdarbiais. O vokiečiai dar ir yra įpratę susikomponuoti atvirukus iš savo padarytų nuotraukų. Postcrossing‘o platformoje yra labai arši diskusija dėl reklaminių atvirlaiškių – juk kiekvienas mėgsta sutaupyti, tačiau jie dažnai būna prastos kokybės, neišvaizdūs, dėlto daugelis šio hobio entuziastų jų nemėgsta. Tačiau yra tokių žmonių, kurie kolekcio­nuoja būtent reklaminius atvirukus. Jie nori turėti išskirtinę kolekciją, kuri išsiskirtų iš kitų.

Ką apie Lietuvą žino kitų šalių atvirlaiškių kolekcionuo­tojai?

Vienas iš daugelio atvejų, kuris mane pradžiugino, buvo susi­rašinėjimas su pašto ženklų kolekcionieriumi iš Šveicarijos. Jis buvo sužavėtas, kad Lietuvos žmonės paaukojo penkis milijonus eurų Bay­raktarui. Dėl to jis norėjo savo kolekcijoje turėti pašto ženklą, kuris yra skirtas būtent šiam įvykiui. Esu taip pat susirašiusi su keliais žmonėmis, turinčiais lietuviškų šak­nų. Jie visą savo gyvenimą gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose – jų seneliai buvo iš Lietuvos. Dalis atvirlaiškių mylėtojų jau yra aplankę Lietuvą. Pavyzdžiui, viena japonė man yra parašiusi, kad kai lankėsi Lietuvoje nusipirko riešines, kuriomis džiaugiasi iki šiol.

Gal buvo tekę susidurti su įdomesniu postcrossing‘o profiliu?

Esu siuntusi atvirlaiškį ketverių metų mergaitei į Indiją. Jai post­crossing‘o anketą sukūrė tėvai, kai ji gimė. Manau, kad per šios mergaitės gyvenimą bus sukaupta įspūdinga kolekcija. Taip pat ne kartą esu ištraukusi adresą į įvairias šalis, kurių gavėjai buvo šunys, katės ar kiti gyvūnai. Neseniai išsiunčiau atvirlaiškį moteriai, kuri atvirukus kolekcionuoja jau nuo dešimties metų. Net sunku įsivaizduoti, kokia tai gali būti įspūdinga kolekcija. Visada pašiurps­ta oda, kai pamatai žmogaus anketoje įspūdingą gautų ir išsiųstų atvirlaiškių skai­čių. Pavyz­džiui, vienas žmogus gali turėti ir 30 000 tūkstančių atvirlaiškių kolekciją.

Galbūt yra organizuojami bendraminčių susitikimai?

Taip, tokie susitikimai yra organizuojami tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Jų visame pasaulyje daugiausia vyksta spalio 1 dieną, kai yra švenčiama Pasaulinė atvirlaiškio diena. Norint suorganizuoti susitikimą, pirmiausia reikia sukurti atvirlaiškį, kuris atspindėtų susitikimo tikslą ar jo vietą. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį vyko Postcrossing Lietuva bendruomenės susitikimas Trakuose, kuriame dalyvavau ir aš. Čia buvo užrašomi net dviejų tipų atvirlaiškiai — su Trakų pilimi ir šio miesto vizitine kortele – kibinais su sultiniu. Šiame susitikime dalyvavo apie 40 žmonių. Dieną pradėjome pasiplaukiojimu po Galvės ežerą, o vėliau ėjome į kavinukę užrašyti net 1000 atvirlaiškių. Ant vieno atvirlaiškio kiekvienas dalyvis deda savo antspaudą ir taip įsiamžina. Šiuo hobiu užsiima labai skirtingi žmonės, tad susitikimuose gali pasisemti įkvėpimo, o taip pat tai yra puiki galimybė pabendrauti su bendraminčiais.

Kodėl yra vertinami at­virlaiškiai?

Šiais laikais esame įpratę lėkti, skubėti. Svarbiausios naujienos mus pasiekia tą pačią minutę, kai tik jos įvyksta. Susisiekti su artimaisiais galime bet kada. Tačiau žmonės labiau brangina atvirlaiškius, nes tai kainuo­ja visų mūsų brangų laiką. Išsiųsti žinutę prireikia sekundės, o atvirlaiškis keliauja nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Atrodo, kad tai yra paprastas popieriaus gabalėlis, tačiau jis yra daugeliui neįkainojamas. Žmogus atvirlaiškį užrašo iš visos širdies. Šiandieniame pasaulyje esame įpratę vartoti informaciją, kuri yra skirta visiems, tad gavę kažką asmeniško, tai branginam.

Ką turėtų daryti žmo­gus, kuris susidomėjo post­crossing’u? Kur turėtų ieškoti daugiau informacijos, jei norėtų tapti šios bendruomenės nariu?
Pirmiausia reikėtų įsigyti at­virlaiškių, o jų fizinėse parduotuvėse rasti yra sunku, todėl rekomenduočiau juos nusipirkti internetu. Pašto ženklų galima rasti Lietuvos pašte arba jų internetinėje filatelijos parduotuvėje. Turint svarbiausias priemones, siūlyčiau prisijungti prie „Postcrossing Lietuva“ bendruomenės, kuri yra Facebook platformoje. Šios grupės administratorės yra išleidusios trumpą informacinę knygą, kuri vadinasi „Postcrossingo naujoko pradmenys“. Šiame leidinyje yra surašyta pagrindinė informacija apie šį hobį, detaliai paaiškinamos jo subtilybės. Tai tarsi enciklopedija, kurią perskaičius šis atvirlaiškių pasaulis tampa ne toks ir baisus. Kai jau turime pagrindus, galime užsiregistruoti į atvirlaiškių mainų platformą (https://www.postcrossing.com). Čia taip pat galima rasti šio tinklalapio įkūrėjų atsakymus į pagrindinius žmonių užduo­damus klausimus. Pradžioje kyla daug neaiškumų, tad kviečiu rašyti man arba į jau minėtą grupę. Jūsų klausimas bus atsakytas, juk visi panašiai pradėjome…

Kaip norėtum užbaigti po­kalbį?

Jei jums atvirlaiškiai prie širdies, nuoširdžiai kviečiu dalyvauti „Postcrossing Lietuva“ bend­ruomenės susitikimuose: balan­džio 23 dieną Vilniuje ir birželio 3 dieną Rokiškyje. Tikslią informaciją galite rasti taip pat mūsų bendruomenės puslapyje.

Ačiū už pokalbį.